sniegopilys.lt
2019 metų spalį visas Jekaterinburgo miestas ieškojo 27 metų Ksenijos Katorginos. Ji buvo išvykusi susitikti su savo „Audi Q5“ pirkėjais ir dingo. Visame mieste buvo vykdoma 24 valandų paieška, ir Ksenijos šeima iki pat pabaigos puoselėjo viltį, kad ji gyva. Deja, jos kūnas buvo rastas po penkių dienų, paslėptas šulinyje. Nusikaltėliai – du vyrai ir moteris – buvo sulaikyti Čeliabinsko srityje.
Susitikimas su žudikais
Spalio 10 d. Ksenija anksčiau laiko išėjo iš darbo, sulaukusi skambučio iš potencialaus automobilio pirkėjo. Ji skubėjo parduoti savo „Audi“, nes jai skubiai reikėjo pinigų būsto paskolos įmokai. Ksiuša svajojo nusipirkti butą Jekaterinburge ir atsivežti dukrą iš tėvų, gyvenančių Kamenske-Uralske. Ji taip pat norėjo tai padaryti prieš ilgai lauktą komandiruotę į Italiją, į kurią turėjo skristi vos po kelių dienų.
„Pirkėja“ neprašė mažesnės kainos kaip kiti: ji buvo pasirengusi sumokėti visą 780 000 rublių (5165,00 Eur.)sumą. Tačiau pirkėja pasakė, kad negali atvykti į apžiūrą. Ji skundėsi baisiu rytiniu pykinimu ir sunkiu nėštumu. Taigi automobilio savininkė pati nuvyko į susitikimą Uralašo pakraštyje. Visiškai viena. Paskutinis jos skambutis buvo skirtas draugei, kuri padėjo remontuoti automobilį, kad patikslintų kai kurias technines detales. Nuo to laiko jos telefono numerio internete nerasta.
Spalio 11 d. Ksenija Katorgina nepasirodė darbe. Jos kolegos iš karto ėmė nerimauti, nes ji buvo labai atsakinga darbuotoja ir visada įspėdavo, net jei šiek tiek vėluodavo. Jie susisiekė su Ksenijos šeima Kamenske-Uralske, kuri vėliau susisiekė su policija.
Visas miestas ieškojo 27 metų moters: jos draugai, savanoriai, policija ir atsitiktiniai žmonės ėmė laisvadienius nuo darbo, kad šukuotų pakeles ir miškus. Jie ieškojo Ksenijos Katorginos kapinėse, apleistuose pastatuose ir garažuose, išgriebimo duobėse ir Šuvakišo ežero pakrantėje.
Ekstrasensai varžėsi tarpusavyje, kas pirmasis praneš artimiesiems, dalindamiesi savo įvykių versijomis. Daugelis jų tvirtino, kad ji gyva, o tai suteikė Ksenijos motinai ir tetai nepagrįstų vilčių.
Paieška tęsėsi be perstojo keturias dienas, nuo ankstaus ryto iki sutemų. Spalio 15 d. rytą ieškotojai sušuko „Stop!“. Paaiškėjo, kur nusikaltėliai paslėpė Katorginos kūną.
Gauja mėgino „išjungti“ jauną moterį elektrošoku
Ksenija sutiko tariamai nėščią pirkėją (Jekaterina Menšikova apsimetė ja) daugiaaukščio namo kieme Uralaše. Žudikė priėjo prie jos, lydima vyro Marato Achmetvaljevo. Jie sakė, kad už automobilį sumokės jų giminaitis, gyvenantis netoliese ir taip pat norėjęs apžiūrėti „Audi“. Ksenija įsodino nusikaltėlius į automobilį ir nuvažiavo su jais į privatų būstą Novatorovo gatvėje. Ten laukė Michailas Fedorovičius. Visa gauja buvo susirinkusi.
Jie iš anksto ruošėsi žmogžudystei. Visi trys atvyko į Jekaterinburgą iš Čeliabinsko ir šešiems mėnesiams išsinuomojo namą Taškento gatvėje, vos už kelių metrų nuo žmogžudystės vietos. Jie iš karto nepasirinko aukos. Ten anksčiau buvo susitikę su kitu automobilio savininku. Tačiau BMW atvažiavo stambaus sudėjimo vyras, todėl jie nusprendė jį paleisti. Kita pardavėja buvo Ksenija Katorgina, smulkaus sudėjimo moteris, atvykusi viena.
