Kas nutinka, kai moteryje susimaišo kelių vyrų sperma ir ar gali spermatozoidai susipešti ir sunaikinti vienas kitą?

Mes jau minėjome ankščiau, kad vyrų konkurencija gali vykti ne tik per turnyrus, teritorijos apsaugą ar patelių išvedimą iš silpnesnio (ar seno) priešininko. Konkurencija gali vykti paslėpta nuo akių: šiuo atžvilgiu didelį susidomėjimą turi spermatozoidų konkurencija poravimosi metu pagal galingumo tipą.

***

Spermatozoidų karai vyksta ne tik tarp bestuburių sutvėrimų. Šis reiškinys yra paplitęs stuburiniams gyvūnams, ypač žinduoliams. Palyginti per ilgą laiką primatologai pastebėjo, kad yra aiškus ryšys tarp beždžionių poliginijos (Poliginija yra labiausiai paplitusi ir priimtina poligamijos forma, apimanti vyro santuoką su keliomis moterimis red.) pasireiškimo lygio ir vyrų sėklidžių dydžio bei išskiriamo ejakuliato tūrio. R. Bakeris ir M. Bellis aprašė  spermatozoidų karų fenomeną dar XX amžiuje, devintajame dešimtmetyje. Kai tyrėjai pirmą kartą sugalvojo savo teoriją, daugelis kolegų su šypsena sutiko jų žinią. Tuo tarpu laikui bėgant ši teorija buvo patvirtinta daugelio ekspertų darbais ir šiandien gali būti laikoma įrodyta.

Bakerio ir Bellio  atradimų esmė yra ta, kad žmogaus sperma, kaip ir šimpanzių sperma, yra nevienalytė struktūra ir funkcija. Tik maždaug vienas procentas spermos yra pajėgios apvaisinti, o likę 99 proc. yra spermatozoidai blokatoriai ir spermatozoidai kamikadzės. Pirmųjų funkcija yra blokuoti moters lytinius takus ir neleisti kitų patinų spermatozoidams patekti į pasirinkto partnerio kiaušialąstes.

Skiriamos dvi spermatozoidų kamikadzių rūšys: A tipo spermatozoidai, puolantys pašalinius spermatozoidus, kurie po jų patenka į lytinius takus (jei tokių yra) ir B tipo spermatozoidai, naikinantys svetimus spermatozoidus, kurie jau buvo lytiniuose takuose (jei tokių yra).

Spermatozoidų konkurencija būna akivaizdesnė toms rūšims, kurių patelių monopolizavimasis yra ribotas konkrečių patinų, pavyzdžiui, šimpanzių ir bonobo skaičiumi. Bet, svarbiausia, kad šių rūšių patinų sėklidžių dydis yra maksimalus. Jei dėl grupių socialinės struktūros ypatumų visiškai monopolizuojasi konkretaus vyro moterys, vyrų sėklidės yra žymiai mažesnės. Vyrų sėklidžių dydis viršija gorilų dydį ir yra mažesnis už šimpanzių sėklidžių dydį. Tai suponuoja faktą, kad, matyt, seksualiniai šiuolaikinio žmogaus protėvių santykiai buvo mažiau perspektyvūs nei šimpanzių, tačiau ryški poliginija net ir ankstyvajame evoliucijos etape buvo mažai tikėtina.

Žmogaus evoliucijos procese greičiausiai vyrų fiziologija prisitaikė spermatozoidų konkurencijos  lygyje. Žmogus nuo šiuolaikinių antropoidinių beždžionių skiriasi ne tik sėklidžių dydžiu kūno atžvilgiu, bet ir varpos dydžiu. Vyrų penis yra ilgesnis ir storesnis nei antropoidinių beždžionių. Britų žurnalistas Johnas Diamondas, miręs nuo vėžio,  pateikė šiuos palyginamuosius duomenis apie patinų anatomiją: gorilų ir orangutanų vidutinis penio ilgis erekcijos būsenoje yra apie 3-4 cm, šimpanzių – 7 cm, o vyrų – 12. Per tyrimą įrodyta, kad ilgesnė varpa suteikia galimybę spermatozoidams atsidurti arčiau gimdos kaklelio, o tai suteikia vyro spermai pranašumą apvaisinant, lyginant su konkurento, kurio varpa yra trumpesnė.

Tačiau staigus seksualinio potraukio sumažėjimas žmogaus evoliucijos procese aiškiai rodo perėjimą prie monogamijos praktikos. Prailgėjus kūdikystės ir vaikystės terminams, buvo smarkiai apribota moterų judėjimo laisvė ir jų galimybė savarankiškai susirasti maistą. Tokiomis aplinkybėmis nuolatinė vyro pagalba buvo tiesiog būtina sąlyga rūšiai išgyventi. Staigus klimato sąlygų pablogėjimas Aukštutiniame paleolite tik prisidėjo prie tokios seksualinių santykių praktikos įtvirtinimo ir kartu didesnio darbo pasiskirstymo pagal lytį.

Jei moterys galėjo dalyvauti mažose ir vidutinėse medžioklėse ar žvejoti bei rinkti bestuburius, tada didelių gyvūnų medžioklė buvo išimtinai vyro reikalas. Medžioklės dalyviai turėjo visas priežastis pretenduoti paimti moterį. Esant tokioms sąlygoms, tiesiog neįsivaizduojama moterų konkurencija ir keleto grupių vyrų monopolizavimas, nes tai galėjo kelti grėsmę socialinės sistemos stabilumui.