Ar gali heteroseksualūs žmonės ilgainiui tapti biseksualiais?

Kalbasi vieno biuro darbuotojai. „Ar girdėjai, kad jis yra gėjus?“. „Ne, jis gyvena su moterimi. Gal biseksualus?“. „Bet aš skaičiau, kad visi biseksualai iš tikrųjų yra gėjai“. „O aš manau, kad visi žmonės, daugiau ar mažiau, yra biseksualūs“.

Daugeliui žmonių, laikui bėgant, pasikeičia seksualinė orientacija

Į klausimą, kokia seksualinė orientacija dominuoja, dauguma mūsų amžininkų atsakys: heteroseksualumas, homoseksualumas ir biseksualumas. Bet kažkodėl visi pastarąjį laiko antriniu reiškiniu, panašiu į „tarpinį etapą“.

Jei kalbėsime apie mokslo pasaulį, tai biseksualumui dar mažiau pasisekė.  Biseksualumas – kaip   atskiras reiškinys pradėtas tyrinėti, palyginti, visai neseniai – 1980 metais.

Taigi, ką šiandien mokslas žino apie biseksualumą?

Iš tikrųjų, iš pradžių žodis „biseksualumas“ buvo vadinamas hermafroditizmu: vyriškos ir moteriškos lyties savybių buvimu viename asmenyje nuo pat gimimo. Pirmą kartą šį terminą vartojo gerai visiems žinomas psichiatras ir psichoterapeutas Sigmundas Freudas. Tuo metu buvo įrodymų, kad žmogaus embrionai iš pradžių buvo „hermafroditai“ (tiksliau, jie turi bendrą vyrų ir moterų organų užuomazgas). Tai Freudui sukėlė mintį, kad visi žmonės nesąmoningai yra biseksualūs. Taigi, plačiai paplitusio biseksualumo idėja taip pat priklauso jam.

Po Freudo mokslininkai biseksualumo reiškinio iš esmės nenagrinėjo. Tačiau 1950-aisiais, dar gerokai prieš pagarsėjusią seksualinę revoliuciją, įvyko seksologinė revoliucija. Ją surengė pedantiškas sociologas – Alfredas Kinsey‘is. Kartu su kolegomis jis atliko labai paprastą tyrimą, per kurį apklausė apie tūkstantį žmonių šiomis temomis: kaip, kur ir su kuo turi lytinių santykių bei kokių seksualinių pageidavimų turi.

Net ir sausi moksliniai tyrimai apvertė visas puritoniškos Amerikos iliuzijas aukštyn kojomis.

Kinsey‘io tyrimai pirmą kartą parodė, kad potraukis abiejų lyčių žmonėms ir biseksualus elgesys yra plačiai paplitęs. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad 28 proc. moterų ir 46 proc. vyrų patyrė erotinį potraukį ar turėjo seksualinės patirties su tos pačios lyties žmonėmis. Būtent šio tyrimo dėka biseksualumo idėja pasirodė kaip grynai psichologinis reiškinys, nesusijęs su fiziologija.

Vertindamas seksualinę orientaciją, Alfredas Kinsey‘is pasiūlė išmatuoti įvairius žmogaus veiksmus:  pradedant nuo fantazijų iki partnerio pasirinkimo.

Tačiau 1978 metais „seksualinės orientacijos testą“ sukūrė psichiatras Fritzas Kleinas. Bet jis pasirinko daugiau kriterijų: seksualinį elgesį, seksualines fantazijas, seksualinį potraukį, emocinius pageidavimus ir net tai, kaip žmogus pats nustato savo orientaciją.

Pagal Kleino testo rezultatus žmogus gali būti vienoje ar kitoje skalės vietoje, kur „0“ yra visiškas biseksualumas (tas pats potraukis abiem lytims), o skalės galuose –  100 procentų homoseksualumas ar heteroseksualumas. Iš viso Kleino skalė numato 21 „seksualinę orientaciją“. Tai taip pat reiškia, kad  nėra šimtaprocentinių homoseksualių ar heteroseksualių žmonių, o dauguma žmonių yra heteroseksualūs arba homoseksualūs tik iki tam tikros ribos.

