Mylintis vyras dalinasi intymiausiais ir slapčiausiais savo išgyvenimais su mylima moterimi. Archyvo nuotrauka

Kas yra fluidai? Tik nedaugelis žino tikrąją šio žodžio prasmę. Fluidai – tai vibracijos, nematomi  spinduliai, sklindantys iš žmogaus biolauko. Kiekvienas žmogus turi savo fluidus, bet vienų gali būti vos juntami, labai silpni ir jie paprasčiausiai nesugeba perduoti juos kitam žmogui arba priimti. Tokie žmonės dažniausiai ir nepatiria meilės jausmo. Arba patiria tik kartą ir trumpai. Bet susilietus vieno ir antro stipriems fluidams, žmonės pajunta arba simpatiją, arba antipatiją vienas kitam.

 

Fluidai gali stipriai paveikti asmeninius santykius

Todėl ir meilę „iš pirmo žvilgsnio“ reiškia ne ką kitą, o tai, kad vienas pajunta stiprią trauką, kitam skleidžiant fluidus. Tačiau tas, kuris skleidžia fluidus, bet nesulaukia to paties iš kito, paprastai išgyvena meilę be atsako. Abipusė meilė atsiranda tada, kai abu partneriai  siunčia vienas kitam fluidus ir įvyksta  stiprus „sukibimas“, dėl kurio ne vienas pradeda svaigti iš meilės ar net pameta galvą.

Vokiečių psichiatro Richardo Freiherro von Kraffto-Ebingo „Psychopathia Sexualis“ yra viena pirmųjų knygų apie seksualinę patologiją, parašytų dar XIX amžiuje.

Užmezgant artimus santykius su priešingos (arba tos pačios) lyties žmonėmis, tik darant įtaką feromonams (kvapams) ir fluidams (vibracijoms) atsiranda potraukis, seksualinė trauka arba priešingai – atstūmimas.

Moteriškos lyties atstovių uoslė ypač sustiprėja brendimo pradžioje ir  per menopauzę. O prieš ir po šių laikotarpių, ji būna tokia, kaip ir vyrų. Be to, moterų uoslės jautrumas svyruoja per visą menstruacinį ciklą,  o ovuliacijos metu  ji pasiekia aukščiausią lygį. Tada moteris itin  jautriai reaguoja į vyriškus kvapus. Vieni jų sukelia moters seksualinį potraukį ir geismą, o kiti – priešingai – atstūmimą ar net pasišlykštėjimą.

Žinia, kiekvienas iš mūsų turime savo individualų kvapą, kuris suteikia kitiems žmonėms  galimybę daugiau ar mažiau identifikuoti mus savo uosle.

Kvapas gali skirtis, priklausomai nuo odos ar plaukų spalvos, taip pat ir nuo lyties. Be to, moterys ir vyrai skleidžia skirtingą kvapą, priklausomai nuo jų  seksualinio temperamento.

Bet yra trys medžiagų grupės, be kurių negali atsirasti trauka tarp žmonių. Tai medžiagos, atsiradusios ant moters lytinių organų, jai lytiškai susijaudinus, medžiagos, esančios vyrų šlapime ir prakaito komponentai. Suaugusių vyrų šlapime yra sintetinio muskuso medžiagų, kurios ir daro didelę įtaką, pritraukiant priešingos lyties atstoves.

Kūno prakaitas daugiausiai išsiskiria pažastyse, kur jį sulaiko pažastų plaukai. Šviežias ir gaivus vyrų pažastų kvapas, kelia moters seksualinę trauką. Deja, bet prakaito kvapas greitai pablogėja dėl fermentacijos.

Richardo Freiherro von Kraffto-Ebingo  knygoje „Psychopathia Sexualis“ rašoma apie vieną jauną valstietį, kuris daugybę moterų užkariavo… prakaitu. Prieš iškviesdamas merginą šokti, jaunuolis pirmiausiai  perbraukdavo nosinaite  sau per pažastis, o po to nušluostydavo ja aprasojusį merginos veidą, trankiam šokiui pasibaigus.

