sniegopilys.lt
Mokslininkų nuomone, per dieną be maisto galite ne tik numesti svorio, bet ir sulėtinti senėjimą. Protarpinis badavimas, dieta 5:2 ir 16/8 metodas – šie ir daugelis kitų trumpalaikio susilaikymo nuo maisto būdų yra skirti organizmo gerinimui. Daugelis žvaigždžių praktikuoja tokias mitybos sistemas, kad išlaikytų grožį ir sveikatą. Tarp jų – Jennifer Aniston, Kourtney Kardashian, Scarlett Johansson, Reese Witherspoon ir kt. Ir tai ne tik nauja tendencija – trumpalaikio badavimo nauda yra patvirtinta moksliškai, rašo „Science News“ .
Šią praktiką galima kartoti kartą per savaitę
Sveikas organizmas gali badauti iki 21 dienos, tačiau namuose tai daryti rekomenduojama ne ilgiau kaip 72 valandas. Tolesnis mitybos apribojimas turėtų būti atliekamas tik prižiūrint gydytojui.
Savarankiškas badavimas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis trunka 24 valandas – tai natūralus ir saugus organizmui. Šią praktiką galima kartoti kartą per savaitę. Antrasis etapas trunka nuo 24 iki 72 valandų. Tačiau į tokį atsisakymą valgyti reikia žiūrėti atsargiai, nes galimas šalutinis poveikis. Pavyzdžiui, hipoglikemija. Tai turėtų būti kartojama kas 2-3 savaites.
Kad ir kurį iš šių pasninko laikų pasirinktumėte, organizme įvyks daug pokyčių.
Vienas iš vienos dienos badavimo rezultatų yra insulino kiekio sumažėjimas. Kai pasninkaujate, cukraus kiekis kraujyje natūraliai sumažėja. Kūnas naudoja gliukozę kraujyje ir kepenyse, nes neturi kito energijos šaltinio. Todėl kasa gamina mažiau insulino, kad absorbuotų gliukozę.
Po badavimo padidės jūsų jautrumas insulinui, o tai reiškia, kad ląstelės pradės gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų iš maisto, stabilizuosis spaudimas ir išnyks nuolatinis alkio jausmas.
Kanados, Saskačevano universiteto mokslininkai patvirtino, kad šis metodas stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, užkertant kelią diabeto vystymuisi.
Pasninkas skatina senų kūno ląstelių atsinaujinimą, įskaitant tas, kurios yra imuninės sistemos dalis. Kalifornijos mokslininkas Chia Wei-Chengas nustatė, kad trijų dienų pasninkas gali paskatinti visos imuninės sistemos atsinaujinimą ir visiškai naujų baltųjų kraujo kūnelių, turinčių stipresnį gebėjimą kovoti su liga, gamybą.
Protarpinis badavimas yra greitas būdas atsikratyti papildomų kilogramų. Kai valgote, kūnas naudoja maistą kaip energijos šaltinį. Ta maisto dalis, kuri nėra naudojama gyvybei palaikyti, paverčiama riebalais ir lieka organizme tolimesniam naudojimui. Taip priaugate svorio.
Pasninko metu šie riebalai suskaidomi, tai yra lipolizė. Šis procesas neturi įtakos raumeniniam audiniui, todėl daugelis sportininkų jį naudoja siekdami sumažinti kūno riebalų procentą.
Amerikiečių mokslininkai Paulas Labounty ir Grantas M. Tinsley nustatė, kad 24 valandų badavimas gali sumažinti kūno svorį 9 proc. O per 12-24 savaites žymiai sumažinti kūno riebalus. Taip pat yra įrodymų, kad badavimas yra vienas veiksmingiausių ir ilgalaikių svorio metimo sprendimų.
Smegenys kepenyse sukauptą glikogeną paverčia energija
Kita vertus, periodiškai nevalgant, suteikiate virškinimo sistemai laiko šiek tiek pailsėti, padidinate norepinefrino kiekį ir dėl to pagreitinate medžiagų apykaitą. Kitą kartą valgydami iš jo gausite daugiau energijos, o kalorijos bus deginamos efektyviau. Vienos universiteto Vidaus ligų katedros mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad pasninkas gali pagreitinti medžiagų apykaitą 14 proc.
Detoksikacijos procesas yra neatsiejamai susijęs su dviem ankstesniais punktais. Kad užtikrintų nenutrūkstamą medžiagų apykaitą, smegenys kepenyse sukauptą glikogeną paverčia energija. Tačiau jau po maždaug 12 valandų atsargos išsenka ir organizmas pradeda deginti įvairiose kūno vietose susikaupusius riebalus. Tuo tarpu riebaluose sukaupti toksinai išsiskiria, o paskui pasišalina iš organizmo.
Ląstelėms senstant mažėja jų produktyvumas, o viduje kaupiasi sena ląstelinė medžiaga. Visa tai veda į senėjimą. Maistinių medžiagų trūkumas, atsirandantis nevalgius, suaktyvina autofagijos procesą. Tai yra, senos medžiagos sunaikinimą. O vietoje senų ir neaktyvių ląstelių atsiranda naujų ir sveikų. Šį procesą paaiškino japonų biologas Yoshinori Ohsumi, už kurį 2016 metais gavo Nobelio premiją.
Džordžijos universiteto (JAV) mokslininkai atrado molekulę, kurią organizmas gamina nevalgius ar ilgo fizinio krūvio metu. Jis apsaugo nuo kraujagyslių sienelių senėjimo ir padeda jų ląstelėms aktyviai dalytis. Tyrimo autoriai pastebi, kad pagrindinis senėjimo aspektas slypi būtent kraujotakos sistemos nusidėvėjimuose. Su amžiumi kraujagyslės, tiekiančios kraują įvairiems organams, tampa itin pažeidžiamos.
Be to, pasninkas skatina augimo hormono gamybą, kuris stiprina kaulus, gerina baltymų sintezę ir didina raumenų masę. Taip žmogus atjaunėja tiek vidumi, tiek ir išore.
Nepaisant to, kad ir kokie viliojantys atrodytų badavimo rezultatai, tokius eksperimentus su savo kūnu geriausia atlikti prižiūrint specialistui.
