Šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama emocinėms ir psichinėms ligų priežastims gydyti. Remiantis kai kuriais šaltiniais, 50–80 proc. ligų atsiranda dėl vidinio emocinio nestabilumo. O kaip emocijos daro įtaka ligų vystymuisi  pagal  kinų mediciną – seniausią žmonijos civilizacijos mokslą, – rašoma straipsnyje „What are the seven emotions?“ („Kokios yra septynios emocijos?“).

 

Nuolat piktinantis, galima pažeisti „qi“ kepenų valymo funkciją

Tradicinė kinų medicina daug dėmesio skiria žmonių ligoms, veikiamoms tiek vidinėms, tiek ir išorinėms priežastims. Išorinės ligos priežastys – tai šeši orų pokyčiai (vėjas, šaltis, vasaros karštis, drėgmė, sausra ir ugnis). Taip pat  ir  vadinamieji „kenksmingi gamtos veiksniai“. Pavyzdžiui, uraganas, potvynis ir panašiai. Anot kinų medicinos ekspertų, jei oras kardinaliai pasikeičia, tai suteikia impulsą skverbtis ir plisti „blogiems gamtos veiksniams“, dėl kurių ir atsiranda  ar paaštrėja įvairios ligos.

Kinų medicinoje taip pat skiriami septyni jausmų (emocijų) tipai, kurie laikomi vidinėmis ligų priežastimis. Jų pagrindas – fiziologinė reakcija į išorinę aplinką. Bet koks emocinis stresas – nuo lengvo susijaudinimo iki didžiulės įtampos – sutrikdo vidaus organų funkcijas ir sukelia ligas.

Taigi, kinų medicina skiria septynias emocijų rūšis: džiaugsmą (si), pyktį (nu), liūdesį (-ju), mąstymą (si),  sielvartą (bei), baimę (kun), išgąstį (czin).

Įprastomis sąlygomis šie septyni pojūčiai nesukelia ligų. Bet dėl užsitęsusio psichinio dirglumo ar staigių, aštrių psichologinio pobūdžio emocijų gali sutrikdyti „qi“  – gyvybiškai svarbios energijos ir kraujo funkcionavimą. Dėl to atsiranda negalavimų, kurie kinų medicinoje vadinami vidinėmis žaizdomis. Todėl tarp septynių emocijų ir „qi“ energijos yra glaudus ryšys. Be to, staigūs septynių emocijų pokyčiai gali padaryti neigiamą įtaką vidaus organams, daugiausia paveikdami šių organų „qi“ energiją, o tai gali sukelti jų anomalijas bei padaryti netvarką „qi“  energijoje ir kraujo apytakoje.

Kinų medicinos ekspertai tvirtina, kad nuolat piktinantis, galima pažeisti „qi“ kepenų valymo funkciją. Tai yra užkimšti valymui naudojamus „filtrus“ ir sukelti alpimą.

Tuo tarpu pyktis yra susijęs su kepenimis. Žmogui smarkiai pykstant, atsiranda veido paraudimas, paraudonuoja, pradeda svaigti ar skaudėti galva. Šiems simptomams įtakos turi prasidėjęs „kepenų gaisras“. Pyktis taip pat gali sukelti ir blužnies ligas, sutrikti skrandžio funkcijos, sukeldamos apetito stoką bei viduriavimą.

Ilgainiui pyktis ir dirglumas dažnai prisideda prie qi energijos sąstingio kepenyse. Tai gali sukelti depresiją. Įdomu tai, kad žmonės, vartojantys daug vaistažolių, palengvina ar net atsikrato šių neigiamų emocijų pliūpsnius. Anot kinų medicinos specialistų, pyktis ir dirglumas dažnai būna lemiamas veiksnys nustatant qi energijos sąstingį kepenyse.

 

Vieno iš sutuoktinių mirtis ar prarastas darbas yra reikšmingas streso šaltinis

Džiaugsmo emocijos paprastai būna susijusios su širdies veikla. Bet per didelis džiaugsmas gali  sukelti stiprų susijaudinimą, o tai lemia, kad širdies veiklą aprūpinanti „qi“ energija susilpnėja. Organizmo sutrikimus sukelianti ši emocija iš tikrųjų gali būti džiaugsmas iš pavydo ar neapykantos, kad kažkam nepasisekė. Ar dar liūdniau.

