sniegopilys.lt
Internetas mus linksmina, moko, supažindina ir padeda užsidirbti. Tačiau nežinant skaitmeninės „higienos“ taisyklių nesunku tapti sukčių ar paprastų kenkėjų auka. Mes jums pasakysime, kaip apsisaugoti internete ir neprarasti asmeninių duomenų.
Kokie tyko pavojai?
- Sukčiavimas. Kai vartotojas už pirkinius ar paslaugas atsiskaito banko kortele kenkėjiškoje svetainėje, šaltinio kūrėjai gali gauti prieigą prie vartotojo duomenų.
- Įsilaužimas į paskyras. Atvejis, kai užpuolikai prisijungimo vardus ir slaptažodžius gauna iš pašto, internetinės bankininkystės ar socialinio tinklo.
- Duomenų nutekėjimas. Asmens asmeninės informacijos rinkimas, perdavimas trečiosioms šalims. „Facebook“ pateko į tokį skandalą. Socialinis tinklas leido masiškai perduoti 50 milijonų vartotojų duomenis, kuriems tada buvo rodomi politiškai nukreipti skelbimai.
- Suteikti nuotolinę prieigą sukčiams prie asmeninio kompiuterio naudojant kenkėjiškas programas.
- Suklastotos populiarių paslaugų svetainės: socialiniai tinklai, mokėjimo ištekliai, internetiniai bankai. Naujienlaiškiai, kurie prisidengia žinomomis kompanijomis. Pavyzdžiui, Google, Facebook, VK). Jie skirti žmogaus neatidumui ir bando gauti prieigą prie konfidencialių duomenų – prisijungimų ir slaptažodžių.
- Apgaulė. Pasiūlymas socialiniuose tinkluose, internetinėse parduotuvėse, skelbimų lentose, kur pardavėjas pasiruošęs atiduoti prekes už mažą kainą. Mokėjimas priimamas internetu arba banko pavedimu. Užpuolikui dingus ir nesusisiekus.
Taigi, kas padeda apsisaugoti internete?
Norint apsisaugoti internete, nereikia kurti apsaugos nuo bet kokio tipo įsiskverbimo – pakanka laikytis visapusiškų saugumo priemonių ir vadovautis sveiku protu. Taip sumažės asmeninės informacijos nutekėjimo tikimybė ir išvengiama kenkėjiškų programų.
- Antivirusinė
Tai yra pagrindinė saugos programinė įranga. Antivirusinės programinės įrangos užduotis yra aptikti šnipinėjimo programas, virusus, sukčiavimo išteklius, pavojingus serverius ir įtartiną srautą. Populiarios antivirusinės programos susidoroja su dauguma grėsmių, kylančių jūsų kompiuteriui iš tinklo ar keičiamosios laikmenos. Tiesa, jie neapsaugo nuo vartotojų veiksmų svetainėse. Tai yra, jei išteklius nesukėlė įtarimų programoje ir atsidarė, nuorodų paspaudimai ar veiksmai su elementais nebebus apsaugoti.
- VPN
VPN yra saugus tinklas, slepiantis IP adresą ir vietą. Jis saugiai užšifruos visą srautą ir duomenis, perduodamus iš įrenginio. Jei reikia apeiti užblokuotą svetainę, įgyti anonimiškumą internete arba prisijungti prie „Wi-Fi“ viešoje vietoje, naudokite VPN.
Pati technologija veikia taip:
- Informacija yra užšifruota įrenginyje.
- Perduota į VPN teikėjo serverį.
- Iššifruota serveryje.
- Perkelta į paskirties vietą (į svetainės serverį).
Taigi asmeninė informacija yra apsaugota nuo perėmimo, ji yra visiškai užšifruota, asmens duomenys yra paslėpti.
- Laikinas anoniminis paštas
Laikinasis paštas yra dėžutė su atsitiktiniu adresu ir ribotu galiojimo laiku. Patogu, kai prieiti prie paslaugos reikia užsiregistravus, tačiau neplanuojate ja naudotis ilgą laiką. Be to, patys „laikinukai“ dažniausiai neprašo nei prisijungti, nei pateikti asmeninės informacijos. Tiesiog eikite į svetainę ir kreipkitės.
Yra daug laikinųjų pašto paslaugų ir nesunku rasti patogų variantą. Atkreipkite dėmesį į šiuos: Temp Mail ir EmailOnDeck.
Toks paštas neapsaugo nuo pasekmių paspaudus įtartinas nuorodas ir netrukdo duomenims „nutekėti“ sukčiams. Tačiau tai padeda sumažinti gaunamą šlamštą, kuris dažnai slepia tokius pavojus.
- Visada užšifruota
Norėdami išvengti asmeninių duomenų nutekėjimo ar pašto šiukšlių atakų dėl veiksmų svetainėje, naudokite išteklius, kurių tinklo adresas prasideda HTTPS. Tai reiškia, kad ryšys tarp jūsų ir serverio yra užšifruotas – informacijos perimti negalima.
