Kas gali nutikti laikantis dietos – nuolat apribojant save maistu?

Tai vienus verčia jaustis prislėgtais, o kai kurie žmonės „šoka iš džiaugsmo“, kai pagaliau pavyksta laikytis dietos. Kiti apribojimai: tarkime, moteris pasidarė krūtų didinimo operaciją ir dabar jai draudžiama sportuoti. Ar tai verčia ją jaustis prislėgtai? O kas, jei ji negali nustoti džiaugtis savo pasikeitusia išvaizda?

 

Mes save varžome beveik nuolat

Tas pats pasakytina ir apie komentarus apie smegenų mitybos pablogėjimą. Bėda ta, kad mes valgome dešimtis kartų daugiau, nei reikia kūnui funkcionuoti. Anksčiau žmonės galėjo visą dieną plušėti laukuose, vakare suvalgę rūgščios kopūstų sriubos su duonos plutele. Tai buvo daug energijos. Tačiau dabar kai kurie iš mūsų valgo 3–7 kartus per dieną be jokio fizinio aktyvumo. Vien tai turėtų kelti mums depresiją. Kūnas priverstas apdoroti gaunamus išteklius beveik visą parą. Jis turėtų nuo to pavargti. Pasninko metu depresijos jausmas tampa sąmoningas, rašo psychologytoday.com.

Kūnas pripranta prie tam tikro valgymo ritmo. Yra toks posakis: „valgo nerimą“. Kol žmogus valgo nerimą, jis to net nesuvokia. Kai tik nustoja „maitinti nerimą“, jis pradeda „valgyti žmogų“.

Pati frazė „apribojimai vardan grožio“ jau reiškia, kad žmogus yra nepatenkintas savimi. Jis stengiasi tapti gražesnis, nei jau yra. Jį užvaldo jo išvaizda. Jis jau yra prislėgtas, net jei to nesuvokia. Jei anksčiau savo depresiją priskirdavo antsvoriui, tai dabar – savo mitybai.

Mes save varžome beveik nuolat. Vieni mėgsta gulėti vonioje ar stovėti po dušu, bet yra priversti tai daryti ribotą laiką, nes reikia taupyti vandenį, kitiems reikia praustis arba laikas eiti miegoti (arba dirbti). Vieni nemėgsta praustis, bet tai daro tik dėl to, kad nesijaustų kvapo.

 

Nuolat prislėgtas „neišgydys“ savęs jokiomis dietomis

Įprasti apribojimai nesuvokiami kaip apribojimai, nes jie tapo rutina. Nauji sąmoningi apribojimai „pakelia“ sukauptą lėtinį nesąmoningą pasipriešinimą, susijusį su nesąmoningais apribojimais. Tarkim, žmogus nustojo valgyti saldumynus, bet dabar jaučiasi prislėgtas dėl to.

Ką tai reiškia? Jei žmogus nėra nuolat prislėgtas, jis „neišgydys“ savęs dietomis. Nėra ko išgydyti.

Kalbant apie fizinius įpročius: jie formuojasi, vystosi ir keičiasi. Tarkime, nusprendžiate pirmą kartą gyvenime pasninkauti, 40 dienų nevalgydami mėsos. Pirmas kartas gali būti nepaprastai įtemptas. Tai galima jausti fiziškai (alkis, skausmas, mėšlungis) ir protiškai (nuotaika). Pirmą kartą labai sunku toleruoti. Per metus iki kito pasninko žmogus apdoroja pradinę neigiamą patirtį, prisitaiko prie jos ir kažkaip pakoreguoja savo sąmonę bei motyvaciją. Antraisiais metais pasninkauti gali būti žymiai lengviau. Tas pats žmogus, tas pats kūnas, tie patys sulaužyti įpročiai, bet reakcija kitokia.

Tačiau verta pirmiausiai savęs paklausti:

Kodėl jaučiatės prislėgti ir dažniausiai to nesuvokiate?

Kodėl jums reikia streso dėl maisto, kad suprastumėte, jog esate prislėgti?

Kodėl esate nepatenkinti savo išvaizda / svoriu?

Kodėl esate nepatenkinti savimi?

Kodėl savo nepasitenkinimą savimi priskiriate savo išvaizdai / svoriui?

Kas jums trukdo priimti save tokį, koks esate?

 

Smegenys yra užprogramuotos siekti malonumo

Žinia, mūsų visuomenė skiria didelį dėmesį grožiui ir fiziniam pasirengimui. Stengiamės būti nepriekaištingi, laikomės mados tendencijų ir mitybos rekomendacijų. Tačiau tokie apribojimai dažnai sukelia depresijos ir nepasitenkinimo savimi jausmą.

Tyrimai rodo, kad griežtos dietos gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai, taip pat emocinį stresą ir nerimą. Kodėl mes ir toliau griebiamės tokių metodų siekdami tobulumo? Taip yra dėl plačiai paplitusių socialinių stereotipų apie tai, kaip turėtų atrodyti „ideali“ moteris ar vyras. Dėl to dažnai išsikeliame nerealius tikslus ir perkrauname savo kūnus būtinybe nuolat stebėti maisto suvartojimą ir aktyvumo lygį.

Kodėl mūsų smegenys maištauja prieš dietas? Psichologiniai dietų ir su grožiu susijusių apribojimų aspektai gali būti sudėtingi ir subtilūs. Mūsų smegenys yra užprogramuotos siekti malonumo ir vengti skausmo, o maisto apribojimai ar kiti grožio siekimo būdai gali sukelti depresijos jausmą.

Kai susiduriame su dietomis ar kitais mitybos apribojimais, mūsų smegenyse gali sumažėti sotumo hormono leptino kiekis. Dėl to esame labiau linkę užkandžiauti ir apskritai norime didesnių maisto porcijų.