Vertindami streso lygį, kinų medicinos ekspertai pirmiausiai išanalizuoja visus jo  šaltinius: tiek teigiamus, tiek ir neigiamus. Akivaizdu, kad vieno iš sutuoktinių mirtis ar prarastas darbas yra reikšmingas streso šaltinis. Tačiau nepaisant to, kad vedybos ar paaukštinimas darbe yra džiaugsmingi įvykiai, bet jie taip pat gali sukelti stresą.

Žmogui, kurį nuolat supa gyvenimo įvykių gausa, pramogos ir turiningumas, galiausiai gali išsivystyti širdies disbalansas, atsirasti stiprus širdies plakimas, nerimas ir nemiga. Tokiam žmogui taip pat gali pasireikšti ir emociniai sutrikimai, nes širdis yra dvasios indas (Shen).

Tuo tarpu didelis liūdesys ir sielvartas slopina žmogaus valią, susilpnėja plaučių qi energija. Todėl ne veltui sakoma, kad sielvartas yra ne kas kita, kaip qi energijos švaistymas. Liūdesys ir sielvartas paveikia plaučius, todėl atsiranda nuovargis, dusulys, noras verkti ir depresija. Šiuos negalavimus kinų medicinos specialistai dažniausiai gydo akupunktūra. Be to, kuriamos įvairios vaistažolių formulės, padedančios tonizuoti plaučių qi energiją.

Baimės emocijos yra susijusios su inkstais. Apėmus stipriam baimės pojūčiui, išsibalansuoja inkstų qi energija. Todėl gali kilti problemų su šlapimtakių kanalais, atsirasti šlapimo pūslės uždegimas.  Šį ryšį galima akivaizdžiai pastebėti, kai dėl didžiulės baimės, tarkim,  vaikas pradeda nekontroliuojamai šlapintis. Taip pat ir  į lovą. Psichologai tai sieja su nesaugumo ir nerimo jausmais. Ilgalaikis nerimas dėl ateities gali sukelti inkstų qi energijos išeikvojimą ir ,galiausiai, lėtines jų ligas.

 

Stiprus išgąstis gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai

Tuo tarpu staigus išgąstis reiškia, kad prasideda qi energijos chaosas: širdis neturi į ką atsiremti, siela neturi prie ko prisiglausti, todėl ir kyla sumaištis bei sumišimas. Išgąstis užkrauna ypatingą naštą inkstams ir širdžiai. Dėl „bėga ir bėga“ reakcijos išsiskiria labai didelis adrenalino kiekis iš antinksčių. Tai verčia širdį reaguoti greitu širdies plakimu, nerimu ir nemiga.

O lėtinis stresas gali vienaip ar kitaip paveikti viso organizmo veiklą ir sukelti įvairiausių problemų. Stiprus išgąstis gali turėti ilgalaikį poveikį širdies „shen“, kaip tai neretai nutinka potrauminio streso sindromo aukoms.

Ilgalaikis užsisklendimas savyje ir mąstymas lemia, kad slopinama qi energijos judėjimas. Kitaip tariant, jei labai ilgai ir  per daug galvojate ar esate apsėsti kurios nors idėjos, gali  sukelti qi energijos sąstingį. Galiausiai tai gali paveikti širdį ir žmogus susiduria su rimtomis sveikatos problemomis.

Liūdesys linkęs išeikvoti blužnies qi energiją. Tai gali sukelti virškinimo sutrikimus ir galiausiai sukelti lėtinį nuovargį. Susilpnėjus blužnio funkcijoms, sutrinka qi energijos gavimas iš maisto, o plaučiai nebepajėgiai efektyviai išgauti qi energiją iš oro. Tada žmogus, „ant savo pečių nešantis kone visą pasaulį“, pasijunta blogai. Ir be gydytojų pagalbos, vargu, ar pavyks išsisukti.

Išvada paprasta ir aiški: norint išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir pašalinti žalingą septynių emocijų poveikį, žmogus turi stengtis būti visada nusiteikęs draugiškai, optimistiškai, atsikratyti neigiamų minčių ir, žinoma, visada galvoti tik apie teigiamus dalykus.

 

parengta pagal http shen-nong.com

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą