sniegopilys.lt
Ar gali tėvai paveikti savo vaiką, kad šis nepradėtų rūkyti dar lankydamas mokyklą? Psichologų tvirtinimu, maža tikimybė, kad vaikas pradės rūkyti, jei tėvai gerbia jo požiūrį, išklauso jo nuomonę, nedaro spaudimo jam. Bet su viena sąlyga – jei abu tėvai nerūko.
Be cigarečių tampa autoritetu ir pranašesnis tarp draugų
Tikėtina, ne vienas rūkorius, metęs rūkyti, pajuto pradėjęs lengviau kvėpuoti. Tačiau, jei kuris nors iš tėvų rūko, pirmiau reikia jiems stengtis įveikti priklausomybę nikotinui ir mesti rūkyti. Suprantama, tai nėra lengva padaryti Bet jei to nepadarysite, nesitikėkite, kad jūsų vaikas nerūkys. Be to, rūkymas dažnam paaugliui – savotiškas ženklas: „Jau esu suaugęs!“. Kaip ten bebūtų, bet niekada nemenkinkite ir nedarykite spaudimo augančiam vaikui, o pamažu leiskite jam pačiam priimti vis daugiau sprendimų savarankiškai: su kuo jam draugauti, kaip apsirengti, kokią muziką klausyti … Tada jam nebus poreikio paauglystėje įrodinėti savo „kietumą“ traukiant dūmą.
Paauglys neretai pradeda rūkyti norėdamas pasirodyti ne mamos sūnelis, ne ištižėlis, galų gale ne blogesnis, o lygiavertis ar net pranašesnis už savo bendraamžius. Bet jei paauglys turi rimtą užsiėmimą: aktyviai sportuoja arba siekia aukštų rezultatų kurioje nors sporto šakoje, domisi naujausių technologijų naujovėmis ir dalinasi savo žiniomis su draugais, jis ir be cigarečių tampa autoritetu ir pranašesnis tarp draugų.
Tyrimų duomenimis, bet jei abu tėvai rūko, tada didelė tikimybė, jog paauglys užtrauks dūmą jau sulaukęs 12 metų. Net 80 proc. paauglių įninka į cigaretes, jei šeimoje rūko trys suaugusieji, tarkim, tėvas, mama ir senelis. Ir 40 proc. – jei rūko bent vienas iš jų.
Tėvų išleisti didžiuliai pinigai cigaretėms vaikui padaro įspūdį ir priverčia susimąstyti
Taigi, mieli tėveliai, gal vis dėlto nuspręsite mesti rūkyti, kol jūsų vaikas dar neišmėgino šio žalingo įpročio? Tai būtų labai didelis laimėjimas ir jūsų vaikas, anksčiau ar vėliau, būtinai tai įvertintų. Jau ne kartą mėginote mesti rūkyti, bet neužteko valios ir vėl griebėtės cigarečių? Gaila. Labai gaila. Tada belieka atgailauti. Paaiškinkite vaikui, kad labai kvailai pasielgėte, kai pirmą kartą užtraukėte dūmą, kad dabar esate silpnavaliai, nes nepajėgiate įveikti šią priklausomybę.
Todėl pajutus, kad vaikas vis dėlto pradėjo rūkyti, pasistenkite neleisti įsibėgėti šiai blogybei. Tik jokiu būdu nepradėkite ant jo rėkauti, gąsdinti, moralizuoti. Tiesiog susėskite ir kartu su vaiku paskaičiuokite, kiek pinigų jau išleidote per visus tuos metus cigaretėms ir kokių naudingų dalykų būtumėte nusipirkę už tuos pinigus. Pavyzdžiui, kad gerą automobilį. Išleista didžiulė pinigų suma cigaretėms vaikui turi padaryti įspūdį, kad jis suklustų ir susimąstytų.
Labai pravartu būtų papasakoti savo vaikui, kaip pasaulyje kovojama su šia priklausomybe. Ir tuo pačiu paaiškinkite jam, kaip galima atsisakyti užsirūkyti, draugui pasiūlius cigaretę.
Atsisakymo scenarijų reikia iš anksto apgalvoti ir aptarti, kad vaikas nesutriktų ir nepasimestų, kai kieme jam pasiūlys cigaretę. Ir kad nebijotų būti išjuoktas, atsisakius cigaretės.
Atsisakymą reikia pateikti tokia formule: atsisakymas + аrgumentas + kontrpasiūlymas. Argumentu gali būti prasta sveikata: „Ne, ačiū. jaučiu alergiją tabako dūmams. Arba: „Aš lankau treniruoklių salę, auginu raumenis, pats supranti, kad cigaretės niekaip nedera prie to. Nori būti raumeningas ir tau siūlyčiau tą patį padaryti“.
Taip pat galima argumentuoti atsisakymą ir savo neigiama, kad ir menama patirtimi: „Aš jau mėginau, bet man labai nepatiko, nes supykino vos užtraukus dūmą. Geriau parungtyniaukim, kuris iš mūsų padarys daugiau atsispaudimų arba greičiau nubėgsime!“.