Knygoje taip pat rašoma, kad atlikus ne vieną eksperimentą su prakaitu, jo juntamas kvapas ore lėmė tai, jog tiriamiesiems, fotografijose pavaizduotos moterys ir vyrai, atrodė patrauklesni. Per kitą eksperimentą buvo išsiaiškinta, kad moterys ilgiau nei įprastai išbuvo tose telefonų kabinose, kuriose buvo jaučiamas vyro prakaito kvapas. Be to, moterys teatro laukiamajame dažniau prisėsdavo vyriško kvapo prisotintose vietose. Knygos autorius  ir padarė išvadą, kad yra du pagrindiniai komponentai – feromonai (kvapai) ir fluidai (virpesiai), pritraukiantys žmones.

Bet kodėl  neretai moteris traukia patys netinkamiausi vyrai?

Yra žinoma, kad kartu gyvenantiems  arba palaikantiems labai artimus ir glaudžius ryšius, dviejų žmonių fluidai  gali sukurti bendrą biolauką. Tada vyras ir moteris tuo pačiu metu galvoja apie tą patį. Jie, tarsi iš anksto susitarę, pasako arba baigia sakinį tais pačiais žodžiais. Tačiau bendras sugyvenimas dar nereiškia, kad jūs ir jūsų partneris turėsite bendrą biolauką.

Bet nustatyti,  ar judu turite bendrą biolauką nėra taip ir sunku. Paimkite įprastą švytuoklę. Jei jos neturite po ranka, galima tą padaryti bet kokiu kitu daiktu, pakabinus ant ilgo siūlo. Pavyzdžiui, žiedą. Jei pora susituokusi, patartina kiekvienam jų naudoti savo tuoktuvių žiedą, nes jame yra susikaupusi energija. Pakelkite švytuoklę virš ištiesto delno. Ji pradės svyruoti, veikiama jūsų  fluidų (virpesių), nustatant jūsų biolauko poliškumą. Jei švytuoklė  pradės svyruoti išilgai delno – tai bus išilginės vibracijos, o jei skersai – skersinės. Taip pat  dar gali būti žiedinės vibracijos, kai švytuoklė pradeda suktis ratu, ir kombinuotos vibracijos, kai  svyruodama švytuoklė gali pradėti suktis į įvairias puses arba pakeisti kryptį.

Žinia, ne tik žmogaus energija, bet ir jo fluidai gali stipriai paveikti asmeninius santykius. Tai reiškia, jei vieno partnerio biolauko energija skiriasi nuo kito, jiems bus sunku (ar net neįmanoma) rasti bendrą kalbą. Nesuderinami biolaukai ir fluidai (dažnai tai įvardijama, kaip nesuderinami charakteriai)  paprastai sukelia nesutarimus.

Taigi, svyruojant švytuoklei, atidžiai stebėkite jos judesius – jie bus skersiniai, išilginiai, žiedinai ar kombinuoti judesiai.

 

Biolaukai gali būti derinami tarpusavyje

Anot knygos autoriaus, tiems žmonėms, kuriems būdingas išilginis biolaukas, išsiskiria melancholija, ramybe, lėtapėdiškumu,  kartais net vangumu ar apatija. Užtat šie žmonės būna labai pastovūs ir sėslūs, nelinkę ką nors keisti.

Skersinio biolauko turėtojai yra gana impulsyvios, greitos, energingos asmenybės, kurias slegia nuobodulys ir monotonija. Jie yra pasirengę patirti įvairių nuotykių ar rizikuoti, net ir nebūdami užtikrinti, kad pasiseks.

Kombinuotas biolaukas labiau būdingas ekstravagantiškiems, kūrybingiems, net ekscentriškiems žmonėms, kuriems būna sunku sulaukti visuomenės pripažinimo dėl savo neįprasto  ir daugeliui nesuprantamo jų charakterio bei elgesio.