Apribojimai taip pat gali sukelti stresą, dėl kurio gali padidėti kortizolio, streso hormono, kiekis. Tai gali sukelti nuovargį, dirglumą ir net depresiją. Draudžiamas maistas gali pradėti persekioti mūsų mintis, sukeldamas norą valgyti vis daugiau ir daugiau. Ši psichinė fiksacija tik sustiprina depresijos jausmą.

Kaip galima spręsti šią problemą? Svarbu prisiminti, kad dietos ir apribojimai ilgainiui gali būti neveiksmingi.

 

Dietos dažnai siejamos su žema saviverte

Mitybos apribojimai, pavyzdžiui, dietos ar tam tikrų maisto produktų vengimas, gali sukelti depresijos jausmą ir neigiamai paveikti žmogaus emocinę būseną. Viena iš to priežasčių yra ta, kad maistas ne tik maitina kūną, bet ir teikia malonumą mūsų skonio receptoriams bei paguodą mūsų emocijoms.

Kai ribojame maisto pasirinkimą ar kalorijų suvartojimą, galime pradėti jausti alkį ir stresą. Tai gali sukelti dirglumą, agresiją ar depresiją. Kai kurie žmonės gali naudoti maistą kaip būdą susidoroti su stresu ir nerimu, todėl ribojimas gali sukelti rimtesnių problemų.

Be to, dietos dažnai siejamos su žema saviverte ir pasitikėjimo savimi stoka. Daugelis žmonių pradeda laikyti save „blogais“, jei nesilaiko savo dietos arba valgo ką nors nesveiko. Tai gali sukelti nepilnavertiškumo ir kančios jausmą.

Apskritai, mitybos apribojimai gali sukelti emocinį stresą ir depresiją.

Daug žmonių stengiasi atrodyti gerai ir išlaikyti savo figūrą, tačiau metodai, kuriuos jie pasirenka savo tikslams pasiekti, ne visada yra teisingi. Dietos ir kiti mitybos apribojimai dažnai sukelia depresijos, o ne džiaugsmo pojūčius. Skirtumas tarp sveikos mitybos ir depresijos dietų yra tas, kad pirmoji nesukelia alkio ar mėgstamo maisto atsisakymo. Sveikas gyvenimo būdas turėtų būti pagrįstas subalansuota mityba ir saikingai vartojant tam tikrus maisto produktus.

Kita vertus, depresiją sukeliančios dietos verčia žmones smarkiai riboti maisto vartojimą, todėl nuolat jaučiamas alkis ir stresas. Šie veiksmai gali sukelti nenormalų valgymo elgesį (persivalgymą ar net atsisakymą valgyti).

Norint išvengti depresyvaus elgesio, kartu siekiant sveiko gyvenimo būdo, svarbu laikytis racionalaus požiūrio į mitybą. Svarbu suprasti, kad sveika mityba – tai ne tik nesveiko maisto vengimas, bet ir saikingas sveiko maisto vartojimas. Svarbu prisiminti, kad grožis – tai ne tik išvaizda, bet ir sveikata.

 

Tai gali sukelti alkio jausmą ir energijos trūkumą

Grožio siekimas gali sukelti neigiamų pasekmių, įskaitant depresijos jausmą. Kai siekiame tam tikro grožio standarto, dažnai ribojame save maisto ir kitų savo gyvenimo aspektų atžvilgiu. Pavyzdžiui, daugelis dietų reikalauja atsisakyti tam tikrų maisto produktų arba visiškai apriboti maisto vartojimą. Tai gali sukelti alkio jausmą ir energijos trūkumą, o tai gali sukelti depresijos jausmą. Be to, norimos kūno formos siekimas taip pat gali paveikti mūsų savigarbą ir savivertę. Jei negalime pasiekti norimos figūros ar atrodyti taip, kaip norime, tai gali sukelti nepasitenkinimą ir nusivylimą asmeniniame gyvenime.

Galiausiai, grožio siekimas turėtų būti sveika pusiausvyra tarp fizinės sveikatos ir estetinių pageidavimų. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo unikalumą ir grožį, kurį reikėtų puoselėti. Apribojimai ir dietos gali padėti pasiekti norimų rezultatų, tačiau jie turėtų būti sveiki ir pagrįsti kiekvieno žmogaus individualiais poreikiais.

Siekdami grožio idealo, dažnai pamirštame, kad mūsų psichinė būsena taip pat vaidina svarbų vaidmenį mūsų sveikatai. Mitybos apribojimai gali sukelti depresijos ir pervargimo jausmus. Kaip galime rasti pusiausvyrą tarp sveikos mitybos ir psichinės gerovės?

Pirma, svarbu pripažinti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir jam reikalingas individualus požiūris į mitybą. Venkite aklai laikytis madingų dietų ar režimų, kurie neatsižvelgia į jūsų fizinę ir emocinę būseną.

Taip pat svarbu prisiminti, kad valgymas turėtų būti malonus ir džiaugsmingas. Nuolatinis alkis ar mėgstamo maisto atsisakymas siekiant laikytis konkrečios dietos gali sukelti nusivylimą ir depresiją. Norint pasiekti pusiausvyrą tarp sveikos mitybos ir psichinės gerovės, svarbu įsiklausyti į savo kūną ir emocijas. Jei esate alkanas, valgykite. Jei norite šokolado batonėlio, pasilepinkite.

Galiausiai, nepamirškite stebuklingos judėjimo ir mankštos galios. Reguliarus mankštinimasis padės jums kontroliuoti svorį ir pagerins nuotaiką.