sniegopilys.lt
Rūkyti nėštumo metu yra labai blogai, tiesiog nepriimtina, nes dėl to neretai gimsta silpni vaikai: mažai sveria, dažnai serga. Visi apie tai žino. Ir ne taip seniai mokslininkai įrodė, kad kūdikis, esantis motinos įsčiose, pripratęs prie nikotino, rizikuoja tapti rūkoriumi nuo gimimo ir turėti „skilusį gomurį“, rašo „Science News“.
Nuo rūkymo kenčia ne tik plaučiai, bronchai ir širdis
Paradoksalu, bet žmonija apie rūkymo pavojų sužinojo tik XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o prieš tai net gydytojai buvo šimtu procentų tikri, kad tabakas yra visiškai nekenksmingas.
Požiūris į rūkymą iš esmės pasikeitė tik 1956 metais, kai 40 tūkst. gydytojų iš įvairių šalių palygino savo pacientų medicininius įrašus. Būtent tada paaiškėjo, kad rūkaliai daug kartų dažniau nei nerūkantieji serga širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis, taip pat plaučių vėžiu.
Mokslininkai ne juokais susirūpino ir paskubomis ėmė tirti nikotino poveikį gyviems organizmams. Eksperimentai su gyvūnais įrodė, kad gyvūnai miršta nuo tabako. Matyt, tada atsirado posakis: „Nikotino lašas užmuša arklį“. Pamažu mokslininkai atrado vis daugiau naujų faktų apie cigarečių poveikį žmogaus organizmui. Paaiškėjo, kad nuo rūkymo kenčia ne tik plaučiai, bronchai ir širdis, bet pablogėja endokrininių liaukų darbas, sutrinka virškinimas, prastėja charakteris, dantys, mažėja potencija. Tačiau rūkymas daro didžiausią žalą negimusiam kūdikiui.
Mat visas cigarečių nikotinas, anglies monoksidas, benzapirenas ir net kai kurios radioaktyviosios medžiagos, patekusios į nėščios moters organizmą, po pirmojo įkvėpimo iš karto prasiskverbia pro placentą kūdikiui. Be to, visų šių medžiagų koncentracija vaisiaus organizme yra daug didesnė nei motinos kraujyje! Kas nutiks toliau, nesunku įsivaizduoti. Dėl nikotino atsiranda placentos kraujagyslių spazmas, kūdikis patiria deguonies badą. Nuodingos medžiagos veikia visus jo gležnus organus, neleidžia jam normaliai vystytis.
Todėl dauguma tokių vaikų gimsta mažo svorio, dažnai serga, vystosi lėčiau nei jų bendraamžiai. Statistika rodo, kad rūkymas (nepriklausomai nuo surūkomų cigarečių skaičiaus) nėštumo metu padidina nepalankios jo pabaigos riziką beveik 2 kartus!
Mokslininkams paskelbus šiuos šokiruojančius duomenis, tapo aišku, kad mesti rūkyti prieš nėštumą yra vienintelis būdas susilaukti sveiko kūdikio. Tačiau net kai visos būsimos mamos sužinojo apie cigarečių pavojų, daugelis moterų nesusimąsto, kaip greitai mesti rūkyti nėštumo metu.
Perspėjimai apie per mažą svorį ir vaisiaus augimo sulėtėjimą skambėjo abstrakčiai, tačiau psichinė ir fizinė priklausomybė nuo nikotino nenuginčijama. Mesti rūkyti nepadėjo nei teigiamas požiūris, nei nikotino pleistrai ir kramtomoji guma, nei psichoterapijos ir akupunktūros seansai. Maždaug 25 proc. visų nėščių moterų toliau rūkė.
Kokios pasekmės psichikai? Iki XX amžiaus pabaigos medicinos pasaulį sukrėtė nauji duomenys apie rūkymo poveikį nėštumui. Paaiškėjo, kad nikotinas blogai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę būsimo vaiko būklę. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad rūkančių mamų vaikams jau ankstyvame amžiuje būdingas impulsyvumas, hiperaktyvumas ir dėmesio trūkumas, o jų psichikos išsivystymo lygis yra žemesnis nei vidutinis.
Dažniausiai išsivysto vadinamasis „Fidget Phil“ sindromas – šie vaikai, paprastai, būna agresyvūs ir linkę į apgaulę. Anglijos gydytojai priėjo prie išvados, kad vaikams, kurių motinos nėštumo metu rūkė, 40 proc. padidėja rizika susirgti autizmu – psichikos liga, kai žmogus negali susigyventi su supančia realybe ir koncentruojasi į savo patirčių pasaulį.
Nikotinas veikia specifinius genus
Bandydami paaiškinti šį faktą, mokslininkai teigė, kad dėl to kaltas nepakankamas deguonies tiekimas į embriono smegenis. Be to, gali būti, kad nikotinas veikia specifinius genus, atsakingus už psichomotorines funkcijas. Tarptautinė mokslininkų komanda iš Emory universiteto Atlantoje, Džordžijos valstijoje, nustatė ryšį tarp nėštumo rūkymo ir vėlesnio vaikų nusikalstamumo. Jie išsiaiškino tai atlikę keturių tūkstančių vyrų, gimusių Kopenhagoje nuo 1951 metų rugsėjo iki 1961 metų gruodžio, taip pat jų areštų iki 34 metų amžiaus analizę. Paaiškėjo, kad tie vyrai, kurių motinos nėštumo metu rūkė, už nesmurtinius nusikaltimus į kalėjimą pateko 1,6 karto, o už smurtinius – 2 kartus dažniau.
Bauginantys duomenys tuo nesibaigė. 2003 metais britų mokslininkai nustatė ryšį tarp rūkymo ankstyvoje nėštumo stadijoje ir vaiko gimimo su „kiškio lūpas“ ir „vilko gomuriu“. Pasak tyrimo autoriaus Peterio Mossy‘io (Dandžio universiteto Odontologijos fakulteto profesoriaus), gomurio formavimasis įvyksta 6-8 nėštumo savaitę, o būsimos mamos rūkymas šiuo laikotarpiu gali pasireikšti vaiko „gomurio plyšimo“ arba „lūpos plyšimo“ forma.
Papildomi tyrimai patvirtino šią prielaidą. 42 proc. mamų, kurių vaikai gimė su veido defektu, rūkė nėštumo metu. Kalbant apie nerūkančias mamas, jos tokių „negerų“ vaikų susilaukdavo dvigubai rečiau.
Maždaug tuo pačiu metu amerikiečių mokslininkai įrodė, kad nėštumo metu rūkančių moterų vaikų plokščiapėdystės rizika yra didesnė 34 proc. O jei, be to, mamos rūkymas derinamas su paveldimu veiksniu, tada plokščiapėdystės rizika padidėja 20 kartų.
Be to, nėštumo metu rūkančių moterų vaikai iki 16 metų rizikuoja susirgti cukriniu diabetu ar nutukti trečdaliu dažniau nei visų kitų.
Berniukų, gimusių rūkančių motinų, sėklidės ir spermos koncentracija spermoje yra mažesnė, vidutiniškai 20 proc. mažesnė nei nerūkančiųjų.
Nėštumo metu rūkančių mamų vaikai kelis kartus dažniau pradeda rūkyti patys nei vaikai, kurių motinos nėštumo metu nerūkė.
