sniegopilys.lt
Žmonės skęsta viešuose paplūdimiuose ir baseinuose, kartais tiesiog stebėdami skęstančius poilsiautojus. Ir tai ne dėl siaubingo aplinkinių abejingumo. Tiesiog ne visi gali atpažinti, kad žmogus ištiktas nelaimės, nes žmonės labai tyliai panirsta po vandeniu. Šių taisyklių nežinojimas gali paversti jus iš pagalbininko auka.
Kaip suprasti, kad žmogus skęsta
Šią savybę pirmą kartą atrado dr. Francesco Pia dar 1974 metais. Jis tai pavadino instinktyvia skendimo reakcija. Mokslininkas pastebėjo, kad skęstantys žmonės elgiasi panašiai – ir visai ne taip, kaip įprasta filmuose.
Jie nerėkia ir nemojuoja rankomis, bandydami signalizuoti kitiems. Kadangi kalbame iškvėpdami, neįmanoma rėkti ir įkvėpti tuo pačiu metu, o skęstančiam žmogui pastarasis yra prioritetas.
Žmonės automatiškai ištiesia rankas į šonus ir stumia vandenį, bandydami atsispirti ir pakilti. Todėl jie tiesiog neturi jokių priemonių signalizuoti. Jie taip pat gali pasukti rankas atgal, kad išlaikytų veidą virš vandens, arba judėti taip, lyg liptų virvinėmis kopėčiomis. Bet kokiu atveju, žmonės juda tik vertikaliai, ne horizontaliai ar įstrižai.
Ši tyli kova už gyvybę trunka nuo 20 iki 90 sekundžių. Per šį laiką skęstantys žmonės gali dingti po vandeniu ir kelis kartus išnirti. Tačiau kai kurie panyra tik vieną kartą, po to niekada nebeišnyra.
Jei matote, kaip kažkas tyliai taškosi, neria po vandeniu ir vėl išnyra, sušukite: „Ar viskas gerai?“ Jei jis nereaguoja, gelbėkite juos.
Tuo pačiu metu pagalbos gali prireikti ir tiems, kurie dar nepatyrė instinktyvios skendimo reakcijos. Netrukus prieš tai žmogus gali patirti paniką. Esant tokiai būsenai, jis vis dar gali kontroliuoti savo judesius ir kažkaip sau padėti, pavyzdžiui, ištiesti ranką ar paimti gelbėjimosi ratą.
Patyręs gelbėtojas Mario Vittonas išvardijo požymius, kurie gali rodyti, kad žmogus išgyvena nelaimę: galva panirusi giliai, burna vandens lygyje; galva atlošta atgal, burna atvira; žvilgsnis tuščias, vaizdas nefokusuotas; akys užmerktos; plaukai ant veido ar akių; kūnas vandenyje vertikaliai, kojos nepadeda judėti; dažnas kvėpavimas, dusulys; nesėkmingi bandymai plaukti tam tikra kryptimi; bandymai apsiversti ant nugaros.
Kaip padėti skęstančiam žmogui? Jei nemokate plaukti, nešokite į vandenį: rizikuojate iš gelbėtojo tapti auka. Kvieskite gelbėtojus, pagalbą ir greitąją pagalbą.
Jei esate įsitikinę savo sugebėjimais, pabandykite gelbėti žmogų patys. Tačiau niekada nebandykite griebti jo iš priekio. Išsigandęs jis gali jus griebti, padaryti jus neveiksnius ir paskandinti.
Plaukite iš paskos skęstančiam žmogui ir naudokite vieną iš toliau aprašytų technikų.
Paremkite galvą
Suimkite žmogaus galvą delnais iš abiejų pusių, tiesiai po žandikauliu. Laikydami žmogaus galvą virš vandens, plaukite link kranto.
Suimkite viena ranka per petį
Priplaukite prie žmogaus iš paskos ir apkabinkite jį viena ranka taip, kad jo petys būtų po jūsų pažastimi. Plaukite link kranto, pasitelkdami kojas ir vieną laisvą ranką.