Bevažiuojant, gauja mėgino „išjungti“ jauną moterį elektrošoku, tačiau ji išliko sąmoninga ir pradėjo spausti signalą koja. Ksenija maldavo ją paleisti, pažadėdama niekam nepasakoti, kas nutiko. Tačiau nusikaltėliai išsitraukė peilį. Po septynių dūrių ji prarado sąmonę. Ksenija buvo nuvežta į Uralašo pakraštį, kur jai dar kelis kartus buvo durta į pilvą. Tada ji buvo įmesta į šulinį.
Apklausos metu Maratas Achmetvalijevas sakė, kad jis ir jo bendrininkai iš pradžių neplanavo palikti merginos gyvos. Jie iš anksto atidarė šulinį, kuriame vėliau paslėpė kūną.
Žudikai Katorginos automobiliu nuvažiavo į Čeliabinsko sritį, kur jį nedelsdami pardavė perpardavėjams už menką 350 000 rublių (2317,63 Eur.) kainą. Prieš tai „Audi“ salonas buvo išvalytas nuo kraujo. Menšikova prisistatė savininke. Ji turėjo automobilio dokumentus ir Katorginos pasą. Ir nors ji visiškai nepanaši į Kseniją, sandoris vis tiek įvyko.
Perpardavėjai pamatė dingusios ieškomos merginos skelbimus ir atpažino automobilį nuotraukoje. Jie perdavė informaciją teisėsaugos institucijoms. Mat jie nufilmavo sandorį – vaizdo įrašas padėjo atpažinti gaują. Visi trys jau buvo ieškomi dėl kitų nusikaltimų, įskaitant automobilių vagystę. Paaiškėjo, kad taksi vairuotojas Maratas Achmetvaljevas išsinuomojo „Volkswagen Polo“ su išpirkimo teise iš Čeliabinsko įmonės ir dingo kartu su automobiliu.
Taip pat paaiškėjo, kad likus mėnesiui iki Ksenijos nužudymo, gauja išviliojo pinigus iš Jekaterinos Menšikovos motinos.
Nuosprendis
Teismo metu sulaikytieji elgėsi įžūliai: nerodė jokios gailesčio ir bandė teismo procesą paversti spektakliu. Michailas Fedorovičius buvo ypač linkęs į tai. Jis protestavo, pertraukinėjo teisėją ir liudytoją, svaidėsi įžeidimais. Menšikova ir Achmetvaljevas bandė iš teisėjo išmušti gailestį.
„Fedorovičius iš anksto man pasakė, kad aš turiu nužudyti vairuotoją. Nenorėjau, bet žinojau, kad jei to nepadarysiu, jis nužudys mane ir mano šeimą, – teisme liudijo Achmetvaljevas. – Fedorovičius laikė Katorginą, o aš jai kelis kartus smogiau. Nepamenu, kiek, bet tikrai vieną kartą. Bijojau atsisakyti, nes žinojau, kad jis susitvarkys su manimi ir mano šeima. Jis sakė, kad turi draugų, kurie jam padės. Kai įmetėme ją į šulinį, ji nebeverkė ir nebeleido nė garso – ji buvo mirusi. Aš labai gailiuosi dėl savo padaryto nusikaltimo“.
O Jekaterina Menšikova teisme paliudijo, kad jai buvo daromas spaudimas ir ji buvo verčiama prisipažinti.
„Nuo tyrimo pradžios man buvo daromas psichologinis ir fizinis spaudimas. Jie mane atvežė į tardymo izoliatorių ir iš manęs išmušė prisipažinimą, kad aš nužudžiau Katorginą. Bet aš jos nenužudžiau, aš jos neliečiau. Jie reikalavo, kad pasirašyčiau.Mano inkstai visi sumušti, mano nugara juoda ir mėlyna!“ – sakė Menšikova.
