Kodėl vieni žmonės tampa alkoholikais, o kiti visą gyvenimą geria saikingai?

Išsiaiškinsime, kam gresia pavojus. Tačiau aišku viena, kad nėra saugios alkoholio dozės. Etanolis yra psichoaktyvi medžiaga, kuri pažeidžia organus, žudo smegenis ir sukelia priklausomybę. Vis dėlto gėrimas yra įaustas į daugelio šalių kultūrą ir nėra visuomenės smerkiamas, o kartais netgi skatinamas ir romantizuojamas. Galbūt taip yra todėl, kad ne kiekvienas žmogus, vartojantis alkoholį, tampa priklausomas – nuo ​​jo kenčia tik 3,7 proc. pasaulio suaugusiųjų, rašo „Science News“.

Kartu su priklausomybių specialistu išnagrinėsime veiksnius, galinčius sukelti priklausomybę, ir pabandysime suprasti, kodėl vieni žmonės geria tik progai pasitaikius ir save kontroliuoja, o kiti – pasigeria iki žemės graibymo.

• Kokie veiksniai didina riziką tapti alkoholiku?
• Priklausomybė nuo alkoholio yra 50 proc. paveldima. Iš jų apie 10 proc. lemia šeimos istorija, o likusi dalis – atsitiktiniai veiksniai ir individualios savybės. Nors DNR savybės gali paaiškinti pusę variacijos, nėra vieno geno, atsakingo už polinkį į priklausomybę. Tiesą sakant, jų yra šimtai, kiekvienas iš jų atsakingas už konkrečią reakcijos į alkoholį dalį.

Pavyzdžiui, yra genų, kurie beveik visiškai apsaugo nuo priklausomybės. Jie koduoja medžiagas, svarbias organizmo etanolio perdirbimui. Kai alkoholis patenka į kraują, specialus fermentas jį suskaido į acetaldehidą – labai toksišką kancerogeną. Tada kitas fermentas šią nemalonią medžiagą paverčia nekenksmingu acetatu.

Kai kurie žmonės turi geno variantą, kuris greitai metabolizuoja acetaldehidą, todėl jie jaučiasi gerai po gėrimo. Kitų organizme acetaldehidas išsiskiria lėtai, kaupiasi kraujyje ir sukelia tachikardiją, veido paraudimą ir apskritai siaubingą savijautą. Žmonės, turintys šį geno variantą, yra apsaugoti nuo priklausomybės nuo alkoholio: kas norėtų gerti, kai po butelio alaus širdis daužosi kaip po bėgimo, o veidas paraudęs?

Mokslininkai taip pat mano, kad priklausomybės vystymesi dalyvauja γ-aminosviesto rūgštis arba trumpai GABA. Tai pagrindinis smegenų slopinamasis neuromediatorius, susijęs su atpalaiduojančiu alkoholio poveikiu.

Vieno eksperimento metu mokslininkai pastebėjo, kad suomiai ir Amerikos indėnai, turintys priklausomybių, dažniau turėjo tam tikrų genų, kurie yra atsakingi už receptorių sintezę, variantus.

Niekas dar tiksliai nežino, kaip tai veikia, tačiau yra hipotezių. Vieno nedidelio eksperimento autoriai teigė, kad tam tikro geno nešiotojai patiria mažiau stimuliuojančio alkoholio poveikį. Šiems žmonėms reikia gerti daugiau, kad jaustųsi atsipalaidavę ir malonumą, o tai padidina riziką tapti alkoholiku.

Mokslininkai taip pat atrado kitus genus, susijusius su priklausomybe nuo alkoholio – tuos, kurie koduoja fermentus, būtinus rūgšties gamybai. Šių genų variantai yra linkę į nerimą ir yra dažnesni tiems, kurie kenčia nuo priklausomybės. Galbūt šie žmonės vartoja alkoholį kaip būdą sumažinti nuolatinę įtampą.

• Ar priklausomybė nuo alkoholio gali būti susijusi su kitomis psichikos ligomis?
• Amerikiečių tyrimas parodė, kad žmonės, sergantys depresija, du tris kartus dažniau išsivysto priklausomybę nuo alkoholio nei tie, kurie neturi šios diagnozės.

Tyrimas, kuriame panaudoti Australijos duomenys, parodė, kad 28 proc. priklausomų asmenų sirgo depresija. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad neigiamos emocijos ir sumažėjusi kognityvinė kontrolė, stebima sergant depresija, gali paskatinti žmones daug gerti.

Priklausomybė taip pat dažna esant asmenybės sutrikimams, tokiems kaip ribinis ir antisocialus sutrikimas. Mokslininkų teigimu, tai gali būti susiję su dideliu impulsyvumu. Tai sustiprina neigiamas emocijas, sutrikdo kognityvinius gebėjimus ir sutrikdo vykdomąsias funkcijas – visus dalykus, kurie leidžia mums kontroliuoti elgesį, kad pasiektume tikslus.

