Kas yra audiofilai ir ar jų aistra prasminga?

Audiofilai yra išrankūs gryno garso žinovai, norintys surinkti specializuotą įrangą ir pritaikyti savo klausymosi aplinką. Skirtingai nuo muzikos mylėtojų, kurie vertina bet kokios formos muziką, audiofilai priima tik tobulą kokybę, rašo „Science Neews“.

Muzikos įrangos gamintojai dažnai nepastebi esminio veiksnio

Garso įranga, kuri tenkina audiofilus, nėra pigi – pavyzdžiui, kabeliai gali kainuoti daugiau nei paties stiprintuvo kaina.

„Kabeliai vaidina didžiulį vaidmenį surenkant garso sistemą, nes jie gali iškreipti signalą, – sakė vienas specialistų. – Štai kodėl žinovai renkasi brangesnius modelius – jie perduoda signalą kuo tiksliau. Tačiau klausai įtakos turi ne tik technologijos, bet ir anatomija: kaukolės forma, sinusų būklė, metaliniai implantai, sinuso pakėlimo operacijos – bet kokie galvos anatomijos pokyčiai keičia akustinę aplinką. Be to, dantų netekimas ir sąkandžio pokyčiai gali lemti klausos aštrumo sumažėjimą dėl patologinių procesų smilkininiame apatinio žandikaulio sąnaryje. Apatinio žandikaulio galvos ir aplinkinių struktūrų poslinkis mechaniškai veikia garso perdavimą.“

Anot jo, muzikos įrangos gamintojai dažnai nepastebi esminio veiksnio – žmogaus klausos unikalumo. „Nėra idealaus garso, kuris būtų vienodas visiems: tai, ką vienas suvokia kaip gryną ir skaidrų garsą, kitas gali visai negirdėti arba laikyti jį nemaloniu triukšmu.

Stresinėje aplinkoje ji gali būti įtempta ar dirginanti

Standartinis 20 Hz–20 kHz diapazonas yra labai savavališkas – viršutinė ir apatinė jautrumo ribos kiekvienam žmogui labai skiriasi. Be to, kūnas geba suvokti dažnius, mažesnius nei 20 Hz, per kaulų laidumą, aplenkdamas ausies būgnelį – kūnas tiesiogine prasme jaučia infraraudonuosius garsus visu kūnu“, – tęsė specialistas.

Jo tvirtinimu, suvokimą veikia ausies, nosies ir sinusų uždegiminės ligos, kurios susiaurina arba iškreipia girdimąjį diapazoną. Tačiau net ir esant idealiai fiziologijai, garsą interpretuoja smegenys, todėl žmogaus proto būsena, nuotaika ir nuovargio lygis vaidina didžiulį vaidmenį. Šiltą, saulėtą dieną melodija atrodo raminanti, o stresinėje aplinkoje ji gali būti įtempta ar dirginanti, nes smegenys remiasi ne tik klausa, bet ir regėjimu, lytėjimo pojūčiais, temperatūra ir bendru komfortu.

Kita vertus, įranga gali būti tobula teoriškai, bet visiškai netinkama konkrečiam klausytojui. Audiofilui tai reiškia viena: beprasmiška siekti absoliučių techninių specifikacijų – daug svarbiau įsiklausyti į savo paties suvokimą. Galiausiai tiksliausias ir nešališkiausias matavimo prietaisas išlieka žmogaus klausa – būtent ji lemia tikrąją bet kurios sistemos, net ir brangiausios, vertę.