Jekaterina Menšikova nuteista 19 metų laisvės atėmimo bausme, o Michailui Fedorovičiui ir Maratui Achmetvaljevui – po 22 metus. Ši bausmė buvo švelnesnė, nei prašė prokuratūra. Tačiau žudikai su ja taip pat nesutiko. Jie bandė apskųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui, tačiau nieko nepešė.
Laiškai iš pataisos kolonijos
Pasak nužudytosios moters Ksenijos Katorginos motinos, gaujos nariai rašo laiškus iš pataisos kolonijos, prašydami teikti prašymą peržiūrėti bylą. Advokatai juos persiunčia jai.
„Jie visi verkia, tvirtina, kad yra nekalti. Kad visa tai buvo nelaimingas atsitikimas, kad jie to nenorėjo, – sakė Ksenijos Katorginos motina. – Kaip jie galėjo to negalvoti? Neįmanoma to negalvoti. Padaryti tai ir to negalvoti.“
Savo laiške Jekaterina Menšikova atskleidė priežastis, kurios paskatino ją įvykdyti šį siaubingą nusikaltimą, ir papasakojo iki tol nežinomas žmogžudystės detales. Pasak jos, Fiodorovičius atvežė ją į Jekaterinburgą ir privertė įvykdyti nusikaltimą, kad padengtų jo jai skolingą pinigų sumą.
„Prašau visų, kuriems rūpi ši istorija, ir tų, kurie mane pažįsta ir prisimena, padėti man suprasti ir išsiaiškinti, kaip tai iš tikrųjų įvyko, – rašė Menšikova. – Pavargau visus šiuos metus tylėti ir save plakti! Padėkite! Prašau žmonių širdžių užuojautos ir gerumo, nes ši baisi tragedija palietė daugelio gyvenimus, ir nuo viso to nukentėjo ne viena šeima!“
Ksenijos motina netiki atgaila ir nejaučia jokios užuojautos nė vienam iš dukters žudikų. Ksenija paliko mažametę dukrą. Ji paveldėjo jos gražią išvaizdą ir talentą piešti. Sašai dabar 13 metų, ji labai ilgisi savo motinos ir tik neseniai sužinojo, kaip ji mirė. Ilgą laiką jos šeima sakė, kad ją partrenkė automobilis. Mirties metinių proga artimieji susirinko prie Ksenijos kapo
Ksiušos mama labai jos pasiilgsta
Praėjo septyneri metai nuo Ksenijos Katorginos nužudymo. Moteris buvo nužudyta 2019 metais spalio 10 d. Ši kriminalinė istorija pateko net ir į didžiausių laikraščių antraštes. Anot leidinių, ji asmeniškai atvyko susitikti su nusikaltėliais. Jie paskambino atsiliepę į jos „Audi Q5“ skelbimą ir prisistatė kaip potencialūs pirkėjai. Ksenija buvo nuviliota į apleistą vietovę Uralašo pakraštyje, kur buvo mirtinai subadyta, o jos kūnas paslėptas šulinyje. Merginos automobilis buvo už grašius parduotas prekiautojui kitame regione. Jos kūnas buvo rastas tik spalio 15 d.
Praėjus septyneriems metams po tragedijos, žurnalistai susitiko su Ksenijos Katorginos šeima. Šia liūdna proga jie susirinko prie jos kapo Ivanovskojės kapinėse Kamenske-Uralske.
„Tik dabar tai supratau. Pirmaisiais metais viskas įvyko iš karto ir galbūt ne visai viską jaučiau, bet dabar jaučiu, kaip labai jos pasiilgau, – sako Ksenijos mama Rima Katorgina. – Jaučiu, kad būtų buvę daug lengviau, jei ji būtų buvusi čia. Aš ją nuolat prarandu – tai labai sunku suvokti, nepatyrusiems šio jausmo“. Ksiušos mama labai jos pasiilgsta.
Ant Ksiušos kapo buvo padėtos šviežios gėlės – draugai jos nepamiršo. Jie subūrė atminimo grupę socialiniame tinkle, kur dalijasi prisiminimais apie ją. Geriausia draugė dažnai ateina į kapines su ja pasikalbėti.
„Noriu girdėti jos juoką, noriu pajusti kažkokią jos emociją, papasakoti jai, kas dabar vyksta mano gyvenime“, – dalijosi Ksenijos draugė Olga.
