Mokslininkai kraujyje aptiko 10 žymenų, kuriuos turi ilgaamžiai

Mokslininkai atliko tyrimus ir išsiaiškino, kad 85 proc. šimtamečių yra moterys.

Nuo aštuntojo dešimtmečio žmonės, peržengę 100 metų ribą, nustojo būti egzotika. Šimtamečių skaičius pasaulyje padvigubėja kas dešimt metų. Todėl šių žmonių savybių tyrimai tapo prieinamesni, rašo „Science News“.

Dar visai neseniai ji reguliariai gėrė ir rūkė

Nepaisant sparčios medicinos ir genetikos plėtros, žmonėms dar nepavyko išnarplioti ilgaamžiškumo recepto. Tačiau palaipsniui, su kiekvienu nauju atradimu ir hipoteze, mes vis labiau artėjame prie sprendimo. Ir svarbus žingsnis buvo bendrų biologinių žymenų atradimas žmonėms, kuriems daugiau nei  90 metų. Švedijos mokslininkų tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science News“.

Į mokslininkų akiratį pateko  44 tūkst. Žmonių duomenys. Jie buvo reguliariai tikrinami nuo 64 iki 99 metų amžiaus. Ir stebimi 35 metus. Iš šių 44 tūkstančių 1224 žmonės (2,7 proc.) sugebėjo sulaukti 100 metų. Prognozuojama, kad dauguma šimtamečių – 85 proc. – buvo moterys.

Jeanne Kalman yra oficialiai registruotas seniausias žmogus planetoje per visą stebėjimų istoriją. Ji mirė 1997 metais. Jai buvo 122 metai 164 dienos. Dar visai neseniai ji reguliariai gėrė ir rūkė. Tačiau tokie įpročiai veikiau yra ilgaamžių taisyklės išimtis.

Mokslininkai stebėjo įvairius kraujo biomarkerius, įskaitant tuos, kurie atsakingi už uždegiminius procesus, medžiagų apykaitą, kepenų ir inkstų veiklą. Taip pat mokslininkus ypač domino biomarkeriai, susiję su anemija ir reguliaria mityba.

Gliukozė buvo pirmoje vietoje tarp svarbių parametrų. Ilgaamžiams gliukozės kiekis tyrimo pradžioje (nuo 64 metų) neviršijo 6,5.

Apskritai tai netgi gana rizikingas rodiklis. Gliukozės kiekis nuo 5,6 iki 6,9 mmol/l laikomas prediabetu, o norma – iki 5,5. Kita vertus, tai rodo ryšį, kad net ir sergant prediabetu sulaukę 64 metų, jūs galite sulaukti ir 100 metų.

Didesnis geležies kiekis taip pat padidino galimybes gyventi ilgiau

Antroje vietoje pagal svarbą buvo kreatinino lygis – jis neviršijo 125. Apskritai suaugusiems vyrams tai taip pat šiek tiek viršijantis normą rodiklis. Mokslininkai paaiškino, kad klinikose analizės metu nurodytos pamatinės vertės ne visada sutampa su šimtamečių rodikliais.

Daugelis biologinių žymenų verčių tiek šimtamečiams, tiek tiems, kurie nesulaukė 100 metų, paprastai nepatenka į klinikinėse gairėse laikomus normalius rodiklius.

Mokslininkai mano, kad tokio normų neatitikimo priežastis yra ta, jog rekomendacijos buvo parengtos atsižvelgiant į jaunesnius ir sveikesnius pacientus.

Didelis šlapimo rūgšties ir kepenų žymenų (ALT/AST, GGT) kiekis taip pat labai sumažina tikimybę gyventi iki 100 metų. Tai ypač pastebima GGT (gama-glutamiltransferazės) lygiu.

Įdomu, kad bendras jų cholesterolio lygis buvo netgi teigiamas. Taip yra dėl to, kad vadinamasis gerasis cholesterolis sugeba slopinti blogąjį. Būtent šiuo tikslu šiek tiek pažengusiais atvejais gydytojai dažnai skiria Omega 3/6. Didesnis geležies kiekis taip pat padidino galimybes gyventi ilgiau. Tačiau kitiems rodikliams geriau turėti žemesnius lygius.

Grupėje, kurioje buvo didelis šlapimo rūgšties kiekis, tik 1,5 proc. gyveno iki 100 metų. Tai keturis kartus mažiau nei žmonių, kurių rodikliai žemi, tikimybė gyventi iki 100 metų.

Tik 20 proc. šimtamečių turėjo 64+ metų rodiklius, kurie atitiko rekomenduojamas normas.

Žinoma, genetika yra svarbi. Tačiau dar svarbesni yra pacientų mitybos įpročiai, taip pat polinkis vartoti alkoholį.

Labai svarbu stebėti inkstų ir kepenų parametrus. Tai, kad mūsų gyvenimo būdas gali pakoreguoti biologinius žymenis, yra nuostabu! Juk koreguodami mitybą ir įpročius galime daryti įtaką gyvenimo kokybei ir trukmei.