sniegopilys.lt
Už formuluotės „nukentėjo pėsčiasis“ arba „įvyko dviejų automobilių susidūrimas“ dažnai slepiasi visa eilė natūralių veiksmų, nutikusių nukentėjusiajam. Taigi per avariją ant zebro pėsčiasis pirmiausia nukenčia nuo išsikišusių automobilio dalių, o vėliau atsiduria ant variklio dangčio ir priekinio stiklo. Tada kūnas metamas ant važiuojamosios dalies – asfalto, o po to kurį laiką slysta kelio danga. Kiekvieną iš šių etapų lydi būdingų traumų kompleksas.
Susidūrimo su pėsčiuoju momentas dažniausiai skirstomas į kelis etapus
Ekspertai žino, ar galima išsigelbėti, jei supranti, kad nelaimė neišvengiama. Anot jų, rizika, kad vairuotojas pateks į avariją būdamas 1,5 promilės neblaivus, išauga daugiau nei šimtą kartų
Ekspertų bendruomenėje ne visi su automobiliais susiję atvejai laikomi autoįvykiais. Pavyzdžiui, jei ant vairuotojo užkrito plokštė nuo stipraus vėjo, moksliškai tai būtų kvalifikuojama kaip „buko daikto smūgis“. Pagrindinis principas yra toks: nejuda transporto priemonė – nėra eismo įvykių.
Vis dėlto daugiausia traumų, patirtos dėl avarijos, yra susijusios su transportu. Net ir tokiais netipiniais atvejais, kaip, pavyzdžiui, netikėtai nukristų autobuso ar troleibuso ratas ir nuskriejęs partrenktų praeivį, kuris žūtų.
Automobilių avarijose padarytos traumos šiuo metu yra gana dažnos: tai sudaro apie 60 proc. viso transporto.
Įsivaizduokite, kad Jungtinėse Valstijose per mažiau nei dvidešimt metų avarijos nusinešė 360 tūkst. žmonių gyvybių. Palyginimui: per šimtą metų visuose karuose, kuriuose dalyvavo Amerika, žuvo apie 300 tūkst.
Viena dažniausių eismo įvykių priežasčių yra vairavimas išgėrus. Anot ekspertų, vairuotojas, kurio kraujyje yra mažas alkoholio kiekis (iki 0,5 promilės), nesugeba teisingai orientuotis ir priimti sprendimų sudėtingoje eismo situacijoje. Esant 1 promilei, avarijos rizika padidėja 17-20 kartų. O jei girtumo laipsnis siekia 1,5 promilės, tikimybė patekti į avariją padidėja daugiau nei šimtą kartų.
Dažniausiai autoįvykiuose sužalojimus patiria pėstieji, kurie partrenkiami įvairiomis aplinkybėmis. Tačiau tokių nelaimingų atsitikimų mechanizmas yra maždaug toks pat. Mažai kas įsivaizduoja, kas nutinka žmogui per tokius incidentus.
Susidūrimo su pėsčiuoju momentas dažniausiai skirstomas į kelis etapus. Pirmojo metu smūgis tenka į išsikišusius transporto priemonės elementus, paprastai, blauzdos srityje. Tada pėsčiasis atsitrenkia į variklio dangtį ir priekinį stiklą. Jei greitis yra didelis, pėsčiasis skrenda virš automobilio. Tai antrasis etapas. Trečiasis apima kritimą ant kelio dangos su smūgiu į ją. Galiausiai ketvirtasis – pėsčiasis slysta paviršiumi, nes kūnui nuo smūgio atsirado kinetinė energija.
Kiekvieną iš šių etapų lydi traumų kompleksas. Ekspertas turės nustatyti, kurioje iš etapų buvo patirti sužalojimai, kokioje padėtyje buvo pėsčiasis, kurioje kūno vietoje buvo patirtas pradinis smūgis, žmogus bėgo, ėjo ar stovėjo ir panašiai.