Anot mamos, duktė – graži, atvira, protinga, energinga. Svajojo nusipirkti butą. Jekaterinburge sau ir dukrai, todėl norėjo kuo greičiau parduoti savo automobilį ir sumokėti būsto paskolos įmoką. Ji sutiko pati vykti pas žudikus, nes jai paskambinęs „pirkėjas“ pasakė, kad ją kankina rytinis pykinimas. Ksenija net nepasakojo artimiesiems apie savo planus.
„Tokia ji tiesiog buvo. Aš jai vis kartojau: „Ksiuša, prašau, būk atsargi. Ksiuša, ką tu darai?“. „Kodėl tu visada visko bijai?“, – atsakė ji. Ji pasitikėjo žmonėmis, gal buvo net patikli“, – prisimena nužudytosios teta Marija Valentinovna.
Anot jos, Ksenija buvo bebaimė, ji buvo tikra, kad jai nieko blogo negali nutikti.
Tapo labai uždara – viską laiko savyje
Ksiušos dkrai dabar 13 metų. Ji gyvena su močiute Kamenske-Uralske ir lanko vietinę mokyklą. Mergina paveldėjo mamos gražią išvaizdą ir talentą. Pasak močiutės, ji gražiai piešia. Ksenija taip pat tapė ir įgijo grafikos dizaino diplomą. Ksenijos dukra iki šiol gedi savo motinos. Saša atnešė žaislą ant savo motinos kapo.
Duktė tik neseniai sužinojo savo motinos mirties detales. Iš pradžių jos šeima sakė, kad ją partrenkė automobilis. Jai paaugus, ji internete sužinojo apie Ksenijos Katorginos žudynes.
„Mes retai kalbame apie Ksiušą. Jei ji pradeda kalbėti, aš jai pasakoju. Ji klausia, kokia buvo jos mama, ką ji veikė būdama tokio amžiaus. Kitaip jai nepatinka, kai jai tai primenama. Ji retai ateina čia, į kapines, – sakė Ksenijos mama. – Ji tapo labai uždara – viską laiko savyje. Ir tik piešiniais ji išreiškia savo emocijas“.
Primename, kad už Ksenijos nužudymą buvo nuteisti trys asmenys: Jekaterina Menšikova, „pirkėja, serganti toksikoze“, gavo 16 metų kalėjimo, Maratas Achmetvaljevas – 19 su puse metų, o Michailas Fedorovičius – 20 metų.
Pasak tyrėjų, jie sugalvojo legendą, kad už automobilį mokėjo nėščios moters giminaitis, kuriam reikėjo apžiūrėti transporto priemonę. Jis jų laukė Novatorovo gatvėje, privačios teritorijos pradžioje, kur vėliau buvo rastas Ksenijos kūnas. Nusikaltėliai iš anksto atidarė liuką – ruošdamiesi žmogžudystei. Be to, jie iš karto nepasirinko aukos. Jie anksčiau ten buvo susitikę su kitais automobilių savininkais, bet vis atidėliojo planą.
„Į Tyrimų komitetą atėjo vyras, kuris taip pat buvo atvykęs su jais susitikti, – prisimena Ksenijos draugė Olga. – Bet jis, matyt, buvo protingesnis žmogus. Jis sakė iš karto supratęs, kad jie nesidomi automobiliu“.
Ksenijos mama skaitė laiškus, kuriuos iš kalėjimo rašydavo jos dukters žudikai. Tačiau jie jos nejudino. Paprasčiausiai netiki, kad nusikaltėliai yra nuoširdūs.
„Jie visi verkia, sako, kad yra nekalti, kad to nenorėjo. Neįmanoma taip pasielgti nenorint, – įsitikinusi Ksenijos motina. – Menšikova rašė, kad nori sukurti šeimą, turėti vaikų. Bet bent jau turi tam tikrą galimybę. Ji ištrūks – ir jei tikrai norės, galbūt turės dar vieną vaiką. Bet Ksiuša niekada nieko neturės.“
Nors teisme kaltinamieji elgėsi skirtingai, pasirinko visiškai skirtingus metodus ir netgi bandė posėdį paversti šou, tačiau tai jiems nelabai padėjo – visi trys buvo pripažinti kaltais.
