Nekaltinkite savęs: mokslininkai paaiškino, kodėl kartais tingėti yra sveika

Tinginystė yra esminis mūsų psichikos mechanizmas ir  vienas neigiamiausių įmanomų žmogaus vertinimų. Tačiau neskubėkite daryti išvadų. Pasirodo, tinginystė gali būti naudinga ir žalinga. Naudingas tinginystė gerina sveikatą ir skatina motyvaciją. Mokslininkai paaiškino, kaip ją atskirti nuo žalingos tinginystės ir kokią naudą ji duoda žmogui, rašo „Science News“.

Sveika tinginystė trunka trumpą laiką

Pasak mokslininkų, yra lygiai dvi tinginystės priežastys – fiziologinė ir psichologinė. Pirmąją sukelia energijos trūkumas dėl pervargimo. Antrąją sukelia motyvacijos sumažėjimas. Tai gynybinė reakcija į numatomą ilgalaikių pastangų nemalonumą, kuri, kaip ir tikėtasi, nesuteikia tiesioginio teigiamo pastiprinimo.

Jei suprantate, kad patiriate perdegimą ir didelį išsekimą, turite nedelsdami imtis veiksmų.

Sveikas tinginystė, susijusi su fiziologinės pusiausvyros atkūrimu, trunka tik trumpą laiką, apie vieną ar dvi dienas, ir nėra lydima kaltės jausmo. „Naudingos tinginystės“ būsenoje smegenys aktyvuoja savęs gijimo mechanizmus, apsaugodamos nervų sistemą nuo priešlaikinio senėjimo.

„Bet kokia veikla be greitų rezultatų ir teigiamų emocijų bus dirginanti. Todėl visi žmonės iš prigimties yra tingūs ir stengiasi vengti bet kokios veiklos, kuriai reikia ilgalaikių ir papildomų energijos sąnaudų“, – sakė vienas tyrėjų.

Reaguodamas į stresą, organizmas gamina kortizolį. Pavojaus metu šis hormonas nukreipia energiją į raumenis ir smegenis ir blokuoja genų, būtinų imuninių ląstelių brendimui limfmazgiuose, aktyvaciją. Kai stresas tampa lėtinis, padidėjęs kortizolio kiekis padidina pažeidžiamumą virusams. Žaizdos gyja lėčiau, atsigavimas po ligų trunka ilgiau.

„Tinginystės ir gilaus poilsio būsenoje kortizolio lygis sumažėja iki fiziologinių normų. Suaktyvėja slopinami genai, limfocitai pilnai gamina antikūnus. Mažesnis kortizolio lygis leidžia imuninėms ląstelėms aktyviau atpažinti virusus ir bakterijas bei greičiau su jais kovoti“, – aiškino tyrimo autoriai. Todėl žmonės, kurie leidžia sau tinginiauti, rečiau serga ir greičiau pasveiksta.

Tinginystė suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už poilsį ir virškinimą.

Maistas virškinamas greičiau

Atsipalaidavus, aktyvesnis tampa klajoklio nervas, jungiantis smegenis su dauguma vidaus organų. Dėl to sulėtėja širdies ritmas, sumažėja kraujospūdis, kvėpavimas tampa gilesnis ir retesnis, o kraujotaka perskirstoma į vidaus organus.

„Skrandžio ląstelės pradeda aktyviau išskirti druskos rūgštį, kasa išskiria fermentus, o žarnyno sienelė pradeda ritmiškus susitraukimus, kurie stumia maistą. Dėl to maistas virškinamas greičiau ir efektyviau, o maistinės medžiagos visiškai pasisavinamos“, – sakė vienas tyrėjų.

Anot jo, kai esame tingūs ir neaktyvūs, sumažėja baltymų, atsakingų už trombocitų agregaciją, aktyvumas. Dėl to kraujas laisvai teka net siauromis arterijų ir venų atkarpomis. Pagerėja endotelio – vidinio kraujagyslių gleivinės, neleidžiančios įvairioms medžiagoms prilipti prie jų sienelių, – funkcija. Ilgalaikis reguliaraus poilsio poveikis yra palaikyti endotelio funkciją ir sumažinti kraujo krešulių riziką.

„Žmonės, kurie pakankamai ilsisi nejausdami kaltės, mažiau kenčia nuo hipertenzijos ir aterosklerozinių pokyčių. Jų kraujas ilgą laiką išlaiko optimalų skystumą, kuris apsaugo nuo širdies priepuolių ir insultų“, – pažymėjo mokslininkas.

Jo tvirtinimu, darbas „vykdymo režimu“ reikalauja didžiulių išteklių ir siauro dėmesio. Tačiau norint iš tikrųjų suprasti sudėtingą informaciją, susieti ją su esamomis žiniomis ir rasti novatorišką sprendimą, smegenys turi persijungti į „pasyvaus budrumo režimą“.

Nesveika tinginystė maskuojasi kaip nuovargis

„Kai žmogus nėra pasirengęs dirbti 40–60 valandų per savaitę, tai ne užgaida, o sveika savigarba.

Būtent šioje būsenoje, kurią subjektyviai patiriame kaip tinginystę, vyksta foninių duomenų rūšiavimas. Hipokampas, atminties centras, siunčia gautą informaciją į prefrontalinę žievę, ir įvairios jo sritys pradeda keistis signalais be mūsų sąmoningos kontrolės. Dėl to skirtingi faktai susisieja į darnų vaizdą, o tarp jų išryškėja paslėpti ryšiai. Būtent čia po poilsio atsiranda aiškumo ir staigaus supratimo jausmas“, – aiškino mokslininkai.

Tačiau svarbu, kad tinginystė nevirstų lėtiniu judėjimo ir sveikų įpročių vengimu. Priešingu atveju – padidėja nutukimo, diabeto ir hipertenzijos rizika. Tinginystė nėra nei priešas, nei sąjungininkas, o pagrindinis mūsų psichikos mechanizmas, galintis veikti ir į gera, ir į bloga. Sveika tinginystės versija yra trumpalaikė atsigavimo po fizinio krūvio būsena, kuri nėra lydima kaltės jausmo ir suteikia kūnui galimybę persikrauti. Nesveika tinginystė maskuojasi kaip nuovargis ir lemia gyvenimo kokybės sumažėjimą.