Kas nutiktų, jei į šimpanzės gimdą įvestų žmogaus spermą?

Nieko. Kadangi kiekvienas organizmas turi skirtingą chromosomų skaičių. Tai trukdo ląstelių dalijimuisi ir neįmanoma apvaisinti.

Apvaisinant šimpanzės patelę, patino spermoje yra 24 chromosomos, o kiaušinyje yra 24. Taigi, apvaisintoje šimpanzės patelės  kiaušinyje bendras chromosomų skaičius yra 48 (įskaitant dvi lytines chromosomas).

Tuo tarpu žmogaus spermoje yra 23 chromosomos. Kartu su šimpanzės kiaušiniu bendras chromosomų skaičius būtų 47.

Pirmoje tos hibridinės ląstelės dalyboje ląstelė pati dubliuoja visas chromosomas ir skaičius trumpam tampa 94. Specialūs baltymai (vadinami mikrotubulėmis) ieško pasikartojančių chromosomų, kad galėtų patekti į kiekvieną iš dukterinių ląstelių. Kitaip tariant, šie baltymai tiksliai ieško 24 chromosomų. Jei yra papildomų arba trūksta chromosomų, jos sustabdo dalijimosi procesą. Ši „chromosomų skaičiaus kontrolė“ ląstelėse vadinama verpstės kontrolės punktu.

Žmogaus hibridinėje ląstelėje trūksta chromosomų, nes  jis turi mažiau chromosomų. Dėl tos pačios priežasties negali rasti trūkstamos chromosomos, todėl sustabdo dalijimąsi ir  ląstelės žūva.

Išvada: šimpanzės ir žmogaus hibridas negali gyventi dėl skirtingo chromosomų skaičiaus.

Labiausiai tikėtina, kad net jį galima dubliuoti, jo ląstelių metabolizmas bus sumaišytas pagal žmogaus ir šimpanzių genetinį kodą.

Bet kol kas dar nė vienam mokslininkui neužteko drąsos tai išbandyti (bent jau taip, kad būtų pripažinę).

Vienintelis eksperimentas, bandant sukryžminti šimpanzes ir žmones, nepavyko, nes nepavyko tinkamai atlikti paties eksperimento. Nepavyko, nes tai buvo neįmanomas kryžminimas. Nepavyko, nes šimpanzės žuvo. Ir tai buvo  atlikta 1920-aisiais! Nuo to laiko oficialiai niekas nebandė pakartoti šį eksperimentą.

Daug ko nepavyksta padaryti dėl chromosomų neatitikimo. Tačiau daugybė gyvūnų, turinčių skirtingą chromosomų skaičių, gali hibridizuotis. Negana to, paaiškėja, kad priežastis, kodėl žmonės turi mažiau chromosomų, yra ta, kad dvi chromosomos susiliejusios sudaro vieną ilgą, o ne dvi trumpesnes. Jo viduryje yra net telomerų.

Vis dėl to manoma, kad buvo nemažai žmonių, kurie bandė atlikti šį eksperimentą, nes turėjo prieigą prie medžiagos,. Tačiau buvo pakankamai protingi,  nes niekada  ir niekam nepasakė, kad tai padarė. Ir, tikėtina, jog jiems pavyko sukurti perspektyvų embrioną!

Apskritai gyvūnų karalystėje yra daugybė atvejų, kai palikuonys gimsta iš porų tarp panašių rūšių, kurių chromosomų skaičius neatitinka. Pavyzdžiui, naminiai arkliai, galintys sėkmingai veistis su Przewalskio žirgais, asilais ir zebrais, bet palikuonių vaisingumas gali būti nevienodas. Pavyzdžiui, zebrai turi perpus mažiau chromosomų nei naminiai arkliai. Kita vertus, Przewalskio arklys turi tik vieną mažiau chromosomų,  todėl poros tarp jo ir šiuolaikinių arklių yra vaisingos.

Sukurti „šimpanzės-žmogaus hibridą“  atvirkštine tvarka nepavyks dėl žmogaus ZP3 geno, neleidžiančio šimpanzių spermai prisijungti prie žmogaus kiaušinių.

parengta pagal quora.com