Apipjaustymas: privalumai ir trūkumai (vaizdo įrašas)

Beveik šeštadaliui pasaulio vyrų atliekama apyvarpės ekscizija arba apipjaustymas (medicininis apipjaustymo terminas). Tačiau ekspertai vis dar negali vieningai nuspręsti, kokia naudinga ir saugi ši procedūra, rašo clearchemist.co.uk.

Prezidentas pradėjo viešai propaguoti apyvarpės sutrumpinimo idėją

Kai kuriose šalyse apipjaustymas yra kultūrinės, istorinės ir religinės tradicijos dalis, įtvirtinta šimtmečių praktikoje. Pavyzdžių,  žydų vaikai apipjaustomi aštuntą dieną po gimimo, musulmonų – 13-aisiais gyvenimo metais. Europa tradiciškai skeptiškai žiūri į šią operaciją, tačiau septintojo dešimtmečio pradžioje Vakaruose staiga įsiplieskė „apipjaustymo bumas“. Jie pradėjo tai daryti ir suaugusiems vyrams, ir (žinoma, tėvų pageidavimu) naujagimiams. Apie religiją nebuvo nė kalbos.

Priežastis, kuri taip smarkiai pakeitė visuomenės nuomonę, buvo tyrimų, nagrinėjančių ryšį tarp apipjaustymo ir lytinių organų vėžio, rezultatai. Kaip paaiškėjo, žydai ir arabai šia liga praktiškai neserga, o gimdos kaklelio vėžiu tos pačios etninės grupės moterys serga 6-7 kartus rečiau nei kitos. Šie duomenys taip sužavėjo pragmatišką Vakarų visuomenę, kad dar JAV prezidentas Johnas Kennedy‘is pradėjo viešai propaguoti apyvarpės sutrumpinimo idėją,  įkvėptas savo pavyzdžio. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose apipjaustymo mada pradėjo blėsti, o vėliau Amerikos pediatrų akademija apibendrino daugelį metų atliktų medicininių tyrimų šia tema duomenis: naujagimių apipjaustymas turi galimų medicininių pranašumų, bet tuo pačiu ir trūkumų.

Specialistų nesugebėjimas tiesiogiai ir nedviprasmiškai nuspręsti šiuo klausimu lėmė gana aktyvią konfrontaciją tarp apipjaustymo šalininkų ir priešininkų. Pastarieji ypač teigia, kad jokia nauda negali pateisinti skausmingos ir psichologinės traumos, kurią kūdikiai patiria apipjaustymo metu. Taigi, pagrindinis apipjaustymo pranašumas tas, kad tai puiki tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinės sistemos piktybinių navikų prevencija. Kita vertus, pailgėja lytinio akto trukmė.

Faktas yra tas, kad falo galvutės oda, neturinti apyvarpės, tampa šiurkštesnė ir mažiau jautri trinčiai,  o tai atitolina vyro orgazmo pradžią. Todėl gydytojai gali rekomenduoti apipjaustymą tiems, kurie kenčia nuo priešlaikinės ejakuliacijos.

Pirmiausiai tai skausmingas šokas

Bet tam tikrų tradicijų auklėtam žmogui susiraukšlėjusi apyvarpės oda daro nemalonų įspūdį. Sensacingiausias atradimas priklauso Australijos mokslininkams. Atidžiai ištyrę ŽIV infekcijos plitimo būdus, jie priėjo prie išvados, kad apipjaustymas yra veiksmingiausia priemonė nuo AIDS. Anot jų, pirmiausiai virusas pažeidžia apyvarpę, kuri yra linkusi į dažnas mikrotraumas, o užsikrėtimo rizika per šias žaizdas yra labai didelė. Statistikos duomenimis, didžioji dauguma vyrų, užsikrėtusių AIDS per lytinius santykius, yra neapipjaustyti. Taip pat paaiškėjo, kad neapipjaustyti vyrai dažniau serga lytinių organų infekcinėmis ligomis.

Tačiau apipjaustymas turi nemažai ir trūkumų. Pirmiausiai tai skausmingas šokas. Apipjaustymas yra labai skausmingas, o naujagimiams šią operaciją dažniausiai atlieka be anestezijos. Tačiau pastaruoju metu dėl daugybės tėvų protestų pradėta naudoti vietinis nuskausminimas.

Higienos problemos. Kūdikystėje berniukų varpos galvutės (taip pat ir mergaičių klitorio) išsivalymas vyksta praktiškai savaime. Tačiau po apipjaustymo reikia skubiai kruopščiai prižiūrėti varpos galvutę, nes  tai yra ideali vieta bakterijoms vystytis.

Prieštaravimas etikos normoms. Devintajame dešimtmetyje, klestint radikalioms žmogaus teisių ir aplinkosaugos organizacijoms, iškilo nemažai etinių problemų, tarp jų ir susijusių su sveikata.

Kalbant apie apipjaustymą, buvo pateiktas toks klausimas: „Bet kurios žmogaus kūno dalies pašalinimas be jo sutikimo yra nepriimtinas“. O kadangi kūdikis negali duoti sutikimo apipjaustyti  jo apyvarpę, ši procedūra, anot žmogaus teisių gynėjų, iš pradžių yra nežmoniška ir ji turi būti draudžiama.

“YouTube” vaizdo įrašas