Nuo ko priklauso žmogaus psichologinis amžius arba kodėl vienatvė senėjimui daro didesnę įtaką nei rūkymas

Bene yra tik vienas gana mokslinis psichologinio amžiaus nustatymo metodas, kurį sukūrė „Deep Longevity“. Jame naudojamas dirbtinis intelektas. Neuroninis tinklas išanalizavo daugiau nei 10 000 anketų, kurias pateikė 25–75 metų amžiaus žmonės. Jie atsakė į tuos pačius klausimus. Tada dirbtinis intelektas palygino jų atsakymus su jų paso ir subjektyviu psichologiniu amžiumi ir nustatė būdingiausias mintis kiekvienos psichinės amžiaus grupės žmonėms, rašo „Psychology Today“.

Optimistai ir sunkiai dirbantys jaučiasi jaunesni

Ką reiškia psichologinio ir chronologinio amžiaus neatitikimas? Jaunesnio amžiaus žmogui gali rodyti gerą sveikatą ir gerai išsaugotas kognityvines funkcijas. Ir atvirkščiai, kai žmogus teigia, kad jaučiasi vyresnis nei yra iš tikrųjų, tai gali būti dėl objektyvių fizinės sveikatos rodiklių, tokių kaip lėtinių ligų buvimas ir kognityvinių funkcijų, ypač atminties, pablogėjimas („Pradėjau dažniau pamiršti žodžius…“).

Keletas tyrimų parodė, kad žmonės, turintys psichologinių savybių, tokių kaip optimizmas, vidinė kontrolės kryptis (savo gyvenimo tvarkymas nepasikliaujant kitais), sąžiningumas ir sunkus darbas, jaučiasi jaunesni. Demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, šeimyninė padėtis, vaikų buvimas, išsilavinimas ir pajamų lygis, psichologiniam amžiui daro mažesnę įtaką nei galima tikėtis.

Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad žmonės jaučiasi vyresni, kai patiria simbolinius įvykius, tokius kaip pirmasis atlyginimas, santuoka ar išėjimas į pensiją, kurie yra perėjimo į kitus socialinius vaidmenis etapai.

Nepaisant dešimčių tyrimų šia tema, mokslininkai vis dar nesupranta, kodėl žmonės savo amžių suvokia taip, kaip suvokia. Galima teigti, kad subjektyvus amžius yra susijęs su sveikata, ypač senatvėje.

Tačiau „senesnio“ jausmas ne visada atspindi problemas. Tai dažnai reiškia, kad žmogus sėkmingai susidoroja su neigiamomis emocijomis – ta išmintimi, kuri ateina su amžiumi.

Daugiau rūpinkitės savo sveikata

Apskritai, chronologinio, psichologinio ir biologinio amžiaus neatitikimas nėra priežastis nerimauti, tačiau kai kuriais atvejais tai gali tapti problema, pavyzdžiui, jei jaučiatės gerokai vyresni už savo bendraamžius ir todėl negalite pritapti ar susirasti draugų. Tokiu atveju galite pabandyti sinchronizuoti savo amžių, pasinaudodami amerikiečių psichologės Susanos Krauss Whitbourne patarimais. Be to, su jos pagalba galite sumažinti savo psichologinį amžių ir vėl jaustis jaunatviški, nerūpestingi ir visagaliai.

Anot amerikiečių  psichologės, net menkiausios atminties problemos nepriskirkite senėjimo procesui. Jei tinkamas žodis greitai neateina į galvą, automatiškai nemanykite, kad tai dėl to, jog tapote vyresni. Kai tik pradedate apibūdinti savo atmintį kaip blogėjančią, padidinate tikimybę, kad ji iš tikrųjų pablogės.

Daugiau rūpinkitės savo sveikata. Reguliariai lankykitės pas gydytoją, stebėkite savo mitybą ir sportuokite. Visa tai ne tik padės jums jaustis geriau, bet ir sulėtins su amžiumi susijusį protinių gebėjimų silpnėjimą.

Išmokite valdyti stresą. Tai išlaisvins jūsų protinius išteklius, kad galėtumėte efektyviau susidoroti su kognityviniais iššūkiais. Tai taip pat sulėtins „psichologinio“ laiko tėkmę. Galite išbandyti įvairias kvėpavimo praktikas, fizinius pratimus ir meditacinius pomėgius.

Dar vienas įdomus faktas: vienatvė ir nelaimingumo pojūtis senėjimą spartina labiau nei rūkymas. Todėl universali rekomendacija psichologinei sveikatai gerinti – kurti šiltus santykius su žmonėmis.