Kleino skalę vis dar plačiai naudoja seksologai ir psichoterapeutai, nes ji atspindi žmogaus seksualumo  lygį ir įvairovę. Skalė taip pat leidžia atsižvelgti į tai, kad daugeliui žmonių, laikui bėgant, pasikeičia seksualinė orientacija. O tai, kaip žmogus pats save apibrėžia, ne visada liudija jo  tikrąjį elgesį. Pavyzdžiui, vyras gali turėti (ne)sėkmingos homoseksualios patirties, tačiau tuo pačiu metu laiko save heteroseksualiu.

Kaip tampama biseksualiu?

Psichologijoje seksualinė tapatybė yra neatsiejama asmenybės dalis, kuri, sprendžiant pagal mokslinius tyrimus, formuojama per unikalų įgimtų savybių ir patirties derinį. Tačiau yra labai mažai tyrimų, kaip formuojasi biseksuali tapatybė.

Tipinis bifobijos pavyzdys yra biseksualumo egzistavimo neigimas

Pagrindinį tyrimą, kaip žmonės suvokia, kad yra biseksualūs, 1980 metais San Franciske atliko Martinas Weinbergas, Colinas Williamsas ir Douglas Pryoras.

Jie pasiūlė keturis biseksualumo suvokimo etapus: pradžioje blaškymąsi ir sumišimą, po to savęs  ieškojimą, prisitaikymą prie naujos tapatybės ir besitęsiantis neapibrėžtumą.

Paskutinis etapas būdingas tik biseksualams ir yra susijęs su biseksualių  žmonių bendruomenėmis, kur jie gali aptarti savo patirtį ir palyginti su kitų patirtimi.

Sunkumai, apibrėžiant savo orientaciją, taip pat siejami su bifobija – neigiamais stereotipais apie biseksualumą. Tuo pačiu metu bifobija gali pasireikšti tiek heteroseksualams, tiek gėjams, tiek ir lesbietėms.

Tipiški bifobijos pavyzdžiai yra biseksualumo egzistavimo neigimas arba įsitikinimas, kad visi biseksualai yra „išsigimę“ ir negali būti monogamiški. Dėl bifobijos daugelis biseksualų slepia savo orientaciją ir lieka „nematomi“ tiek  tarp heteroseksualių daugumos, tiek  tarp gėjų.

Viską, kas žinoma apie biseksualus, 1985 metais apibendrino amerikiečių psichologas Zinikas.  Anot jo, dauguma abiejų lyčių biseksualų iš pradžių patyrė potraukį tik priešingai lyčiai ir tik suaugę suprato savo biseksualumą.

Iš tikrųjų yra daug šios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, kai homoseksualai vidutinio amžiaus žmonėms staiga patiria heteroseksualų potraukį ir tampa biseksualūs.

Amerikiečių psichologas taip pat teigė, kad biseksualūs vyrai ir moterys vienodai stipriai jaučia erotinius jausmus abiejų lyčių partneriams. Tiesą sakant, tiek vyrai, tiek moterys dažniau praneša, kad su moterimis jie emociškai geriau jaučiasi.

Zinikas taip pat tvirtino, kad abiejų lyčių biseksualai labiau įsimyli moteris nei vyrus.

Iš tikrųjų daugelis biseksualų įsimyli žmones nepriklausomai nuo jų lyties. Tačiau vidutiniškai biseksualių vyrų santykiai su vyrais yra šiek tiek trumpesni nei su moterimis. Tuo pat metu biseksualios moterys per gyvenimą turi mažiau partnerių nei kitos seksualinės orientacijos moterys, nes jų santykiai (tiek su vyrais, tiek su moterimis) trunka ilgiau.

Daugelis, nors ir ne visi, biseksualai sako, kad juos traukia unikalios konkretaus asmens savybės, o jų lytis jiems yra antraeilis bruožas.

Taigi, moksliniai biseksualumo tyrimai užginčija neigiamus stereotipus. Tuo pačiu metu dauguma tyrėjų toliau išskiria arba priskiria biseksualus  gėjams ir lesbietėms. Vienintelis būdas geriau suprasti biseksualumą yra daugiau sužinoti apie biseksualių žmonių patirtį, o tai padės geriau suprasti žmogaus seksualumą apskritai.

parengta pagal healthline.com