Šiuolaikinės naršyklės primena apie nešifruoto ryšio riziką. Jei tikrinant sertifikatą duomenys nesutampa, ekrane pasirodo įspėjimas. Tiesa, jį galima ignoruoti paspaudus „Priimu riziką, vis tiek eik“.
Norėdami užtikrinti didesnį saugumą, šifruokite kuo daugiau interneto srauto naudodami HTTPS visur plėtinį. Tai automatiškai priverčia svetaines naudoti HTTPS protokolą, o ne HTTP. Jį galima nemokamai įdiegti „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ir „Opera“ naršyklėse, įskaitant mobiliuosius įrenginius.
- Sudėtingi slaptažodžiai
Slaptažodžių sudėtingumas tiesiogiai lemia jų stiprumą, todėl rekomenduojama naudoti ilgas atsitiktines simbolių kombinacijas. Pirma, jų beveik neįmanoma nulaužti. Antra, jie neturi būti susieti su vartotojo tapatybe.
Sutuoktinio ar vaiko vardo, gimimo datos, šuns vardo, mėgstamos komandos pavadinimo slaptažodis yra tiesiogiai susijęs su jumis. Tai informacija, kurią sukčiai gali gauti, gavę prieigą prie socialinio tinklo, pašto ar kompiuterio.
Todėl 17041991 yra netinkamas slaptažodis. Jonas17041991 arba 1704Jonas1991 – taip pat. Tačiau Vy0@$e6#Omx6 yra stiprus slaptažodis. Surinkti remiantis duomenimis apie asmenį jo neįmanoma.
Nenaudokite tų pačių slaptažodžių. Idealiu atveju kiekvienas atvejis turėtų turėti savo derinį. Naudoti tą patį kodą visoms pašto paskyroms, socialiniams tinklams ir banko paslaugoms yra pavojinga.
Bus sunku viską prisiminti. Taigi įdiekite saugojimo slaptažodžių tvarkyklę:
- „KeePass“.
- LastPass
- RoboForm
- Dviejų veiksnių autorizacija (autentifikavimas)
Norėdami apsisaugoti internete, naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą. Tai reiškia, kad bandant prisijungti prie paslaugos, reikės nurodyti du slapto patikrinimo parametrus. Naudojant standartinį prisijungimą, yra tik vienas toks parametras – slaptažodis. Dviejų veiksnių autentifikavimo atveju turėsite įvesti kitą. Dažniausiai tai yra atsitiktinai sugeneruotas kodas, kuris siunčiamas SMS žinute į telefoną. Jei sukčius pasisavino slaptažodį, jis negalės prisijungti prie jūsų paskyros.
Dabar dviejų veiksnių autentifikavimą naudoja dauguma pagrindinių paslaugų įmonių: Microsoft, Google, Facebook, Yandex, Dropbox, VKontakte, Instagram. Patvirtinimui jie naudoja SMS, mobiliąsias programas, žetonus (retai), atsarginius raktus.
- Atsargiai su paštu
Būkite atsargūs su failais, pridedamais prie el. laiškų. Niekada neatidarykite ir neleiskite jų, jei šaltinis nežinomas. Priešingu atveju įsitikinkite, kad jis tikrai atsiuntė jums svarbų dokumentą. Nepamirškite ir failo patikrinti su antivirusine programa – o jei siuntėjas platina grėsmes, bet pats to neįtaria.
- Savalaikis programinės įrangos atnaujinimas
Nusikaltėliai tobulina savo įrankius, o kūrėjai stiprina gynybą. Abu varžovai tyrinėja vienas kito metodus ir stengiasi laiku reaguoti į pokyčius. Kiekvieną dieną į tinklą patenka nauji įsilaužimo ir stebėjimo variantai, todėl norint sumažinti riziką iki minimumo, reikia reguliariai atnaujinti programinę įrangą. Tai apima antivirusinę, operacinę sistemą ir naršyklę.
- Aplinkos saugumas
Grėsmė gali prasiskverbti į kompiuterį ne tik tiesiogiai iš tinklo ar paštu gauto failo. Šaltinis gali būti vietinis tinklas darbe, užkrėstas vieno iš šeimos narių įrenginys, pažeidžiamas Wi-Fi taškas viešoje vietoje.
Pabandykite patikrinti visų įrenginių ir tinklų, prie kurių prisijungiate, saugumo laipsnį. O viešose vietose atvirų tinklų geriau apskritai nenaudoti mokėjimui internetu. (jei nėra VPN).
- Slapta paieškos sistema
Naudokite „DuckDuckGo“. Tai sistema, kuri nerenka duomenų apie savo lankytojus, nesaugo IP adresų ir slapukų. Čia nėra skelbimų, o paieškos rezultatai yra objektyvūs. DuckDuckGo – padės apsisaugoti internete ir užtikrinti privatumą ieškant informacijos tinkle.
“YouTube” vaizdo įrašas
