Ar tiesa, kad raudonasis vynas gali būti naudingas?

Diskusijos apie raudonojo vyno naudą sveikatai prasidėjo nuo „prancūziško paradokso“. Mokslininkai pastebėjo, kad šios šalies gyventojai valgo daug riebaus maisto ir turi aukštą cholesterolio kiekį, tačiau rečiau serga širdies ligomis nei kitų šalių gyventojai, kurių mityba panaši. Kadangi Prancūzijoje dažnai geriamas raudonasis vynas, jie iškėlė hipotezę, kad tai gali būti priežastis, rašo  medicalnewstoday.com  straipsnyje „What are the benefits of drinking red wine?“.

Žmogaus organizme veikia kaip antioksidantai

Daugybė tyrimų, skirtų šiam gėrimui ir jo komponentams, iš tiesų parodė tam tikrą naudą. Tačiau skelbti raudonąjį vyną gydomuoju eliksyru tikrai netinka.

Kas tokio gero raudonajame vyne? Raudonajame vyne yra įvairių rūšių polifenolių – cheminių junginių, kurie žmogaus organizme veikia kaip antioksidantai. Gėrime yra flavonoidų, tokių kaip katechinai, kvercetinas ir antocianinai. Jame taip pat yra kita polifenolių klasė – stilbenai. Iš pastarųjų geriausiai žinomas resveratrolis.

Papildai, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, gerina kraujospūdį ir smegenų kraujagyslių funkciją. Tačiau kalbame apie gryną resveratrolį, be visų kitų raudonojo vyno komponentų. Be to, jo kiekis yra daug didesnis nei alkoholinio gėrimo.

Be to, resveratrolis, kaip ir kiti polifenoliai, pasižymi mažu biologiniu prieinamumu. Tai reiškia, kad patekęs į organizmą, jis greitai virsta surištomis formomis ir negali tiesiogiai sunaikinti laisvųjų radikalų – reaktyviųjų deguonies formų (ROS), kurie pažeidžia ląsteles.

Nepaisant to, augaliniai antioksidantai vis tiek gali būti naudingi. Pavyzdžiui, jei geriate vyną su riebiu maistu, skrandyje esantys polifenoliai gali neutralizuoti lipidų oksidaciją. Jie taip pat gali aktyvuoti tarpląstelinius signalizacijos kelius, kurie slopina uždegimą ir apsaugo nuo reaktyviųjų deguonies formų ir DNR pažeidimų.

Kitaip tariant, polifenoliai patys savaime nesunaikina žalingų laisvųjų radikalų, o padeda organizmui gaminti antioksidantus, kurie vėliau susidoroja su ROS.

Tačiau viena yra tyrinėti atskirus raudonojo vyno komponentus, o visai kas kita – suprasti, kaip visas šis polifenolių ir alkoholio kokteilis veikia sveikatą.

Sumažina mirties riziką 15proc.

Keista, bet bent dalis raudonojo vyno naudos sveikatai gali būti siejama su jo alkoholio kiekiu. Vidutinėmis dozėmis etanolis padidina DTL cholesterolio kiekį ir skystina kraują, sumažindamas kraujo krešulių riziką. Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 14 000 vyresnių nei 23 metų amerikiečių, apskaičiavo, kad saikingas alkoholio vartojimas sumažina mirties riziką 15proc., nepriklausomai nuo gėrimo rūšies.

Kitame tyrime, kuriame buvo nagrinėjami 38 000 vyrų duomenys, nustatyta, kad saikingai geriantiems asmenims miokardo infarkto rizika buvo žymiai mažesnė nei tiems, kurie visai nevartojo alkoholio. Tai pasitvirtino nepriklausomai nuo vartojamo alkoholio rūšies, nesvarbu, ar jie išgerdavo 10, ar 30 gramų alkoholio per dieną.

Tuo pačiu metu yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių raudonojo vyno naudą. Kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 24 500 Danijos piliečių nuo 20 iki 98 metų amžiaus, parodė, kad saikingas vyno vartojimas žymiai sumažino mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką, palyginti su visišku susilaikymu nuo alkoholio ar kitų etanolio turinčių gėrimų vartojimu. Be to, net ir nuo alkoholio priklausomi asmenys, kurie rinkosi vyną, turėjo mažesnę mirties riziką nei tie, kurie gėrė kitus alkoholinius gėrimus.

