sniegopilys.lt
Kalbėdami apie klitorį, dauguma žmonių įsivaizduoja mažą, jautrią sritį makšties viršuje. Tai, ką galima matyti arba pajusti pirštais, todėl lengva manyti, kad tai visas organas. Iš tikrųjų išorėje matoma tik viena jo dalis – galvutė, o pagrindinė struktūra tęsiasi kūno viduje. Dėl šios priežasties tikroji klitorio struktūra yra žymiai sudėtingesnė nei įprastas vaizdas iš mokyklinio vadovėlio.
Klitoris nesibaigia iškart po galvutės
Šios anatomijos supratimas padeda paaiškinti daugelį dalykų, kurie anksčiau atrodė prieštaringi. Pavyzdžiui, kodėl malonūs pojūčiai gali atsirasti be tiesioginio kontakto su varpos galvute, kodėl skirtingos pozos teikia visiškai skirtingą malonumą ir kodėl orgazmų skirstymas į griežtai „klitorinį“ ir „vaginalinį“ pernelyg supaprastina moters kūno veikimą. Klitoris dalyvauja seksualiniame susijaudinime kaip visa sistema, o ne kaip vienas mažas taškelis paviršiuje.
Taigi, matoma tik klitorio galvutė, kuri yra viršutinėje makšties srityje, kur susijungia mažosios lytinės lūpos. Tai yra klitorio galvutė, iš dalies padengta odos raukšle, vadinama gobtuvu. Kai kurių moterų galvutė yra aiškiai matoma, o kitų – beveik visiškai paslėpta, ir abi gali būti visiškai normalios. Jos dydis taip pat labai skiriasi ir savaime nieko nepasako apie lytinio potraukio stiprumą ar gebėjimą pasiekti orgazmą. Tačiau klitoris nesibaigia iškart po galvutės. Nuo ten jo stiebas tęsiasi į vidų, o tada struktūros išsiskiria abiejose pusėse. Jos dažnai apibūdinamos kaip savotiški „crura“, besitęsiantys giliau į dubens audinį. Netoliese yra ir kitų erekcijos audinių sričių, kurios taip pat keičiasi susijaudinimo metu. Štai kodėl klitorio lyginimas su mažu sagute yra klaidinantis. Toks vaizdas rodo tik tai, kas matoma, bet beveik nieko neatskleidžia apie bendrą organo formą. Įsivaizdavus visą struktūrą, tampa aišku, kad ji užima žymiai didesnį plotą. Didžioji jos dalis yra tiesiog paslėpta minkštųjų audinių. Šių vidinių sričių veidrodyje matyti neįmanoma, tačiau jos yra normali anatomijos dalis. Jose yra kraujagyslių ir nervinių struktūrų, jos reaguoja į seksualinį susijaudinimą. Padidėjus kraujotakai, erekcijos audinys labiau išsipučia. Todėl pokyčiai vyksta ne tik mažoje matomoje srityje, bet ir giliau. Ši konkreti savybė ilgą laiką liko mažai žinoma už profesionalios anatomijos ribų. Žmonėms buvo lengviau paaiškinti moterišką malonumą per tai, kas matoma išorėje. Dėl to mažo, atskiro taško vaizdas tapo taip įsišaknijęs, kad vis dar daro įtaką pokalbiams apie seksą. Šiuolaikinis moters anatomijos supratimas leidžia mums pažvelgti į klitorį daug platesniame kontekste.
Kiekvienos moters jautrumas skiriasi
Lytinio susijaudinimo metu padidėja kraujotaka į klitorio audinius. Klitorio galvutė gali padidėti ir tapti jautresnė, tačiau tuo pačiu metu keičiasi ir vidinės struktūros. Kai kurie iš šių pokyčių išoriškai nepastebimi, nors moteris gali juos gana aiškiai jausti kaip šilumą, spaudimą ar padidėjusį jautrumą. Tai padeda paaiškinti, kodėl malonus gali būti ne tik pačios klitorio galvutės lietimas. Spaudimas šalia jos, kontaktas per gaubtą, aplinkinių audinių judėjimas ir tam tikros rūšies įsiskverbimas gali netiesiogiai paveikti susijusias struktūras. Skirtingos moterys šią stimuliaciją patiria skirtingu intensyvumu. Todėl neįmanoma nustatyti vienos universalios srities, kuri turėtų veikti vienodai visoms. Pavyzdžiui, vienai moteriai gali ypač patikti poza, kurioje jos kūnas glaudžiai liečiasi, darydamas papildomą spaudimą klitoriui. Kita moteris toje pat pozoje gali visiškai nereaguoti, tačiau kita judėjimo kryptis jai gali būti naudingesnė. Šis skirtumas nereiškia, kad kažkieno kūnas yra neteisingos struktūros. Net ir turint bendrą anatominę diagramą, audinių dydis, išsidėstymas ir jautrumas kiekvienam žmogui skiriasi. Būtent vidinė struktūra pernelyg supaprastina manymą, kad įsiskverbimas ir klitorio stimuliacija visada yra visiškai atskiri.
