Katės trimatis gylio suvokimas suaktyvėja 2 metrų atstumu, o iš arti ji pasikliauja savo ūsais ir kvapu. "YoTube" stopkadras

3D optinių iliuzijų kilimėlių savininkai filmavo savo augintinių reakcijas į juose esančią „bedugnę“. Įdomu tai, kad šunys buvo atsargūs ir atsargiai artinosi prie krašto, o katės reagavo įvairiai: itin emociškai, galvodamos, kad prasmegs ir kaip įmanydamos laikėsi už „bedugnės“ krašto. Arba ignoravo iliuziją, arba drąsiai ją tyrinėjo, „nerdamos“ į vaizduojamą gelmes.

 

Trimačio gylio suvokimas suaktyvėja 2 metrų atstumu

Bet pradėkime nuo mokslininkų atliktų tyrimų. Anot jų, katės (lot. Felis catus) regėjimas – tai milijonų metų evoliucijos rezultatas, pavertęs jas tobulais naktiniais medžiotojais. Jų akys yra kitaip struktūrizuotos nei žmonių ir leidžia joms suvokti aplinkinį pasaulį pagal unikalius dėsnius.

Katės regėjimo laukas apima maždaug 200°, palyginti su 180° žmonėms. Periferinis regėjimas kompensuoja ribotą akių obuolių judrumą. Naktį katės mato šešis kartus geriau nei žmonės dėl specialaus ląstelių sluoksnio, vadinamo tapetumu, kuris atspindi ir sustiprina šviesą.

Tačiau katėms pasaulis yra mažiau spalvingas: jos skiria mėlyną, geltoną ir pilką spalvas, bet nemato raudonos ir žalios spalvos (jos atrodo kaip smėlio atspalviai).

Arti esantys objektai atrodo neryškūs, todėl katės, būdamos arti, remiasi savo ūsais, o jų tolimesnis matymas yra ryškesnis nei daugumos šunų.

Katės vertikalūs vyzdžiai lėtai prisitaiko prie ryškios šviesos, todėl ji dažnai prisimerkia saulėje.

Judantys ar mirgantys objektai labiau patraukia jų dėmesį nei statiniai – taip yra dėl neuronų, kurie reaguoja į judesį.

Tuo tarpu trimatis gylio suvokimas suaktyvėja 2 metrų atstumu, o iš arti katės pasikliauja savo ūsais ir kvapu. Akloji zona tiesiai prieš nosį paaiškina, kodėl katės kartais „praleidžia“ žaislą letena.

Regėjimo aštrumas mažėja su amžiumi, tačiau klausa padeda tai kompensuoti. Lęšiuko drumstėjimas retai kada visiškai dezorientuoja gyvūną. Katės yra jautrios ultravioletiniams spinduliams, todėl jos gali matyti „švytinčius“ raštus ant gėlių ar šlapimo žymių.

Įdomus faktas: katės neatpažįsta savęs veidrodyje – jos suvokia savo atspindį kaip kitą gyvūną.

 

Elgesys susijęs su jų erdviniu ir regimuoju suvokimu

3D kilimų su optinėmis iliuzijomis savininkai užfiksavo linksmas savo augintinių reakcijas į šį nuostabų aksesuarą. Šunys dažniausiai buvo atsargūs – jie iš lėto artėjo prie „bedugnės“ krašto arba net bandė į ją įtraukti savo mažesnius kompanionus, tarsi norėdami atsikratyti erzinančios draugijos.

Kita vertus, katės demonstravo visišką abejingumą arba, priešingai, bandė tyrinėti keistą objektą. Kai kurios netgi užtikrintai „nėrė“ į nupieštas gelmes, demonstruodamos visišką netikėjimą optine iliuzija.

Toks šunų elgesys susijęs su jų erdviniu ir regimuoju suvokimu. Kai šuo mato trimatį raštą ant grindų, ypač jei jis realistiškai vaizduoja trimačius objektus, pavyzdžiui, akmenis, duobes ar įtrūkimus, jo smegenys suvokia šį raštą kaip realų objektą jo kelyje. Tai sukelia instinktyvią atsargumo ar baimės reakciją susidūrus su potencialia kliūtimi ar pavojumi.

Tokį elgesį pirmiausiai lemia regėjimas. Šunų regėjimo struktūra skiriasi nuo žmonių. Jie yra mažiau jautrūs detalėms ir spalvoms, tačiau geriau suvokia objektų judėjimą ir formą. Realistiniai raštai sukuria tūrio iliuziją, kurią šunys suvokia kaip realią grėsmę.

Jei šuo anksčiau yra susidūręs su panašiais objektais, pavyzdžiui, iš tikrųjų įkritęs į duobę ar užlipęs ant akmens, tai padidina jo baimę panašiems vaizdiniams.

Kai kurios šunų veislės, ypač medžiokliniai ir aviganiai, yra ypač atsargūs ir dėmesingi savo aplinkai. Jų genetiškai nulemtas atsargumas yra ryškesnis, sukeldamas reakciją net į neegzistuojančias kliūtis.

Trumpai tariant, katės ir šunys dar kartą pademonstravo, kokie jie skirtingi. Tačiau nepaisant skirtumų, jų šeimininkai vis tiek juos beprotiškai myli.

Tačiau, jei vis dėlto augintiniai vengia prisiartinti prie tokio kilimėlio, kaip padėti jiems įveikti šią baimę? Pamažu „supažindinkite“ savo augintinį su kilimėliu, leisdami jam prie jo priprasti.

Duokite skanėstų ir pagirkite, kai jūsų augintinis ramiai praeina pro kilimėlį.

Taip pat  galite pravesti ir dresūros užsiėmimus, skirtus įveikti baimes, pavyzdžiui, naudodami komandas „sėdėti“ ir „gulėti“ šalia kilimėlio.

Šunų ir kačių sensorinių savybių supratimas padeda šeimininkams tinkamai reaguoti į tokias situacijas ir padėti savo augintiniams jaustis užtikrintai bet kokioje aplinkoje.

 

„YouTube“ vaizdo įrašas, stopkadrai

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą