Kaip keitėsi sveiko gyvenimo būdo samprata per dešimt metų

2020 metų pradžioje JAV sveikatos departamentas paskelbė patikslintą 2010 metų mitybos gairių amerikiečiams versiją. Be laiko patikrintų patarimų valgyti įvairius vaisius, daržoves ir nesmulkintus grūdus, juose taip pat buvo ir rekomendacijų sumažinti sočiųjų riebalų kiekį maiste iki 10 proc. visų suvartotų kalorijų; valgyti daugiau neriebių pieno produktų; apriboti cholesterolio suvartojimą iki 300 mg per dieną.

Paskatino žmones peržiūrėti ir savo valgymo įpročius

Tačiau be oficialių rekomendacijų, yra ir populiarioji kultūra, vaidinanti ne ką mažesnį vaidmenį mityboje. 2010-aisiais buvo madinga dieta, kuri rekomendavo vengti kieto maisto. Pavyzdžiui, labai populiari buvo sulčių dieta ir dieta, kurią sudarė tik kūdikių maistas. Tiesa, kai kurie į jį pridėjo obuolių sidro acto, tikėdamiesi pagerinti virškinimą ir nuslopinti apetitą. Tačiau tyrimų duomenimis, iš esmės neturėjo įtakos acto poveikis ir veikimo mechanizmai gliukozės metabolizmui, lipidų profiliui ir kūno svoriui.

2015 metais JAV sveikatos departamentas įvedė tam tikrų pokyčių. Pirmą kartą buvo minima konkreti dietinio cukraus kiekio riba – mažiau nei 10 proc. dienos kalorijų. Karas su cukrumi, kurį skatina vis didėjantis nutukimas ir diabetas, pakeitė devintojo ir dešimtojo dešimtmečių gyvavusius stereotipus.

Tuo pat metu iš rekomendacijų išnyko cholesterolio apribojimai: jis nebebuvo laikomas pavojingu. Ir nuomonė apie riebalus labai pasikeitė. Atlikus ne vieną tyrimą, nustatyta, kad Viduržemio jūros dieta, neribojant riebalų vartojimo ir kurioje gausu maistinių medžiagų, apsaugo nuo nutukimo ir diabeto. Švytuoklė pasuko priešinga kryptimi: nuo sulčių dietos iki dietos, kurioje yra daug mėsos ir beveik nėra angliavandenių.

Bet iš esmės pasikeitė požiūris į mitybą ir apribojimai. Dar 2010 metų pabaigoje įvyko svarbus pokytis, padedant žiniasklaidai,  apie žmonių sveikatą. Požiūris pradėjo keistis nuo lieknumo ir svorio metimo sampratos iki holistinio požiūrio į sveikatą ir kūno pozityvumą.

Tai paskatino žmones peržiūrėti ir savo valgymo įpročius, ir valgiaraščius. Tai, be kita ko, paskatino adaptogenų, vaistažolių, neva padedančių kovoti su stresu, populiarumą, kai žmonės bando savarankiškai susidoroti su nerimu ir jėgų praradimu.

Be to, 2010 metais amerikiečių rekomendacijose buvo nurodytos saikingo alkoholio vartojimo kiekis. Trumpai kalbant – ne daugiau kaip viena porcija gėrimo per dieną moterims ir ne daugiau kaip dvi – vyrams. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, viena porcija yra 17 ml gryno alkoholio. Jei tai perkelsime į populiarius gėrimus, gausime 350 ml alaus, 147 ml vyno, 44 ​​ml stipraus alkoholio (degtinės, viskio, džino, romo).

Nepaisant to, 2010 metais kai kurie gydytojai vis dar patarė išgerti raudonojo vyno taurę, nurodydami naudą širdžiai ir senėjimo sulėtinimui.

Smarkiai išaugo susidomėjimas natūraliu bėgimu

2018-2019 metais rekomendacijos iš esmės nepasikeitė, bet pradėjo pasigirsti vis daugiau kalbų, kad „alkoholio vartojimas yra našta 195 šalims ir teritorijoms ir kad nėra saugaus alkoholio kiekio“. Tyrėjai  taip pat mano, kad kasdienis gėrimas yra susijęs su padidėjusiu mirštamumu, kad padidėjusi vėžio ir nutukimo rizika taip pat susijusi su alkoholio vartojimu bei daugumos širdies ir kraujagyslių ligų priežastis.

