Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad visi žmonės prieš mirtį sapnuoja tą patį sapną.
Kosminiu greičiu prabėga ir mato visą savo gyvenimą
9 iš 10 žmonių, kaip išsiaiškino mokslininkai, prieš mirtį sapnuoja tą patį sapną. Tai išsiaiškinta atlikus klinikinę mirtį patyrusių žmonių apklausą. Klinikinė mirtis yra grįžtama mirties stadija, kuri yra savotiškas pereinamasis laikotarpis tarp gyvenimo ir kelionės į kitą pasaulį. Paprastai šie žmonės sako, kad prieš pat mirtį tarsi kosminiu greičiu prabėga ir mato visą savo gyvenimą, artimuosius, o paskui tamsų tunelį ir ryškią šviesą jo gale. Tačiau paaiškėjo, kad viskas nėra taip paprasta, rašo livejournal.com
Kaip parodė tyrimai, likus maždaug trims savaitėms iki savo mirties žmogus pradeda matyti to paties siužeto eilę sapnų. 88 proc. tiriamųjų teigė, kad sapnuoja neįtikėtinai ryškius sapnus. 72 proc. respondentų šių sapnų buvo kiek kitas siužetas: žmonės sapnavo apie tai, kaip bendrauja su mirusiais artimaisiais ar draugais. Anot tyrėjų, svarbu pabrėžti, kad žmonės patiria tik teigiamas emocijas.
Patiria malonius prisiminimus iš savo praeities
Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų (59 proc.) sapnavo, kad renkasi daiktus ir kraunasi lagaminus. Buvo ir kita žmonių kategorija – 29 proc. matė savo gimines ir draugus, bet išskirtinai gyvus. Ir tik 28 proc. respondentų sapnavo, kad patiria malonius prisiminimus iš savo praeities, nors ši kategorija laikoma visuotinai priimtu stereotipu. Dauguma žmonių šiuos sapnus suvokia kaip absoliučią realybę, nes sukelia ypač stiprias emocijas.
Ekspertų teigimu, kelionės į kitą pasaulį išvakarėse prasideda reikšmingi smegenų pokyčiai. Būtent tai ir gali paskatinti tokius sapnus. Kol kas visiškai aišku tik viena: tokie sapnai nuramina mirštančius ir gerokai sumažina baimę mirti.
Budizme yra gerai žinomas terminas „tukdam“ – taip vadinama meditacijos būsena, prieinama tik labiausiai apsišvietusiems vienuoliams. Kai kūnas miršta, bet protas ir sąmonė viduje lieka „gyvi“.