Ką daryti pradėjus kosėti, žagsėti ar čiaudėti viešoje vietoje

Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra atsidūręs tokioje nepatogioje situacijoje: tobula tyla, dešimtys į jus nukreiptų akių ir staiga pradedate… žagsėti ar čiaudėti.  Staigus kosulio ar čiaudėjimo priepuolis svarbios kalbos, pristatymo ar lemiamo susitikimo metu atrodo kaip tikra katastrofa.

Pasinaudokite „kvadratinio kvėpavimo“ metodu

Tačiau viešojo kalbėjimo ekspertų manymu, bet koks netikėtas mūsų kūno elgesys nėra katastrofa, o tik netikėtas įvykių posūkis ir galimybė improvizuoti. Kodėl mūsų kūnas mus nuvilia?

Kosulys, žagsėjimas ar čiaudulys yra pagrindinis instinktas ir apsauginė kūno reakcija, kurios beveik neįmanoma nuslopinti vien valia. Dažniausia klaida – bandymas nuslopinti kosulį  suspaudžiant gerklę. Tokiu būdu mėginant nuslopinti kosulį sukelia vidinę įtampą, priepuolis sustiprėja, o situacija tampa dar labiau pastebima kitiems. Tai reiškia, kad neturėtumėte kovoti su problema, o ją priimti, paversti ją savo sąjungininke ir prisitaikyti prie aplinkybių.

Ką tokiais atvejais reikia daryti, jei kosulys jus užklumpa netikėtai? Stenkitės pakeisti savo laikyseną, kadangi kosėjant automatiškai pakyla pečiai, nuleidžiama galva, o krūtinė susitraukia. Darykite visiškai priešingai: išsitieskite, ištiesinkite pečius, pakelkite smakrą ir atkiškite į priekį. Tada giliai įkvėpkite, kiek galima ilgiau sulaikykite kvėpavimą, o iškvėpdami įsivaizduokite, kaip oras išeina iš apatinės plaučių dalies per plačiai atvertą gerklę. Tai atpalaiduoja spazmą ir siunčia kūnui saugumo signalą, užbaigdami vidinę „isteriją“. Tą patį reikia padaryti ir netikėtai pradėjus žagsėti.

Po to galite nusišypsoti, pakelti antakį ir pasakyti: „Atsiprašau, aš labiau nervinuosi nei jūs“ arba „Na, kaip matote, aš irgi žmogus“. Verslo susitikime gerai būtų pasakyti: „Šiandien oras keičiasi“ arba „Dabar susitvarkysiu, o tada tęsime“. Viena tokia nuoširdi ir lengva frazė nukreipia dėmesį, ir aplinkiniai  pritariamai linkteli.

Taip pat galite naudoti vadinamąjį „kvadratinį kvėpavimą“. Ši technika padeda atpalaiduoti  nervinius spazmus ir atkurti pastovų kvėpavimo ritmą. Taigi, įkvėpkite 4 kartus, sulaikykite kvėpavimą 4 kartus, iškvėpkite 4 kartus, vėl sulaikykite kvėpavimą 4 kartus. Pakartokite 2–3 kartus. Tai galima padaryti visiškai nepastebimai kito žmogaus pasirodymo metu arba pokalbio pertraukos metu.

Gurkštelėkite vandens. Gerkite, kad „atkosėtumėte“ kosulį, mintyse siųsdami vandenį ne į skrandį, o tiesiai į balso stygas. Jei vandens nėra, pabandykite stipriai nuryti – tai taip pat veiksmingai malšina gerklės dirginimą.

Viena sekundė ironijos – ir nejaukumas akimirksniu išgaruoja

Kaip pergudrauti staigų čiaudulį? Čiaudėjimas yra greitesnis ir daug sunkiau kontroliuojamas procesas. Beveik neįmanoma sustabdyti čiaudėjimo, kai jis jau prasidėjo, bet visiškai įmanoma jį pagauti ankstyvoje stadijoje.

