sniegopilys.lt
Psichologai jau seniai pastebėjo, kad žmonės gana dažnai patys priima nepagrįstus ir nepalankius sprendimus. Roterdamo Erasmus universiteto mokslininkai (Department of Marketing of the Rotterdam School of Management, Erasmus University) bandė nuskaityti žmogaus smegenis, kad išsiaiškintų, kas su juo vyksta. Pavyzdžiui, kai žmogus iškelia ultimatumą arba kai jam pasiūloma nedidelė pinigų suma – suaktyvėja emocinė smegenų sritis. Apskritai matome, kad mūsų smegenų emocinės sritys, kurios dažnai nėra susijusios su racionaliais sprendimais, paaiškina tokius mįslingus reiškinius. Yra ir daugiau neįtikėtinų dalykų, susijusių su žmogaus psichologija ir elgesiu, kuriuos ir pateikiame jūsų dėmesiui.
- Žmonės, kurių testosterono lygis yra aukštas, mėgaujasi kitų pykčiu.
- Žmonės linkę žeminti kitus, kai nėra tikri savimi. Tiriamieji, kuriems buvo pasakyta, kad jiems prastai sekėsi atlikti IQ testą, išreiškė didesnį nepasitenkinimą ir šališkumą nei tie, kuriems buvo pasakyta, kad jie turi aukštus balus.
- Žmonės tiki, kad jų išsakyta neigiama nuomonė apie kitus yra nuoširdi ir neturi nieko bendra su jų išsakyta nuomone apie save. Kitaip tariant, kitų žeminimas padeda atkurti savigarbą.
- Žmonių elgesį įtakoja kūno pojūčiai. Pavyzdžiui, yra stiprus ryšys tarp sunkumo jausmo ir svarbumo, rimtumo. Pavyzdžiui, darbdaviai vertino žmogų kaip rimtesnį ir stabilesnį, jei jo gyvenimo aprašymas buvo pateiktas sunkiame aplanke, ir atvirkščiai.
- Lygiai taip pat kaip ir kietumo pojūtis daro žmones nelanksčiais. Mokslininkai atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kad sėdintys ant grindų ar kietų kėdžių nesileido arba sunkiai leidosi į kompromisus derybose. Tuo tarpu šiurkštaus paviršiaus pojūtis sukelia žmonių santykių sudėtingumo jausmą, o šaltis yra glaudžiai susijęs su vienišumo jausmu.
- Žmonės linkę amoraliai elgtis arba neįvykdyti kažkieno pagalbos prašymo, jei tam nereikia pastangų arba nereikia tiesiogiai, žiūrint į akis tam žmogui atsakyti.
- Tačiau daugiau žmonių elgiasi teisingai, jei kam nors matant tenka priimti moralinį sprendimą. Tiesioginis pagalbos prašymas, dovanojimas ar parašų rinkimas retai atmetamas.
- Melas reikalauja daug protinių pastangų. Žmogus turi vienu metu laikyti savo galvoje melą – kad jį pasakytų, o tiesą – kad jį paslėptų. Dėl to jis kalba paprastesniais sakiniais ir prasčiau atlieka žvalgybos užduotis.
- Kai žmonės yra stebimi, jie elgiasi geriau. Ir stebėjimo iliuzija taip pat veikia. Užteko pakabinti akių nuotraukas savitarnos valgykloje, kad daugiau žmonių susitvarkytų paskui save: nuneštų nešvarius indus, nepaliktų apšnerkšto stalo.
- Atitinkamas elgesys veikia ir morališkai. Žmonės, kurie melavo, ką nors apgavo ar kaip nors kitaip pasielgė amoraliai, tada kitaip vertina, kas yra gerai, o kas blogai.
- Patraukli sąžininga išvaizda gali lengvai suklaidinti. Žmonės linkę labiau pasitikėti kitų žmonių išvaizda nei nuoširdumu. Mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad net 86 proc. atvejų laikė sąžiningais meluojančius žmones, kurie buvo patrauklios išvaizdos.
- Išvaizda vaidina didžiulį vaidmenį net balsuojant ir renkantis politikus. Politikų kompetenciją rinkėjai sprendžia pagal veido brandą ir fizinį patrauklumą. Žinoma, nesąmoningai.
- Sėkmingesni ir turtingesni žmonės laikomi protingesniais, išmintingesniais ir panašiai. Ir atvirkščiai. Dažnai žmonės linkę manyti, kad tie, kuriems pavyko, ir tie, kurie nukentėjo, to nusipelnė.
- Laimingesnis ne tas, kuris turi daug pinigų, o tas, kuris turi daugiau nei kaimynas. Viena priežasčių – pavydas ir nepasitenkinimas. Žmonės linkę nuolat lyginti save su kaimynais. Tapę turtingi, jie pradeda sukiotis tuose socialiniuose ratuose, kuriuose žmonės turi dar daugiau pinigų, nes pakilti aukščiau kitų nėra lengva.
- Pyktis sustiprina žmonių troškimą turėti. Tada žmonės įdeda daugiau pastangų, kad gautų norimą daiktą. Anksčiau tai buvo laikoma tik teigiamų emocijų savybe.
- Kuo sunkiau priimti sprendimą, tuo labiau žmonės linkę viską palikti taip, kaip yra. Pavyzdžiui, jei parduotuvėje yra labai didelis pasirinkimas ir žmonės negali iš karto nuspręsti, kuri prekė geresnė, išeis nenusipirkę.
- Kai žmonės jaučiasi nevaldomi, jie linkę įžvelgti neegzistuojančius dalykus ir tiki sąmokslo teorijomis.
- Žmonės linkę apgailestauti priėmę greitus sprendimus, net jei yra patenkinti rezultatais. Šiuo atveju svarbu ne sprendimui priimti skirtas laikas. Svarbu, ar žmogus jaučia, kad jam užteko laiko.
- Ne visos rizikos suvokiamos vienodai. Tas pats asmuo gali be baimės šokti su parašiutu, bet bijoti prieštarauti viršininkui. Arba dresiruoti tigrus, bet drovėtis užkalbinti gražią moterį.
- Nuobodulys turi ir šviesiąją pusę. Nuobodžiaujantys dažnai ieško progos daryti gerus darbus.