• O kaip alkoholio vartojimas priklauso nuo asmenybės bruožų?
• Pirmiausiai išsiaiškinkime penkių veiksnių modelį, kuris dažnai naudojamas asmenybės bruožams nustatyti. Tai būtų šie bruožai: atvirumas patirčiai – smalsumas, kūrybiškumas ir susidomėjimas nauja patirtimi; sąžiningumas – drausmė ir atsakomybė, gebėjimas organizuoti save ir atlikti užduotis; ekstraversija – socialumas, energija ir socialinis aktyvumas; suderinamumas – polinkis pasitikėti kitais ir bendradarbiauti; Neurotiškumas – emocinis nestabilumas ir jautrumas stresui.

Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, linkę į neurotiškumą ir nesąžiningumą, dažniau vartoja alkoholį. Tai atrodo logiška, nes jei žmogus patiria daug neigiamų emocijų ir streso, bet jam trūksta drausmės ir savęs organizavimo, jis gali vartoti alkoholį kaip vaistą nuo savo problemų.

Kitas tyrimas, kuriame buvo surinkti daugiau nei 70 000 žmonių duomenys, parodė, kad asmenybės bruožai taip pat gali turėti įtakos perėjimui nuo vidutinio iki didelio alkoholio vartojimo. Žmonės, turintys didelį ekstravertiškumą ir menką sąžiningumą, yra didesnėje rizikos grupėje. Kitaip tariant, jie yra bendraujantys, spontaniški ir nepatikimi. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad ekstravertai labiau linkę ieškoti azarto, dažniau leidžia laiką didelėse grupėse ir ten daug geria.

Tačiau didelis malonumas ir mažas atvirumas patirčiai buvo susiję su alkoholio abstinencija. Tai yra, jei žmogus pasitiki ir myli kitus, bet teikia pirmenybę pažįstamiems ir patikrintiems dalykams, o ne naujam, jis labiau linkęs visiškai mesti gerti, nei tapti girtuokliu.

• Ar turi įtakos alkoholio vartojimui neigiami vaikystės išgyvenimai?
• Blogi įvykiai vaikystėje gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Priklausomybės nuo alkoholio riziką didina fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas; tinkamos priežiūros, meilės ir rūpesčio trūkumas; ir šeimos disfunkcija, pavyzdžiui, artimo giminaičio priklausomybė.

Viename tyrime mokslininkai ištyrė žmonių iš Izraelio imtį ir nustatė, kad vaikystės trauma padidina potrauminio streso sutrikimo ir priklausomybės nuo alkoholio riziką. Be to, paaiškėjo, kad žmonės, kurie vaikystėje patyrė šeimos traumą, labiau linkę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas po kitų stresinių įvykių suaugus. Kitaip tariant, net jei asmuo, užaugęs disfunkcinėje šeimoje, išvengė priklausomybės, ji gali išsivystyti vėliau gyvenime, kai patiria kitą didelę traumą.

Mokslininkų atlikta sisteminga daugiau nei 250 000 dalyvių duomenų apžvalga parodė, kad žmonės, patyrę keturias vaikystės traumas, turi žymiai didesnę piktnaudžiavimo alkoholiu riziką nei tie, kurie nepatyrė psichologinių traumų ar didelio streso.

Žmonės, kurių tėvai daug gėrė, taip pat turi didesnę priklausomybės išsivystymo riziką. Genetinis polinkis, trauminiai vaikystės įvykiai, savigarbos ir impulsų kontrolės problemos bei didelė depresijos rizika yra svarbūs veiksniai.

Žinoma, tai nereiškia, kad vaikas, auginamas priklausomo tėvo, neišvengiamai taps alkoholiku. Kitų suaugusiųjų ir bendraamžių palaikymas, pasitikėjimas savimi ir teigiamos įveikos strategijos gali apsaugoti nuo priklausomybės. Pavyzdžiui, vaikas gali teikti pirmenybę mokymuisi ir gauti gerą išsilavinimą, o tai sustiprins jo savigarbą ir apsaugos jį nuo šeimos „tradicijų“.

• Ar įmanoma numatyti, ar žmogus ateityje taps alkoholiku?
• Nepaisant to, kad daugelis veiksnių didina arba mažina riziką, neįmanoma tiksliai numatyti, kaip žmogus elgsis. Iš esmės, mes visi esame rizikos grupėje, nes žmonės linkę mėgautis malonumu ir greitai bei lengvai atsikratyti diskomforto. Alkoholis daugelyje šalių tradiciškai ir kultūriškai yra malonumo šaltinis, ir jis lengvai prieinamas. Todėl žmonės griebiasi jo, o kai kurie praranda kontrolę ir išsivysto alkoholizmas. Šios tikimybės konkrečiu atveju numatyti neįmanoma. Apskritai neįmanoma nustatyti, ar žmogus taps alkoholiku. Daugelis žmonių turi daugybę rizikos veiksnių, įskaitant paveldimumą ir psichologinius veiksnius. Geriausia visiškai vengti alkoholio, kad išvengtumėte rizikos. O jei geriate, darykite tai kuo rečiau ir mažais kiekiais, pripažindami, kad tai visada yra rizika.