Kaip biolaukai gali būti derinami tarpusavyje?  Tarkim, jei vieno biolaukas yra skersinis, o kito išilginis, jiedu  gali būti puikūs draugai, bendrauti, bet greičiausiai nepavyks užmegzti ir palaikyti ilgalaikių rimtų santykių. Nors jie ir yra įdomūs vienas kitam, bet negali būti kartu po vienu stogu. Priežastis labai paprasta: vienam partneriui reikia daugiau ramybės ir tylumos, o antrasis reikalauja „cirko“ – tai yra pramogų. Tai tarsi linksmo takso ir vangaus persų katino sąjunga.

Kombinuoto biolauko turėtojams paprastai nepriimtinos dvi ankstesnės kategorijos. Todėl su jais gali sutarti ir juos suprasti tik turintys tokį pat biolauką. Tai yra jiems geriausia ieškoti panašių į save žmonių.

Vienaip ar kitaip, bet geriausiai dera tarpusavyje tie, kurių biolaukai yra „ta pačia kryptimi“.

Taigi, norint suprasti, kodėl jūs ir jūsų mylimas vyras arba žmona negalite ilgiau išbūti kartu vienoje erdvėje, kodėl bėgant metams bendras biolaukas ne tik nesusidaro, bet ilgainiui netgi pradeda atstumti vieną nuo kito, gali padėti išsiaiškinti ta pati švytuoklė.

Mat problema ta, kad skirtingų tipų biolaukai išskiria skirtingus fluidus, kurie būna nesuderinami tarpusavyje biologiniu lygmeniu.

Anot Richardo Freiherro von Kraffto-Ebingo, žmonės lengviausiai sutaria su tais, kurie turi tos pačios rūšies biolaukus arba vienas iš jų turi žiedinį biolauką.

Bet  ką daryti, jei jūs jau esate vedę, mylite vienas kitą, tačiau neseniai išsiaiškinote, kad jūsų biolaukai yra skirtingi?  Išsiskirti?!

Mokslininkai atliko  tyrimą ir išsiaiškino, kad daugiausia skyrybų įvyksta šeimose, kuriose vyras ir žmona turi skersinius ir išilginius biolaukų tipus. Tokios poros skatinamos „pailsėti“ viena nuo kitos. Ir, svarbiausia, jokiu būdu jie neturėtų dirbti kartu vienoje darbovietėje. Anot tyrėjų,  žmogaus biolauko, erdvės ribos, iki kurių tęsiasi jo fluidai, siekia ne daugiau kaip 5 metrus. Išeina, kai tik atsidursite vienas kito „nepasiekiamoje zonoje“, neigiama biolaukų įtaka nutrūks. Žvelgiant iš kitos pusės, jei porą nuolat skirs „penkių metrų atstumas“ , tokius santykius bus sunku pavadinti santuoka. Bet būtent moteris turi papildyti energijos atsargas, kurios eikvojamos savo antrosios pusės biolauko stiprinimui. O norint tai padaryti, reikia išmokti kaupti energiją!

Moters apatinėje pilvo dalyje yra pagrindiniai energijos centrai – čakros. Pirmoji čakra  – tai  seksualinės energijos atsargos, patenkančios į antrąją čakrą, kur ji virsta energija ir kuri jau pasiskirsto po visą kūną. Štai kodėl intymumas su vyru yra toks svarbus moteriai. Štai kodėl reikia įtikinti vyrą, kad artimų santykių praradimas yra žalingas šeimai. Žinoma, ir moteris neturėtų būti vien pasyvi stebėtoja. Priešingai – ji turi parodyti savo seksualinį geismą vyrui, nes tada visi jutimo  kanalai prisiderins prie galimo malonumo. Ir, suprantama, meilė, pagarba vienas kitam, žavėjimasis pasiekimais ir  neišvengiamų klaidų atleidimas, konfliktų slopinimas – visa tai padės jiems abiem sureguliuoti savo biologinius laukus, jei ne ant vienos, tai bent jau artimos bangos.

 

Fluidai skatina aistrą, stiprina erogeninių zonų jautrumą

Manoma, kad žmogaus fluidai savo išvaizda primena sparnus ir sukelia fosforo švytėjimą.