Suimkite viena ranka per juosmenį
Ši technika vadinama „pia nešiojimu“. Priplaukite po vandeniu prie žmogaus, apkabinkite viena ranka per jo juosmenį ir stumkite jį taip, kad jo galva ir pečiai būtų virš vandens paviršiaus.
Tada plaukite į krantą, pasitelkdami vieną ranką ir koją.
Pabandykite nuraminti skęstantįjį. Užtikrinkite jį, kad jis bus išgelbėtas tik tuo atveju, jei jis jums paklus.
Jei nukentėjusysis yra be sąmonės, ištraukę jį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą:
1.Paguldykite asmenį apatine krūtinės dalimi ant savo šlaunies taip, kad jo galva būtų žemiau nei kūnas;
2.Apvyniokite nosinę/servetėlę aplink pirštą ir pašalinkite dumblą ar smėlį iš burnos;
3.Labai energingai spauskite kūną, kad pašalintumėte vandenį iš kvėpavimo takų ir skrandžio;
4.Jei asmuo neturi pulso ar nekvėpuoja, atlikite širdies ir plaučių gaivinimą.
5.Kai iš žmogaus pradeda tekėti vanduo, pakreipkite jo galvą į šoną.
Kaip nenuskęsti? Konkrečios priemonės priklauso nuo situacijos, kurioje atsiduriate.
Jei nemokate plaukti ir netyčia įkrentate į vandenį
Tada atsigulkite ant nugaros, plačiai išskėskite rankas ir kojas ir kuo giliau bei lėčiau kvėpuokite. Stenkitės nepanikuoti – atminkite, kad vanduo jus stumia aukštyn. Svarbiausia atsipalaiduoti ir įkvėpti kuo daugiau oro.
Jei negalite išsilaikyti ir blaškotės vertikaliai, pabandykite „minti kojomis pedalus“. O rankomis pliaukštelėkite į vandenį, perkeldami joms dalį svorio.
Taip pat galite išbandyti kitą variantą: vienu metu sulenkite abi kojas, praskėsdami kelius, o tada greitai jas ištiesinkite.
Jei plaukdami jaučiate raumenų mėšlungį, pabandykite šiuos pratimus:
Suimkite didįjį kojos pirštą ir tvirtai pritraukite pėdą prie savęs;
Sulenkite kelį ir prispauskite kulną prie sėdmenų;
Suspauskite ir atpalaiduokite kojų pirštus;
Sulenkite kelius ir pritraukite juos prie pilvo.
Jei jus neša srovė
Jei atsiduriate upėje su stipria srove, nebandykite plaukti prieš ją – tik eikvosite savo energiją. Sekite srovę, įstrižai link artimiausio kranto. Pamatę vingį, plaukite link jo vidinio spindulio.
Srovės taip pat gali susidaryti jūroje, tarp dviejų seklumų, paslėptų po vandeniu. Šis reiškinys vadinamas „ srovė nešėja“ ir gali jus nutempti link atviros jūros.
Jei patekote į tokią srovę, nepanikuokite. Leiskite vandeniui jus nešti ir vos pajutę, kad srovė lėtėja – paprastai vos po kelių metrų – apsisukite ir plaukite kranto link, kol išsilaisvinsite.
Jei įsipainiojote į jūros dumblius
Jei pajutote, kad prie jūsų kojų prilipę jūros dumbliai, staigiai spirkite abiem kojomis, kad išsilaisvintumėte. Jei tai nepadeda, patrinkite vieną koją į kitą, stengdamiesi išsivaduoti nuo povandeninės augmenijos.
Nesustokite, nerėkite ir nesiblaškykite – tai tik dar labiau įsipainiosite. Išsilaisvinę atsargiai plaukite tolyn nuo pavojingos vietos, stengdamiesi kuo mažiau judinti kojas.
