Kaip moterys gimdo Japonijoje: britės, ištekėjusios už japono, patirtis

Japonijoje gimstamumas katastrofiškai žemas. Ekspertai tai priskiria daugeliui nacionalinių ypatybių. Viena jų – gimdyti ir auginti vaiką Japonijoje yra labai brangus malonumas. Dažniausiai tik jau karjerą pasiekusios moterys nusprendžia pastoti, nes tapusios nėščios, jos paprastai pasitraukia iš darbo ir visiškai atsiduoda šeimai.

Japonijoje dirbančioms moterims mokama daug mažiau nei vyrams, o darbo dienos trukmė labai ilga. Todėl norint ruoštis šeimos pagausėjimui, reikia „paprašyti“ valdžios leidimo, o pagimdžiusi moteris beveik negauna pašalpų. Ko gero dėl tų pačių priežasčių vis mažiau japonų moterų  nusprendžia nekurti šeimos ir negimdyti vaikų.

Tačiau viena britė, ištekėjusi už japono, vis dėlto nusprendė  pasidalinti savo patirtimi, kuri prieš kiek laiko pagimdė savo pirmąjį vaiką Saitamos prefektūros ligoninėje.

Anestezija – nepopuliari prabanga

Japonijoje gana populiari tokia kultūrinė samprata kaip „gaman“ (ištvermė, kantrybė). Bent japonai save tokiais laiko. Todėl dauguma japonų moterų net nesvarsto galimybės palengvinti skausmą  mažinančiais vaistais gimdant.

Dabar tik keliose Japonijos ligoninėse teikiama epidurinė anestezija. Ši paslauga priklauso „prabangos“ kategorijai ir yra labai brangi. Kainuoja apie šimtą tūkstančių jenų (896 JAV dolerius).

Be to, jei kūdikis nusprendžia gimti naktį ar savaitgalį, greičiausiai nesulauksite kvalifikuotų anesteziologų, padedančių numalšinti skausmą, nes jų verkiant trūksta. Pavyzdžiui, 2016 metais Prancūzijoje net 83,8 proc. moterų per gimdymą  naudojo epidurinę nejautrą. Tuo tarpu Japonijoje tik 5,2 proc.

Didžioji dauguma akušerių-ginekologų Japonijoje yra vyrai. Stebėtina, kaip jie tiria  ir apžiūri savo pacientes. „Kai atėjo laikas mane apžiūrėti, jie nuvežė į mažą kambarį, esantį šalia gydytojo kabineto. Ten buvo ginekologinė kėdė, priešais kurią kabėjo uždanga. Kai atsiguliau ant kėdės, jis atsikėlė ir pasisuko taip, kad tik apatinė mano kūno dalis išsikišo  iš po užuolaidos. Kai buvo baigtas tyrimas, kėdė nusileido, o aš grįžau į kabinetą aptarti su gydytoju tyrimo rezultatų. Taip buvo kiekvieną kartą“, – pasakoja britė.

Jos tvirtinimu, taip gydytojai demonstruoja pagarbą pacienčių kuklumui ir orumui. Tačiau per gimdymą šios ceremonijos nebeatliekamos. Tai yra tarp gydytojo ir gimdančios moters užuolaidos nėra atskirtos. tada tiek vieniems, tiek ir kitiems jau nebe užuolaidos galvoje.

Anot britės, Vakarų šalyse  gyvenančioms nėščioms moterims paprastai nerekomenduoja daug valgyti. Net ir  jūros gėrybių bei sušių. Tačiau Japonijoje šie ir panašūs klausimai niekam nekyla. Nėščios moterys, priešingai, raginamos valgyti kuo įvairesnį maistą ir kuo daugiau jūros gėrybių bei sušių.

Gydytojai niekada nieko nepaaiškina pacientėms

Užtat japonų ginekologai turi vieną „pomėgį“ –  griežtai kontroliuoti nėščių moterų priaugtą svorį. . Jei besilaukianti moteris per daug priauga svorio, tada gydytojas ją bara, priekaištauja ir labai rekomenduojama numesti svorio. Japonų gydytojai laikosi vieningos nuomonės: kuo mažiau kilogramų nėščia moteris priauga, tuo mažesnė rizika turėti didelį vaisių ir tuo pačiu išvengti cezario pjūvio.