Nors  ir ne visos žinios apie fluidus pasiekė mūsų dienas, bet dalis jų išliko iki šiol.   Be to,  mokslininkams pavyko kai ką užfiksuoti naujo, pasitelkus specialią įrangą.

Dabar pats laikas atskirai pakalbėti apie meilės fluidus fiziologijos požiūriu.

Seniai žinoma, kad tam tikros žmogaus kūno medžiagos priešingos lyties atstovus veikia kaip tam tikri afrodiziakai, įaudrindami vaizduotę. Šios medžiagos yra jau minėti feromonai (kvapai) ir fluidai (vibracijos). Bet kaip jie veikia meilės fronte?

Vyrui ir moteriai susipažinus, susidaro nematoma gija, kuri ir sujungia fiziologiniu lygmeniu  fluidus ir feromonus. Santykių pradžioje šios medžiagos gali tiesiog vesti iš proto: įsimylėjėliai jaučiasi pakylėti, tarsi ant sparnų, jausmai tiesiog kunkuliuoja, aistra tampa nebekontroliuojama.

Rašytojas Honoré de Balzacas vienoje savo knygų rašė, kad vyro ir moters jausmai gali atspindėti materialų tam tikrų fluidų srautą, kurį žmogus skleidžia didesniu ar mažesniu spinduliu. Išeina,  kad visos meilės išraiškos turi materialų pagrindą, už kurį atsakingi įvairūs biocheminiai  junginiai.

Kitaip tariant dėl tam tikrų vos juntamų virpesių vyras ir moteris nesąmoningai ir net nepriklausomai nuo jų valios pajunta trauką. Meilės fluidai skatina aistrą, stiprina erogeninių zonų jautrumą, intymumo troškimą ir geismą. Bet lygiai taip pat, kaip ir nekurstant ugnies, fluidai silpnėja, mažėja ir ilgainiui tokie jauduliai išnyksta.

Tuo tarpu feromonus gamina endokrininės liaukos. Veikiami feromonų, pradeda gamintis vadinamieji „meilės hormonai“ – endorfinai ir amfetaminai. Šie „narkotikai“ nepakeičiami žmonėms, susiduriantiems su  seksualinio aktyvumo problemomis, trokštantys aštresnių ir intensyvesnių pojūčių. Jie net mėgina patys „susikurti“ kvapus. Vienas jų, moters krūtų (ypač po krūtimis) prakaito kvapas, primenantis motinos pieną. Todėl moteris, norėdama pritraukti geidžiamą vyrą, preliudijos metu padeda jo galvą sau ant krūtinės arba duoda „žįsti“ krūtį.

Kiti naudoja atitinkamus stimuliatorius, skatinančius pritraukti patinkančius žmones. Bet šios priemonės gali turėti ir savo kontraindikacijų bei sukelti nepageidaujamų pasekmių. Geriausia, žinoma, išmokti  natūraliai susikurti savo intymią atmosferą. Tuomet „meilės chemija“ bus tikrai naudinga, o ne trumpalaikė, kaip kad pasitelkus specialius stimuliatorius ar nubėgus pas būrėją ir paprašius jos užkalbėti trokštamą vyrą.

Be to, verta žinoti, kad reguliarus ir įvairiapusis seksualinis gyvenimas su mylimu žmogumi, nuolatinės teigiamos emocijos ne tik daro teigiamą poveikį, bet ir skatina feromonų gamybą. Tuomet nereikės ieškoti internete atsakymo į klausimą: „Kas yra „vibes“ ir kaip jį patobulinti?“.

Žmonės iš esmės prarado gebėjimą pajusti kūno aromatus,  kurie neretai užgožiami dezodorantais, tualetiniu vandeniu, kvepalais ir kitomis parfumerijos priemonėmis. Ir visiškai be reikalo. Juk kiekvieno žmogaus kūno kvapas išsiskiria unikaliu ir  į  nei vieną kitą nepanašų aromatą, kurį pasąmonės lygmenyje pajunta priešinga lytis.

Dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai išskyrė specialų cheminį junginį – androstenoną. Tai yra vyriško kvapo komponentas, kurio vyrai nejunta, tačiau moterys jam yra jautrios. Ši medžiaga ir buvo pirmieji gauti feromonai.