Lytinių santykių metu audiniai sąveikauja, keičiasi ir perduoda spaudimą į gretimas sritis. Todėl pojūčiai gali būti kelių stimuliacijos tipų derinys vienu metu. Moteriai nereikia tiksliai nustatyti, kuris audinio centimetras yra atsakingas už kiekvieną malonų stimulą. Tai taip pat paaiškina, kodėl seksualinės patirties negalima susiaurinti iki vieno, teisingo lietimo metodo. Kartais būtinas tiesioginis kontaktas su klitorio galvute, o kartais netiesioginis spaudimas yra daug malonesnis. Svarbiau nesilaikyti teorinės schemos, o suprasti savo pojūčius. Anatomija teikia rekomendacijas, bet ne universalų naudojimo instrukciją.
Pirminis seksualinis jautrumas turi būti kitur
Kodėl anksčiau klitoris buvo vaizduojamas pernelyg supaprastintai? Viena iš priežasčių – matomos dalies akivaizdumas. Klitorio galvutę lengva pavaizduoti diagramoje, o vidinėms struktūroms reikia detalesnio vaizdavimo ir erdvinės anatomijos supratimo. Supaprastintose mokomosiose medžiagose dažnai daugiausia dėmesio buvo skiriama reprodukciniams organams, o lytinei funkcijai buvo skiriama gerokai mažiau dėmesio. Todėl klitoris dažnai buvo vaizduojamas kaip tiesioginis, išorinis taškas. Šis požiūris taip pat turėjo įtakos idėjoms apie moters malonumą. Jei organas atrodo mažas ir antraeilis, lengva daryti išvadą, kad pirminis seksualinis jautrumas turi būti kitur. Tai sukėlė daugybę kultūrinių nuostatų apie tai, koks turėtų būti „tikras“ moters orgazmas. Moterys, kurioms reikėjo išorinės stimuliacijos, kartais savo reakciją suvokė kaip trūkumą.
Tiesą sakant, daugeliui moterų klitorio stimuliacijos poreikis norint pasiekti orgazmą yra visiškai natūralus. Ši stimuliacija gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Vienas žmogus renkasi pirštų judesius aplink galvutę, kitas – kontaktą per gobtuvą, o dar kitas – kelių rūšių prisilietimų derinį. Išsami vidinė struktūra padeda suprasti, kodėl yra tiek daug variantų. Pernelyg supaprastintų sąvokų problema yra ta, kad jos sukuria nereikalingus lūkesčius partneriams. Žmogus sužino apie vienos mažos dėmelės egzistavimą ir mano, kad pakanka ją tiesiog surasti ir intensyviai stimuliuoti. Tačiau didelis jautrumas ne visada daro tiesioginę stimuliaciją malonią. Kartais švelnesnis prisilietimas prie gretimų audinių pasirodo esąs daug patogesnis. Todėl geras anatomijos supratimas neturėtų virsti nauju, griežtu modeliu. Tikslas nėra įsiminti organo formą ir manyti, kad dabar galite numatyti kiekvienos moters pojūčius. Priešingai, klitorio dydžio supratimas atskleidžia platų moterų susijaudinimo patirčių spektrą. Teorija tampa naudinga tik gavus atsiliepimus iš konkretaus asmens.
Matoma dalis gali būti labai jautri
Tačiau didesnis klitoris nereiškia, kad malonumas turėtų būti didesnis. Sužinojus, kad klitoris yra žymiai didesnis už matomą galvutę, lengva prieiti prie klaidingos nuomonės. Gali atrodyti, kad didesnės struktūros automatiškai suteikia intensyvesnius pojūčius arba palengvina orgazmo pasiekimą. Tačiau seksualinis jautrumas priklauso ne vien nuo dydžio. Tai apima nervų sistemą, kraujotaką, susijaudinimą, emocinę būseną ir daugelį kitų veiksnių. Net matomos galvutės dydis gali skirtis priklausomai nuo moters, tačiau neįmanoma nuspėti, kokiu prisilietimu žmogus mėgausis pagal išvaizdą. Maža, matoma dalis gali būti labai jautri, o didesnei gali reikėti visiškai kitokio spaudimo. Tas pats pasakytina ir apie vidines struktūras. Anatominiai skirtumai egzistuoja, tačiau jie neturėtų būti naudojami kaip seksualumo įvertinimas. Nebandykite konkrečiai pajusti visų vidinių klitorio dalių sekso metu. Žmogus patiria malonumą holistiškai, o ne kaip medicininį savo kūno žemėlapį. Jei tam tikras judesys teikia malonumą, nereikia tiksliai nustatyti, kuri vidinė struktūra tuo metu yra spaudžiama. Šios žinios yra naudingos norint suprasti kūną, tačiau jos neturėtų apsunkinti intymumo. Daug naudingiau pasitelkti anatomiją nereikalingiems klausimams išspręsti. Jei moteriai reikia išorinės stimuliacijos, tai normalu. Jei jai patinka įsiskverbimo ir klitorio stimuliacijos derinys, tai taip pat normalu. Jei tiesioginis kontaktas su galvute yra per intensyvus, tai taip pat patenka į normalų jautrumo diapazoną. Galiausiai, tikrojo klitorio dydžio supratimas nėra svarbus dėl sensacingų faktų apie paslėptą organą. Tai padeda mums atsisakyti idėjos, kad moteriškas malonumas turėtų veikti vienu, iš anksto nustatytu būdu. Kuo tiksliau žmonės supranta kūno struktūrą, tuo lengviau jiems priimti skirtumus ir aptarti, kas iš tikrųjų teikia malonumą. Ir tai seksui naudingiau nei bet kokie mitai apie vieną, teisingą techniką.
Seksologas Liudvikas Petravičius
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
