Dėl ko kenčia gražios merginos?

Tikras grožis yra didelis turtas. Tačiau dažnai tai, kas mums atrodo dovana iš aukščiau, savininkui sukelia nuolatines kančias. Dėl ko kenčia tie, kurie yra gražūs?

Joms atleidžiamos šiurkščios klaidos ir vėlavimai

Jų kūnai tarsi meno kūriniai: taisyklingi  veido bruožai,  lygi oda, tobulos proporcijos. Vyrai krenta joms po kojomis vos pakėlus antakį. Svarbiausia, jos visada gauna tai, kas geriausia. Galima pagalvoti, kad gražioms merginoms problemos nekyla. Ir vis dėlto, kad ir kaip sunku patikėti, grožis gali būti sunki našta.

Gražus veidas džiugina ne tik akį. Tai ypač pasakytina apie moteris, kurių grožis yra vyrų statuso varžybų trofėjus. Mokykloje vaikinai kovoja už teisę  panešti gražuolės kuprinę, universitete „padeda“ išlaikyti ne vieną egzaminą. O po to įdarbinamos, aplenkiant vertesnius kandidatus. Galų gale joms atleidžiamos šiurkščios klaidos ir vėlavimai.

„Šios privilegijos turi ir neigiamą pusę, – įspėja šeimos terapeutas Joshas Gresselis. – Jei esame įpratę, kad užtenka šypsotis – ir problema išnyks, neišmoksime atsispirti stresui. Kadangi mūsų vidiniai ištekliai lieka neaktyvūs“.

Anot šeimos terapeuto, patrauklios moterys paprastai lengviau apeina kliūtis, kurios stabdo kitus. Pavyzdžiui, lengviau įtikinti policininką neišrašyti prasižengimo protokolo, atsiranda laisvas staliukas naujame restorane, kurio visos vietos iš anksto buvo rezervuotos. Tai tik keli magiško grožio poveikio pavyzdžiai.

„Jūs neturėtumėte galvoti, kad dievinama mergina nežino, kodėl taip nutinka. Nes  tai ją taip pat trikdo: ji nebežino kada galima tikėti žmonių nuoširdumu.  Jei esi kaip gražus daiktas, tai yra tik viena paguoda – būti brangiam, labai brangiam“, – teigė šeimos terapeutas.

Jo tvirtinimu, jei priprantame, kad kiti reaguoja tik į išvaizdą, nuvertiname save kaip asmenybę.

Grožis tuo pat metu tampa pagrindiniu jo ginklu, padedančiu atverti bet kokias duris, pavergti kitus ir  savotiška paguoda, nes visada gali nuvertinti kitų žmonių sėkmę.

Tačiau kuo labiau šis lobis vertinamas, tuo didesnė baimė jį prarasti. Iš čia kilo neurozės ir baimės dėl pirmųjų žilų plaukų ir raukšlių, priklausomybė nuo kosmetikos ar net plastinių operacijų, pasiekianti priklausomybę. „Žinoma, tai galioja ne visiems. Ir vis dėlto, jei priprantame prie to, kad kiti reaguoja tik į mūsų išvaizdą, nuvertiname save kaip asmenybę“, – sako Joshas Gresselis.

Ši problema dažnai paliečia  ir santykius

„Gražios moterys ne visada turi aukštą savigarbą, – pažymi psichologas Dale‘as Archeris. – Nuolatinis dėmesys ir net priekabiavimas gali sukelti moters neapykantą. Ji gali nuspręsti, kad problema slypi joje, kažkas negerai su ja. „Tai veda į devalvaciją: jei pasaulis nuolat reaguoja tik į išorinį aš, anksčiau ar vėliau galime nuspręsti, kad už šio fasado nėra nieko įdomaus“, – pabrėžė psichologas.

Anot jo, ši problema dažnai paliečia  ir santykius: graži, bet vidinę traumą patyrusi moteris nepasitikės žmogumi, kuris sako, kad jis ją tikrai myli. „Jis nori manimi pasinaudoti, nušluostyti  nosį savo draugams, pasirodyti prieš kitus“, – nusprendžia ji. Galbūt ji pati su tokiu požiūriu nesusidūrė, tačiau aplinkui buvo tokių, kurie jai įkvėpė šią idėją. Galbūt tai buvo mama, kuri pasakė: „Vyriais negalima pasitikėti, tu jiems esi žaislas“. Arba tai filmų, televizijos laidų, reklamų įtaka, kuriose patrauklios moterys visada supa sėkmingus vyrus, siekia jų dėmesio.

„Priėmusi šį elgesio modelį, mergina pradeda suvokti vyrų dėmesį kaip savo svarbos patvirtinimą, – aiškina Dale‘as Archeris. – Atrodo, kad ji kiekvienam užduoda klausimą: ar aš esu labai patraukli? Ką aš turiu padaryti, kad tu mane pastebėtum?“.

Tai, kad gražių žmonių pavydi, nėra naujiena. Tačiau dažniausiai mes nesuvokiame, iš kur kyla šis jausmas. „Dauguma žmonių nesąmoningai projektuoja savo baimes ir lūkesčius kitiems, – sako Dale‘as Archeris. – Jei nesame tikri savo patrauklumu arba abejojame partnerio ištikimybe, atrodo, kad grėsmės gerovei kyla iš išorės. Tokiu atveju rasime ką kaltinti. Ir dažniau tai bus tas, kuris mums atrodo gražesnis, sėkmingesnis, linksmesnis, net jei žmogus neduoda priežasčių savęs kažkuo įtarti“.

Jo teigimu, kartkartėmis mumyse prabyla stereotipai: patrauklios išvaizdos savininkams priskiriame savybių, kurios juos nuvertina mūsų akimis. Žinoma, ne visada galime atsekti šias mintis. Tačiau mūsų neatsargūs žodžiai ir veiksmai gali pakenkti kitiems, ir tai verta įsidėmėti.