18 000 ispanų tyrimas, trukęs 12 metų, parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas sumažino mirties riziką vidutiniškai 25 proc., tačiau tik tuo atveju, jei jie jį gėrė „Viduržemio jūros regiono“ stiliumi – rinkdamiesi vyną, daugiausia raudonąjį, apribodami jį iki vienos ar dviejų porcijų per dieną ir gerdami jį valgio metu.

Didžiausia nauda buvo pasiekta valgant

Nedidelis Ispanijos tyrimas parodė, kad dvi savaites geriant dvi taures raudonojo vyno kasdien valgio metu, padidėjo antioksidantų gamyba ir genų, skatinančių ilgaamžiškumą, raiška.

Kohortos tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės iš trijų šalių, parodė, kad vyno gėrėjai, kurie gėrė vieną ar dvi porcijas per dieną, turėjo mažesnį uždegimo lygį nei tie, kurie pirmenybę teikė alui arba visai negėrė.

Kitas tyrimas parodė, kad raudonasis vynas konkrečiai skatina už antioksidantų gamybą atsakingų genų raišką. Dalyviai gėrė įvairius alkoholinius gėrimus valgio metu arba tuščiu skrandžiu. Vartojant raudonąjį vyną, padidėjo naudingų medžiagų gamyba. Ir atvirkščiai, baltasis vynas ir degtinė, ypač vartojami su riebiu maistu, trukdė padidinti apsaugą nuo oksidacinio streso.

Kitame panašiame tyrime didžiausia nauda buvo pasiekta valgant Viduržemio jūros regiono stiliaus patiekalą su 250 ml raudonojo vyno. Geriant alkoholį tuščiu skrandžiu, nauda buvo mažesnė.

Todėl saikingai ir derinant su sveiku maistu, raudonasis vynas iš tiesų gali būti naudingas.

Tačiau didelėmis dozėmis raudonasis vynas yra ne mažiau pavojingas nei bet kuris kitas alkoholis. Joks polifenolių kiekis nepadės, jei išgersite daugiau nei dvi porcijas per dieną.

Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių, kepenų bei virškinimo trakto ligas. Jis taip pat padidina vėžio riziką, silpnina imuninę sistemą, sukelia atminties ir dėmesio problemų, taip pat gali sukelti psichikos sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija.

Polifenolių galite gauti iš kitų šaltinių

Taigi, jei geriate daug ir reguliariai, nėra prasmės keisti įprastų 0,5 litro konjako ar poros litrų alaus į butelį raudonojo vyno. Visiškai atsisakydami alkoholio gausite daug daugiau naudos.

Jei negeriate, tikrai neturėtumėte pradėti. Polifenolių galite gauti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, kavos ir arbatos, vynuogių sulčių ir uogų. Taip pat nereikėtų pirkti vyno dėl jo naudos sveikatai, jei praeityje sirgote priklausomybe nuo alkoholio arba dar jos neįveikėte.

Jei geriate saikingai ir galite lengvai atsisakyti alkoholio be diskomforto, pabandykite įprastus gėrimus pakeisti vynu. Tačiau laikykitės šių taisyklių: rinkitės sausą raudonąjį vyną – jame yra daugiausia polifenolių.

Jei esate moteris, per dieną išgerkite ne daugiau kaip vieną gėrimą, o jei esate vyras – ne daugiau kaip du. Vienas gėrimas laikomas 14 gramų gryno alkoholio. Perskaičiuojant į vyną su 12proc. alkoholio, tai yra maždaug 140 gramų.

Nekompensuokite praleistų gėrimų. Vien tai, kad dvi dienas negėrėte, dar nereiškia, kad galite saugiai trigubai padidinti suvartojamą kiekį.

Patiekite vyną su maistu. Rinkitės neskaldytus grūdus, daržoves ir vaisius, augalinės kilmės baltymų šaltinius, žuvį ir liesą mėsą.

Jei po valgio pastebite, kad įsipilate dar vieną taurę arba neįsivaizduojate vakarienės be alkoholio, laikas sustoti.