Feromonai arba afrodiziakai yra ypatingos lakiosios medžiagos, kurias moterys ir vyrai išskiria kaip seksualinio aktyvumo, susijaudinimo ir patrauklumo signalą.

 

Vyrai jaučia tą patį, matydami apnuogintus moterų kūnus

Vyriškas feromonai yra androsterolis, moteriškas – kopulinas. Kadangi jie išsiskiria iš kiekvieno žmogaus atskirai, atsiranda nepakartojamas kvapas, kurio, deja, nejaučiame. Tai jokiu būdu nėra prakaito ir bendras kūno kvapas – tai kažkas kita, ko mūsų nosys nepajėgia užuosti. Užtat šunys   puikiai užuodžia ir atseka žmogaus pėdsakus būtent pagal ​​jo feromonus. Pasaulyje nėra dviejų vienodų feromonų kvapų, taip pat, kaip ir pirštų atspaudų.

Bet tai nereiškia, kad žmonės niekaip nereaguoja į feromonus – priešingai – meilės ir seksualinio gyvenimo sėkmė daugelio atvejų priklauso  ir nuo feromonų.

Feromonų liaukų randama dideliais kiekiais dar embrione, bet  bėda ta, kad iki kūdikiui gimstant,  dauguma jų prarandama. Likusios liaukos „miega“ iki brendimo, kuriam prasidėjus, atsiveria liaukų latakai – dauguma jų yra pažastyse, bet nemažai ir lytiniuose organuose, išangėje, aplink spenelius bei burnoje ir nosyje.

Kaip jie veikia? Lytiškai susijaudinus ar aktyviai dirbant, feromonai išsiskiria ir išsisklaido po visą kūną. Todėl moteris taip jaudina, žiūrint į atletiško sportininko ar fizinį darbą dirbančio vyro apnuogintą krūtinę, nusėtą prakaito lašais. Vyrai jaučia tą patį, matydami apnuogintus moterų kūnus. Bet labiausiai svaiginantys feromonai išsiskiria, moteriai sudrėkus lytinius organus, susijaudinimo metu. Todėl ne vienam kunilingo mėgėjui šie feromonai gali ne tik apsukti galvą, bet ir atimti protą. Vyrui nutinka kaip tam katinėliui, įkišus snukutį į gaivų pienelį, ir nebegali atsiplėšti nuo jo, kol neišlaižo. Už tai reikia padėkoti lytiniams hormonams – estrogenams, kai moteris išskiria gundančius feromonus. Tai ir yra visa moteriško magnetizmo paslaptis!

Žinoma, galima mylėti akimis, mintimis ir lytėjimu, tačiau gamtos vis tiek neapgausite. Todėl jei vyro feromonai sužadina moters jausmingumą ir seksualumą, jis gali būti panašus ir į patį velnią. Arba bent į Woody Alleną.

Viskas  priklauso nuo specialaus vomeronasalinio organo, susidedančio iš dviejų mažų ir plonų kanalų kiekvienoje šnervėje. Vomeronasalinis organas reaguoja į feromonus ir siunčia signalus į smegenis: „Aš jos geidžiu!“ arba „Aš jo noriu“. Mokslininkų teigimu, būtent šis organas yra atsakingas už meilę iš pirmo žvilgsnio, tiksliau, iš pirmo kvapo.

Bet feromonai yra  ganėtinai kaprizingi, kadangi juos gali lengvai sunaikinti atmosferos deguonis. Todėl feromonai geriausiai pasireiškia pavasarį ir vasarą, kai aplink būna tiek daug pusnuogių kūnų. Bet feromonams labai nepatinka parfumerijos ir kosmetikos kvapai: kvepalai, dezodorantai ar losjonai, kremai. Mat jie permuša feromonų kvapą ir neleidžia vyrui „priartėti“ prie moters tokiu atstumu, kai natūralus kūno kvapas būna aktyviausias ir labiausiai viliojantis.