Japonijos visuomenėje gydytojas yra nepaprastai gerbiamas žmogus. Todėl tiesiog nepriimtina užduoti jam kokių nors klausimų. Gydytojai niekada nieko nepaaiškina pacientėms. Būsimos motinos Japonijoje paprastai visiškai pasitiki gydytojais – tiesiog vykdo jų nurodymus ir palieka jiems visus su gimdymu susijusius sprendimus.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje nėščios moterys paprastai savo gimdymus planuoja iš anksto. Pavyzdžiui, pasirenkant gimdymo vietą, uždelstą virkštelės pjovimą, odos ir odos kontaktą su naujagimiu per pirmą valandą po gimdymo. „Tačiau greitai supratau, kad Japonijoje viskas yra kitaip – visus sprendimus priima gydytojas ir tu nieko negali padaryti, iškilus kuriam nors klausimui. Nes ten nepriimta atitraukti gydytoją ar kaip nors kitaip jam trukdyti moteriai ruošiantis gimdyti“, – pasakoja britė.

Anot jos, Japonijoje tik visai neseniai pradėta leisti vyrams dalyvauti gimdant moteriai.

Apskritai, japonų tradicijos tokios, kad vyrai vis dažniau atsiriboja nuo visko, kas susiję su nėštumu ir gimdymu. Nes visa tai laikoma išimtinai moterų reikalu.

Nėštumas Japonijos kultūroje vertinamas kaip procesas, kurio metu moteris tiesiogine prasme sukuria savo kūdikį. Išeina, kad ji vienintelė yra atsakinga už sėkmingą nėštumo baigtį. Todėl persileidimas ar priešlaikinis gimdymas –  vien tik jos kaltė. Tiesa, Japonijoje kūdikių ir motinų mirtingumas yra vienas žemiausių pasaulyje.

Britės teigimu,  užregistravus savo nėštumą,  japonų medikai įteikia krūvą skirtingų popieriaus lapų, kuriuose yra daug naudingos (ir ne tokios) informacijos. Tarp jų yra lentelė, rodanti, kada „Inu no Hi“ ar „Dog Day“ bus tinkama.

Mat japonai galvoja, kad šunys pagimdo daug lengviau nei žmonės, todėl naudinga eiti į šventyklą ir melstis šuniui, norint lengvai ir saugiai pagimdyti. Beje, Japonijos moterys tai daro penkis nėštumo mėnesius. Šventykloje taip pat galite įsigyti amuletą, kuris padeda sėkmingai gimdyti.

Pirmą mėnesį po gimdymo japonės dažniausiai praleidžia tėvų namuose

„Net apstulbau iš netikėtumo, kai akušerė man padovanojo mažą, apdžiūvusį ir kraujuotą virkštelės gabalą ir specialią medinę dėžę. Ji paaiškino, kad virkštelė simbolizuoja ryšį tarp vaiko ir motinos, o japonės moterys tai ypač vertina ir saugo.  Dar nenusprendžiau, ką daryti su tuo „kūriniu“, bet suprantu, kad negaliu jo išmesti“, – parašė britė savo tinklaraštyje.

Jos teigimu, per pirmą mėnesį po gimdymo japonės neišeina į gatvę – nei vienos, nei su kūdikiu. Taip jos nori apsisaugoti nuo bet kokių infekcijų.

Tarp kitų japonų tradicijų, kurios istorijos autorei atrodė labai keistai, nėščiosioms patariama specialiu plačiu diržu šildyti skrandį ir visada dėvėti kojines, kad kulkšnys ir pėdos būtų šiltos. Be to, pirmą mėnesį po gimdymo japonės dažniausiai praleidžia tėvų namuose, kad netektų daryti namų ruošos darbų ir visiškai rūpintis tik kūdikiu.

Kadangi nėštumas Japonijoje laikomas natūralia būsena, o ne liga, tai nėra apdrausta ir valstybinės sveikatos sistemos draudimu. Tačiau išlaidos tėvams, ypač tėvui, yra didžiulės. Ypač jei kas nors nutiko ne taip ir prireikia specialių intervencijų – cezario pjūvio, gimdymo indukcijos, epidurinės anestezijos ir panašiai.

Iš savo kišenės apmokamas ir dirbančios moters buvimas ligoninėje, kuri, įvykus komplikacijai,  gali ten ir užsibūti. Tiesa, po vaiko gimimo šeima iš valstybės gauna vienkartinę 420 tūkst. Jenų (apie 3 760 JAV dolerių) išmoką.

Be to, šeimos gauna 15 tūkst. Jenų (apie 134 JAV dolerius) per mėnesį vienam vaikui, kol jam sueina treji metai ir 10 tūkst. Jenų (apie 90 JAV dolerių) per mėnesį, kol vaikas pradeda lankyti trečią klasę.