Pradinio smūgio metu (pirmame etape) suaugęs žmogus dažniausiai susižaloja blauzdos kaulus, vaikas – kelius ir klubus. Ekspertai tyrimo metu turi nustatyti, kuri automobilio dalis sukėlė traumą. Atsižvelgiama į daugybę veiksnių. Pavyzdžiui, atstumas nuo pėsčiojo dėvimo bato pado iki lūžio vietos ir kt.
Būna, kad staigiai stabdant automobilis „kanda nosimi“. Anot specialistų, kaip rodo praktika, toks „niuktelėjimas“ gali būti iki 20 cm, lyginant su pradine mašinos padėtimi. Tačiau kuo aukščiau buferis yra virš važiuojamosios dalies, tuo sunkesnis sužalojimas. Žinoma, visureigis yra pavojingesnis pėstiesiems nei sedanas. Juk pirmąjį smūgį patiria nuo išsikišusių automobilio dalių.
Patiria panašias traumas, kaip ir krisdamas iš aukščio
Net jei žmogus skrenda virš automobilio, jis vis tiek turi galimybę išgyventi. O susidūrimo su visaverčiu visureigiu atveju ši galimybė smarkiai sumažėja. Spręskite patys, radiatoriaus grotelės yra maždaug kėbulo svorio centro lygyje arba virš jo. Tada kūnas atsitrenkia į asfaltą. Tuo pačiu yra didelė tikimybė pervažiuoti pėsčiąjį su ratais. Maža tikimybė išgyventi po tokio autoįvykio.
Sunkiausius sužalojimus pėsčiasis paprastai patiria užkritus ant variklio dangčio ir atsitrenkus į kelio dangą. Tokiais atvejais dažniausiai lūžta dubens, šonkaulių, stuburo, viršutinių galūnių kaulai, lūžta kaukolė, atsiranda vidaus organų plyšimai, kartu su vidiniu kraujavimu (kepenų, blužnies, inkstų, plaučių). Gydytojai tai vadina kombinuotu kelių kūno vietų sužalojimu.
Maždaug tokias pačias traumas, kurias žmogus patiria krisdamas iš aukščio. Ne be reikalo eismo ekspertai neretai piešia analogiją, paminėdami greičio apribojimų svarbą.
Paklaustas, kokių veiksmų gali imtis žmogus, suprasdamas, kad susidūrimas neišvengiamas? – ekspertas atsakė:
- Jei kalbėtume apie furgono tipo transporto priemonę (sunkvežimį, autobusą, troleibusą ir panašiai), tada šansų mažai – nebent pašokti ar nubėgti. Tai yra, jei pajudėtų lengvasis automobilis ir susidūrimas būtų neišvengiamas, svarbu nepakišti kojų. Tai leistų, pirma, išsaugoti blauzdos kaulus, antra, sumažinti žalą dėl smūgių ant mašinos gaubto, stiklo ir asfalto. Bet ir tai neužtikrina, kad pėsčiasis smarkiai nesusižeis, bet bent jau jos nebus tokios sunkios.
Štai ir šiame vaizdo įraše galima pamatyti ne vieną autoįvykio epizodą, kai pėsčiasis, atsitrenkęs į mašiną, sugebėjo padaryti seriją salto. Žinoma, ne tik laimingas nelaimingas atsitikimas, bet ir geras fizinis pasirengimas gali padėti išgyventi tokiais atvejais ir nepatirti labai rimtų traumų.
Kartais teismo medicinos ekspertų laukia sunkiausia užduotis: tarkim, įvyko dvigubas susidūrimas su pėsčiuoju, tada reikia išsiaiškinti, kuris iš automobilių mirtinai sužalojo žmogų. Ne mažiau sudėtingas tyrimas yra susijęs su vairuotojo identifikavimu. Pasitaiko, kad tie, kurie avarijos metu buvo automobilyje, kaltina vieni kitus ar net žuvusįjį. Tada paskiriama visapusiška ekspertizė ir tiesa nustatoma pagal menkiausias smulkmenas. O teismo medicinos ekspertų užduotis – pagal sužalojimų pobūdį išsiaiškinti, kokias vietas keleivių salone užėmė žmonės.
“YouTube” vaizdo įrašas