Feromonai  yra vieni  labiausiai patikimų tarpininkų viliojant ir peršantis moterims. Paprastai feromonais apsikeičiama bučiuojantis, glamonėjantis su partneriu. Štai kodėl preliudija  taip reikalinga moteriai, norint ją ne tik užvesti, bet kad ji patirtų orgazmą, kuriam didelę įtaką, jei ne vieną didžiausių, daro feromonai.

 

Kai moteris renkasi sau tinkamą vyrą, prieš jį išklausydama, nuskaito jį akimis

Tuo tarpu fluidų skleidžiama nematoma spinduliuotė gali priversti žmogų įsimylėti per kelias sekundes arba, priešingai, jį atstumti.

Paplitęs įsitikinimas, kad vyras myli akimis, o moteris – ausimis. Dėl to, kad moteris myli vien ausimis, negalima šimtu procentų sutikti, nes kai moteris renkasi sau tinkamą vyrą, prieš jį išklausydama, nuskaito jį akimis. Bet, pavyzdžiui, vyrą, avintį nešvarius batus, moteris rečiau „pastebės“ ir gali to nepaisyti, jei ją labiau sudomins tai, ką jis kalba. Bet jei moters nesudomina vyro kalba, tada ji sutelkia visą savo dėmesį į jo išvaizdą. Ir jei patiko jo išvaizda, tada tokiam vyrui labai pasisekė!  Panašiai ir vyras žiūri į moterį: iš pirmo žvilgsnio ji gali jam ir labai patikti, bet jei nėra apie ką su ja kalbėti, jis greitai ją pamirš.

Vyrams dažnai nutinka ir taip, kad susitikę su moterimi, penkias minutes pakalbėję su ja, nors tuo metu ji  net nesiruošė šiam susitikimui (buvo be makiažo, be išankstinio pasiruošimo), bet vyras po to ne tik prisimena, bet ir negali  ilgai jos pamiršti. Dėl visko kalti jos fluidai, kurie užburia vyrą ir jis nebepajėgia išmesti moters iš galvos. Taip atsiranda ir užsimezga santykiai. Tiesa, kartais tai  būna greitai besirutuliojantys, aistringi santykiai, o kartais klostosi pamažu, bet laikui bėgant jie perauga į jausmingus, tvirtus ir ilgalaikius santykius.

Taigi, kokia turi būti moteris, norinti pritraukti vyrą? Žinia, vyrai iš pradžių suvokia moterį kaip visumą, o tik vėliau atskiromis detalėmis.  Vadinasi, vyrui pirmiausiai svarbus bendras vaizdas: moters eisena, laikysena, žvilgsnis, peties kampas, pojūčiai. Vyrui sunku paaiškinti, kodėl viena moteris jį traukia o kita, priešingai, atstumia. Tas pats ir moterims.

Vienaip ar kitaip, bet intuityviai vyras žvalgosi moters, su kuria jam bus gera visais atžvilgiais. Ir tada visu pajėgumu įsijungia seksualinė energija, siurbdama moters fluidus, kurie akimirksniu perduodami ir kuriuos pasiima vyras.

Medicina neigia bet kokių fluidų buvimą, nes jų neįmanoma apčiuopti ir ištirti. Todėl lengviau viską paaiškinti instinktais.

Fluidų kilmės pobūdis nėra iki galo išaiškintas, todėl fluidų tema  dar gana paslaptinga ir apipinta legendomis.

Fluidais dar vadinamos ir energijos bangos, supančios kiekvieną žmogų. Pasak legendos, mirštantys Hiperborėjos gyventojai perdavė žinias apie fluidus magams, kurie skelbė, kad tai fosforo spindesį skleidžiantys sparnai. Išeina, kad net ir tokiais tolimais laikais buvo fiksuojamos bangos ar vibracijos. Žinoma, ne iš karto buvo aišku, ką jos iš tikrųjų simbolizuoja. Nors žmonija visą laiką domėjosi paslaptimis, bet gali būti, kad daugelis šio reiškinio užuominų paprasčiausiai nepasiekė mūsų dienų.

Sniegė Pilypienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą