sniegopilys.lt
Tikrai yra nemažai tokių, kurie netinkamai, paskubomis sukramto maistą. Žinia, jūsų sveikatai įtakos turi ne tik tai, ką valgote, bet ir tai, kaip valgote.
Nesveiki įpročiai išsiugdomi nuo pat vaikystės
Kai kuriose kultūrose valgymas gali trukti kelias valandas ir gali būti net visas ritualas. Kasdieniniame gyvenime tai atrodo kitaip. Darbo, šeimos ir gyvenimo aplinkybės lemia tai, kad per mažai laiko skiriame pavalgymui. Darželyje reikalaujama, kad vaikai greičiau valgytų ir ilgai nesėdėtų prie stalo, mokykloje pietų pertrauka yra tik 20 minučių. Todėl iki studentų metų žmogus išsiugdo įgūdį valgyti greitai ir pakeliui. Po to, jau dirbant, pietų pertrauka irgi praeina žaibišku greičiu, o per vakarienę praryjamas maistas akimirksniu. Ypač, jei visą dieną buvo nevalgoma arba tik užkandžiaujama, todėl alkis verčia valgyti greitai ir daug. Visa tai yra nesveiki įpročiai ir jie išsiugdomi nuo pat vaikystės.
Įtempta darbo diena ir ilga kelionė namo skatina tai, kad vakarieniaujama pavargus ir vėlai. Tada tik stengiamasi kuo greičiau „supilti degalus į baką“ ir eiti miegoti.
Tai sukelia daugybę sveikatos problemų: gali būti pažeistas virškinamasis traktas ir oda, sutrinka miegas ir atsiranda antsvoris. O kur dar ligos: gastritas, bulbitas, enterokolitas ir dar daugybė kitų diagnozių su galūne „itas“. Žinoma, tokia padėtis neturėtų tenkinti, todėl labai svarbu peržiūrėti savo mitybos prioritetus. Sutikite, nes mūsų sveikatai visada kyla pavojus, o be jos paprasčiausiai negalėsime atlikti kitų svarbių reikalų.
Po šių žodžių daugelis priekaištingai pasakys: „Žinoma, lengva pasakyti, bet kaip tą padaryti?!“ Visai paprastai. Kodėl galite kas pusvalandį išgerti puodelį kavos, bet negalite suvalgyti daržovių salotų, kuriuos pasiruošėte namuose ir atsinešėte į darbą? Negi negalite porą kartų per dieną ramiai atsisėsti ir pavalgyti? Galite!
Nepaisant visko, svarbu tinkamai valgyti: lėtai, gerai sukramtyti ir sočiai. Dauguma sveikatos problemų kyla tada, kai žmogus beveik nesukramtęs maisto, paskubomis jį praryja. Ir todėl reikia įprasti valgyti lėtai.
Kai žmonės valgo greitai, jie nepajunta sotumo ir dažnai persivalgo
Japonijos Hirosimos universiteto mokslininkai penkerius metus stebėjo daugiau nei 1000 suaugusiųjų. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 kategorijas: tie, kurie valgo greitai, lėtai ir įprastai. Tyrimo pradžioje nė vienas dalyvis neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos.
Po penkerių metų buvo paskelbtas tyrimo rezultatas: tie, kurie valgė greitai, turėjo 89 proc. tikimybę nutverti vieną iš keturių metabolinių sindromų. Jie dar vadinami „mirties kvartetu“ ir apima: antsvorį, riebalų apykaitos sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir atsparumą insulinui.
Be to, tie, kurie greitai valgė, gerokai suapvalėjo klubai ir šlaunys.
„Kai žmonės valgo greitai, jie nepajunta sotumo ir dažnai persivalgo“ – paaiškino tyrimo vadovas daktaras Takayuki Yamadzi.
Taigi tas, kuris nori tausoti savo sveikatą ir svorį, turi stebėti ne tik tai, ką valgo, bet ir kaip greitai.
Anot japonų tyrinėtojų, dar vaikystėje vaikai turi būti mokomi kruopščiai sukramtyti maistą ir nepraryti gabalų. Tai yra, kiekvieną maisto gabalėlį reikia sukramtyti mažiausiai 32 kartus.
Kinų medicinos propaguotojai pataria kramtyti maistą iki 150 kartų, pažadėdami tiems, kurie taip valgo, amžinąjį gyvenimą.
Tuo tarpu garsus amerikiečių sveikos gyvensenos propaguotojas Horatio Fletcheris plačiai praktikavo, kad kiekvieną gabalėlį reikia kramtyti apie 100 kartų. Ir parodė savo pavyzdį. Nutukęs Fletcheris numetė 29 kilogramus ir ėmė vartoti 3 kartus mažiau maisto nei anksčiau. Jis sukūrė maisto kramtymo sistemą, kuri buvo pavadinta pagal jo pavardę – fletcherizmas. Atlikdamas eksperimentus, pradžioje Fletcheris kramtė maistą 32 kartus, bet paskui perėjo į 100. Būdamas jau gana senyvo amžiaus, jis mėgo kasdienes varžybas su sportuojančiais studentais, ir, anot žiniasklaidos, jis nuolat laimėdavo, sakydamas: „Gamta baudžia tuos, kurie nepakankamai kramto“.
parengta pagal powerofpositivity.com
