
Vyro ūgis – ne tik vyriškumo ir patrauklumo reikalas. Mokslininkai nustatė, kad sveikata labai priklauso nuo šio rodiklio. Koks ūgis laikomas standartiniu vyriškosios lyties atstovų ūgiu ir kas lemia vyro ūgį?
Ūgis priklauso nuo paros laiko
Mokslininkų teigimu, nuo 60 iki 80 proc. žmogaus ūgį lemia genetika, likusius 20-40 proc. įtakoja gyvenimo būdas ir aplinka.
„Mityba yra svarbiausias sveiko žmogaus augimo veiksnys, – sako mokslų daktaras, mokslininkas ir biologas Chao-Qiang Lai. – Kad vaikai gerai augtų, jie turi valgyti sveiką, subalansuotą mitybą, kurią sudaro vaisiai ir daržovės, nesmulkinti grūdai, pieno produktai ir kokybiški baltymai. Visos išvardintos maisto grupės aprūpins organizmą normaliam vystymuisi reikalingais vitaminais ir mineralais“.
Įdomu tai, kad žmogaus ūgis, kaip ir žmogaus svoris, priklauso nuo paros laiko. Didžiausias žmogaus ūgis būna iš karto po pabudimo, o žemiausias – vakare, darbo dienos pabaigoje. Kuo tai „pagrįsta“?
„Stuburo diskai susispaudžia nuo to, kad visą dieną žmogus stovi ir vaikšto vertikaliai, o miegant stuburas atsipalaiduoja ir atgauna „prarastą ilgį“, – paaiškino Niujorko chiropraktikas Toddas Sinette‘as.
Beje, turbūt ne visi žino, kad vyrai sugalvojo aukštakulnius batus. Tai darė kariai iš Persijos dar IX amžiuje. Mat batai su kulnais padėjo kariams išlikti ant balnakildžių jojimo metu ir geriau nusitaikyti mūšyje.
Taigi, koks yra idealus vyro ūgis? Viskas priklauso nuo vyro gimimo vietos, Tai yra nuo šalies, kurioje jis gimė. Tyrėjų duomenimis, dabar aukščiausi vyrai gyvena Danijoje. Vidutinis vyrų ūgis ten – 181,4 cm. Akivaizdu, kad šio regiono standartas – aukštaūgiai vyrai.
O žemiausi stipriosios žmonijos pusės atstovai gyvena Jemeno Respublikoje. Ten vidutinis vyro ūgis – 159,9 cm.
Būti aukštam ne visada reiškia geriau
Tuo tarpu vidutinis Vokietijos vyrų ūgis siekia 179,9 cm, Norvegijos -179,7 cm, Prancūzijos -179,7 cm, Australijos – 179,2 cm, Kanados – 178,1 cm, Didžiosios Britanijos – 177,5 cm ir JAV – 177,1 cm.
Vidutinio ir žemo ūgio vyrai gyvena Pietų Korėjoje – 174,9 cm, Brazilijoje – 173,6 cm, Singapūre -172,6 cm, Kinijoje -171,8 cm, Japonijoje -170,8 cm, Meksikoje -169 cm, Indijoje -164,9 cm. Ir galiausiai jau minėtoje Jemeno Respublikoje – 159,9 cm.
Remiantis Gineso rekordų knyga, aukščiausias visų laikų žmogus pasaulyje buvo iš Afrikos kilęs Gabrielis Monyane‘as. Jo ūgis – 245,7 cm, o pats trumpiausias – nepalietis Khagendra Thapa Magaras. Jo ūgis 67,08 cm. Abiejų vyrų nestandartinis ūgis buvo įgimtų ligų pasekmė.
Nors daugelis berniukų nori užaugti dideli ir stiprūs, būti aukštam ne visada reiškia geriau. Kaip su ūgiu būna susiję augimas, sveikata ir gyvenimas? Beje, didelis ūgis padidina vėžio riziką.
Remiantis žurnale „Lancet Oncology“ paskelbtu tyrimu, kuo didesnis žmogaus ūgis, tuo didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Tačiau tyrimas iki šiol buvo atliktas tik su moterimis. Mokslininkai išsiaiškino, kad aukščiausios moteriškos lyties atstovės 37 proc. dažniau serga krūties vėžiu (kuris pasitaiko ir vyrams).
„Aukštaūgių žmonių organizme gali būti daugiau ląstelių, todėl jiems didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Kitas vėžio atsiradimo veiksnys yra augimo hormono lygis“, – aiškino tyrimo vadovė, epidemiologė, Oksfordo universiteto dėstytoja Jane Green. Ekspertės teigimu, šie rezultatai tinka ir vyrams.
Tuo tarpu žemas ūgis siejamas su širdies ligomis. Pavyzdžiui, „European Heart Journal“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad žemo ūgio suaugusieji turi didelę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O „New England Journal of Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad su žemu ūgiu susiję genai yra susiję su padidėjusia širdies ligų rizika. Rizika padidėja 13,5 proc. kas 6,4 cm žemiau normalaus vyro ūgio.
Su amžiumi žmogus trumpėja
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad aukšti žmonės kitų suvokiami kaip patrauklesni. Be to, žmonių suvokimas priklauso nuo konkretaus žmogaus galūnių ilgio. Žurnale „Evolution and Human Behavior“ cituojamas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių kojos trumpesnės nei vidutinės, yra mažiau patrauklūs, palyginti su žmonėmis, kurių galūnės yra proporcingos ir normalaus ilgio. Tačiau pernelyg ilgos kojos taip pat mažina žmogaus patrauklumą kitų akyse.
Tyrėjai pažymi, kad šis poveikis turi logišką paaiškinimą. Per trumpos arba per ilgos kojos gali rodyti genetines ligas, sveikatos problemas arba silpną imuninį atsaką į aplinkos stresą vaikystėje ar paauglystėje. Daugelis žmonių tai supranta intuityviai.
Taip pat žinoma, kad su amžiumi žmogus trumpėja. Ir niekas negali to išvengti. Tačiau nuo kokio amžiaus žmogaus ūgis pradeda mažėti? Mokslininkai rado atsakymą į šį klausimą. Vidutiniškai, kai žmogui būna 40 metų.
„Tiek vyrai, tiek moterys, sulaukę 40 metų, vidutiniškai sutrumpės 1,27 cm kas ateinančius 10 savo gyvenimo metų“, – sakė tyrėjas Johnas White‘as. Ir tam taip pat yra paaiškinimas. Senstant stuburo diskai netenka skysčių ir laikui bėgant pradeda trauktis, todėl ūgis mažėja. Be to, tokios ligos kaip osteoporozė ir visos kaulų ligos gali sumažinti gamtos duotą augimą.
Bet yra ir gerų naujienų! Darbas su savo laikysena gali neutralizuoti galimą ūgio praradimą. „Vienas svarbus sveiko augimo aspektas yra tinkama laikysena“, – sako chiropraktikas Toddas Sinette‘as. Anot jo, jėgos stiprinimas, tempimas, joga ir darbas su kineziterapeutu taip pat gali padėti išlaikyti gamtos vertybes.
Patarimas! Siekiant sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, mokslininkai pataria mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą ir pradėti gyventi sveiką gyvenimo būdą.
sniegopilys.lt