Sąmoningumo ir sveiko gyvenimo būdas taip pat skatina vengti didelių alkoholio kiekių, ypač tarp jaunimo. Gėrimų gamintojai neatsilieka nuo tendencijų ir skelbia, kodėl alkoholio kompanijos siūlo naujus nealkoholinius produktus, kuriuose nėra alkoholio arba jo labai mažai. Pavyzdžiui, silpname aluje.

Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse prieš dešimtmetį buvo populiaru ne tik svaigalai, bet ir tai, kas susiję su kokiu nors judėjimu. Populiarėjo knygos  sveikos gyvensenos temomis, žmonės pradėjo daugiau sportuoti, nors treniruočių režimas labiau buvo panašus į primityvaus žmogaus fizinį aktyvumą. Tai daugiau apėmė natūralius judesius: laipiojimą po medžius, akmenų ir rąstų nešimą. Bet į šiuolaikinius treniruoklius, kurie treniruoja tam tikras raumenų grupes, buvo žiūrima su nepasitikėjimu ir skersomis.

Maždaug tuo pat metu Amerikoje smarkiai išaugo susidomėjimas natūraliu bėgimu. Tai yra be batų. Buvo išleista knyga „Born to flee“ („Gimęs bėgti“), interviu su žinomu ilgų distancijų bėgiku Michaelu Sendleriu apie bėgimą basomis 2014 metais  ir net įkurta basų kojų bėgimo draugija. Todėl daugelis maratono dalyvių pradėjo bėgioti basomis.

„CrossFit“ – tai funkcinė jėgos ir ištvermės treniruočių sistema, kuri buvo įkurta 2000 metais ir pradėjo plisti. Į šią sistemą įeina kardio treniruotės, jėgos ir gimnastikos pratimai.

Net ir trumpi fizinio aktyvumo periodai prailgina gyvenimą

Apskritai tuo metu JAV sveikatos departamento amerikiečiams siūlomos fizinio aktyvumo gairės buvo grindžiamos principu „kuo daugiau mankštinsitės, tuo geriau“. Nors dokumente teigiama, kad bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, jo kūrėjai pataria bent 150 minučių vidutinio intensyvumo mankštos per savaitę.

Nors ypač intensyvūs mokymai vis dar populiarūs, mokslo bendruomenė apsigalvojo. Remiantis naujaisiais pagreičio matuokliu išmatuotais 63–99 metų moterų fizinio aktyvumo ir mirštamumo tyrimais, trumpi fizinio aktyvumo periodai (net ir nedidelio intensyvumo) prailgina gyvenimą ir apsaugo nuo lėtinių ligų. Kai kuriais atvejais net geriau nei ilgesnės, įtemptos treniruotės.

2018 metais JAV sveikatos departamentas  pateikė panašias rekomendacijas amerikiečiams dėl fizinio aktyvumo: bet kuri treniruotė yra geriau nei jokia treniruotė, net jei ją atliekate tik keletą minučių. Nenuostabu, kad trumpos treniruotės išpopuliarėjo. Be to, išpopuliarėjo ir psichinės sveikatos priežiūra. Pavyzdžiui, JAV, kartu su jau populiariomis jogos studijomis, pradėjo veikti meditacijos ir dienos miego studijos. Pastaroji veikia  uždaroje Niujorko naktinių žaidimų salėje,  kur žmonės sumoka iki 250 JAV dolerių per mėnesį  ir jiems padedama sveikai užmigti bet kuriuo dienos metu.

Atsiranda naujų mokslinių duomenų, tendencijos keičia viena kitą ir galima manyti, kad  neįmanoma vadovautis vien sveika gyvensena, nes neaišku, kuo tikėti. Laikykitės visuotinių taisyklių: miegokite pakankamai, valgykite įvairių maisto produktų, venkite greito maisto ir saldumynų, būkite fiziškai aktyvūs, klausykite savo kūno ir būsite sveiki.

parengta pagal „Journal of Human Health“