Tikras artėjančio čiaudulio požymis yra dilgčiojimas nosyje ir ašarojančios akys. Šiuo metu turite tik 1–2 sekundes situacijai palengvinti. Tvirtai prispauskite pirštą tarp antakių (nosies tiltelio) arba ant viršutinės lūpos – tai gali sustabdyti refleksą.

Arba suspauskite nosį ir stipriai iškvėpkite per burną – tai kartais gali sustabdyti norą čiaudėti.

Jei vis dėlto čiaudėjote, užsidenkite burną ranka (pagrindinė higiena) ir būtinai nusišypsokite. Geras pokštas yra jūsų gelbėjimosi ratas. Pasakykite: „Turbūt esu alergiškas jūsų puikiam pristatymui“ arba „Mano kūnas nusprendė prisijungti prie pokalbio“. Viena sekundė ironijos – ir nejaukumas akimirksniu išgaruoja.

Beje, prieš svarbų susitikimą patartina išgerti kambario temperatūros vandens. Šalti skysčiai gali sukelti balso stygų spazmus. Taip pat prieš išeinant iš namų, galite atlikti šiuos pratimus: žiovaukite užčiaupta burna (tai palengvins gerklų susitraukimą), „papūskite“ įsivaizduojamą žvakę, kramtykite apatiniu žandikauliu ir judinkite liežuvį pirmyn ir atgal atvira burna. Tai sušildys jūsų kalbos aparatą, pašalins sausumą ir paruoš jus susitikimui, kuris praeis sklandžiai ir be jokių „pašalinių“ trukdžių.

Venkite pieno ir jo produktų, nes jis padengia gerklę, sukurdamas gumulą ir norą kosėti.

Likus kelioms minutėms iki susitikimo, suimkite rankas ir į jas giliai iškvėpkite. Šilti garai sudrėkins gerklę ir sumažins pradinį dirginimą. Be to, visada šalia turėkite stiklinę ar butelį.

Tame nėra absoliučiai nieko gėdingo

Svarbiausia, nepanikuokite. Susitelkimas į baimę yra didelė klaida. Panika sutraukia kraujagysles, padidina kraujospūdį ir lengvą kosulį paverčia stipriu priepuoliu. Jei jaučiate artėjantį kosulį ar čiaudulį, pabandykite nusišypsoti, net jei ir tik lūpų kampučiu. Šypsena suaktyvina smegenų atsipalaidavimo centrus ir padeda sumažinti spazmą.

Neperlenkite lazdos daug atsiprašinėdami. Nesibaigiantys „atsiprašau, atsiprašau“ tik atkreipia aplinkinių dėmesį į tai, į ką nenorite sutelkti dėmesio. Užtenka vieno trumpo atsiprašymo ir šypsenos, kad grįžtumėte prie savo kalbos.

Tačiau nemanykite, kad visi tik ir laukia, kol padarysite klaidą. Kai nervinamės, pamirštame, kad aplinkiniai taip pat yra tokie pat žmonės, kaip ir jūs. Jie taip pat kosėja, todėl jie labiau linkę jus užjausti, nei teisti.

Svarbiausia prisiminti, kad kosulys, žagsėjimas ir čiaudulys nėra pasaulio pabaiga ar jūsų kompetencijos ir profesionalumo įrodymas. Tai normali kūno reakcija, pabrėžianti, kad esate tikras žmogus, ir tame nėra absoliučiai nieko gėdingo. Tai tiesiog puiki proga parodyti savo gebėjimą išlikti ramiam bet kokioje situacijoje.

Jei svarbiu momentu jus užkluptų ši nemaloni akimirka, atminkite, kad tai tik mažytis epizodas, maža scena jūsų gyvenime. Galite išsigąsti ir sustingti arba galite šypsotis ir užtikrintai judėti toliau, pasakę sau: „Kad ir kas nutiktų, aš tai įveiksiu.“ Šis devizas nepriekaištingai veikia visur, nes gyvenimas taip pat yra scena, kuri kartais išmeta netikėtus epizodus, todėl mūsų pačių unikalus pasirodymas yra toks įdomus ir gyvas.