Jei jaučiate, kad prarandate kontrolę, gėrimas tampa prioritetu ir neigiamai veikia įvairias jūsų gyvenimo sritis, tuomet turėtumėte visiškai mesti arba sumažinti alkoholio vartojimą, lavinant savęs valdymo įgūdžius: savo mintis, elgesį ir jausmus.

Išmokti valdyti save yra svarbiau nei suprasti genetinius, socialinius ir psichologinius rizikos veiksnius, kuriuos sunku numatyti.

Jei pastebėjote, kad pastaruoju metu pradėjote vartoti daugiau alkoholio, pabandykite atlikti AUDIT testą, kurį sukūrė Pasaulio sveikatos organizacija. Jis padeda nustatyti, kiek pavojingas ir žalingas yra jūsų alkoholio vartojimas ir ar jūsų įprotis netapo priklausomybe.

• Kas tai per testas?
• Testas apima 10 klausimų ir suskirsto geriančius asmenis į keturias grupes: Santykinai mažos rizikos. Šiems asmenims pakanka bendros informacijos ir švietimo apie alkoholį. To gali pakakti, kad jie nedidintų savo vartojimo. Rizikingas alkoholio vartojimas. Šiam alkoholio vartojimo lygiui gali būti naudinga kreiptis į specialistus. Žalingas alkoholio vartojimas. Šiam lygiui pasiekti bus naudinga medicininė konsultacija, trumpos konsultacijos ir tolesnis stebėjimas. Galimas alkoholio priklausomybės sindromas. Trumpų konsultacijų nebepakanka: būtina apsilankyti pas narkomanijos specialistą diagnozei ir gydymui nustatyti.

Kiekviena grupė turi patarimų, kaip sumažinti alkoholio vartojimą. Klausimus galima rasti nemokamuose internetiniuose šaltiniuose.

• Ar įmanoma pakeisti gėrimo įpročius?
• Paprastai jie keičiasi į blogąją pusę. Viename amerikiečių tyrime mokslininkai įtraukė 1229 suaugusiuosius ir stebėjo juos devynerius metus. Tie, kurie gėrė saikingai, bet retkarčiais gausiai, per devynerius metus turėjo penkis kartus didesnę riziką susirgti su alkoholiu susijusiomis problemomis ir dvigubai didesnę riziką susirgti kai kuriomis ligomis. Tai reiškia, kad net jei žmogus išgeria vieną ar du gėrimus per dieną, galiausiai jis gali pereiti į tų, kurie geria iki sąmonės netekimo, kategoriją.

Tačiau nežinoma, ar įmanomas atvirkštinis perėjimas – nuo ​​besaikio gėrimo prie saikingo gėrimo. Tai gali priklausyti nuo to, ar asmuo yra išsiugdęs priklausomybę. Gali būti, kad daug žmonių geria iš priverstinio poreikio, o ne dėl priklausomybės. 2009–2011 metais. JAV atliktas nacionalinis tyrimas parodė, kad 90 proc. daug geriančių asmenų neatitinka alkoholizmo kriterijų. Net tarp tų, kurie gėrė daugiau nei 10 kartų per mėnesį, tik du trečdaliai atitiko diagnozės kriterijus.

Bet kuriuo atveju yra nemažai sąlygų ir aplinkybių, kuriomis saikingas alkoholio vartojimas net neturėtų būti svarstomas. Žmogus turėtų visiškai ir negrįžtamai mesti gerti, jei serga kepenų ar virškinimo trakto liga. Turi širdies problemų, kurias pablogina alkoholis. Kenčia nuo psichikos sutrikimų, kuriuos pablogina alkoholis.Turi idiosinkrazinį alkoholio vartojimo sutrikimą, kai angliavandeniai virškinamajame trakte paverčiami alkoholiu. Privalo išlikti blaivus dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, dėl sunkaus darbo. Jau bandė vartoti saikingai, bet suprato, kad tai nepadeda.

Mat, jei žmogus turi fizinių problemų ir sunkių ligų, jo alkoholio vartojimas didėja, o sumažinus vartojimą ir metant jį pasireiškia ryškūs abstinencijos simptomai, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o vėliau – su psichoterapeutu.

O jei dar nėra priklausomas, nebūtina kreiptis į gydytoją ar terapeutą, kad išsiugdytų savikontrolę. Daugelis susidoroja su sunkumais patys arba padedami artimųjų.

Bet kuriuo atveju, net jei neplanuojate susilaikyti nuo alkoholio visam gyvenimui, o norite pereiti prie saikingo vartojimo, geriausia pirmiausia kurį laiką visiškai susilaikyti.

Tie, kurie dar visiškai nemetė alkoholio, tikrai turėtų pabandyti vartoti saikingai. Bent jau jie sužinos, ar gali save kontroliuoti ir ar toks gėrimo režimas jiems patogus. Saikingas alkoholio vartojimas gali pasirodyti toks sunkus, kad jie sąmoningai nusprendžia visiškai atsisakyti alkoholio.