Ar įmanomas savaiminio išgijimo nuo vėžio stebuklas?

Vienos pacientės  išgijimo nuo vėžio istorija  ne vieną išmušė iš vėžių ir suglumino. 74 metų moteriai pradėjo tarsi nei iš šio, tarsi nei iš to berti kūną, kuris nepraėjo. Kai ji pateko į ligoninę, apatinė dešinės kojos pusė buvo padengta vaškiniais iškilimais ir ryškiai raudonai violetiniu bėrimu. Tyrimai patvirtino pačius baisiausius įtarimus: moteriai buvo diagnozuota karcinoma – tam tikra odos vėžio forma, rašo bbc.com.

Niekaip nebuvo gydoma, o augliai ėmė mažėti

Prognozės atrodė nuviliančios. Atsižvelgiant į auglio išplitimą, chemoterapija būtų buvusi neveiksminga, gydytojai negalėjo pašalinti uždegimo židinių iš odos. „Labiausiai tikėtina, kad amputacija būtų geriausia išeitis“, – sakė pacientę gydęs gydytojas Alanas Irvine‘as iš Dublino Šv. Jokūbo ligoninės. – Tačiau moters amžius vargu ar leistų normaliai prisitaikyti prie protezo. Po ilgų ir atvirų diskusijų buvo nuspręsta palaukti, kol bus pasirinktas geriausias variantas. Ilgai svarstėme, ką daryti“.

Ir tada prasidėjo stebuklas. Nors pacientė niekaip nebuvo gydoma, augliai ėmė mažėti. „Sekėme ją kelis mėnesius ir augliai tiesiog išnyko“, – pasakojo gydytojas. Tai yra po 20 savaičių vėžio neliko nė pėdsako. „Dėl jos diagnozės abejonių nekilo, – patikslino jis. – Tačiau nei biopsijos, nei ultragarso rezultatai karcinomos pėdsakų neparodė“.

Išeina, kad moteris tarsi savaime išsigydė bene baisiausią mūsų laikų ligą. „Visi buvo patenkinti, bet šiek tiek suglumę, – santūriai situaciją komentavo Alanas Irvine‘as. – Pasirodo, organizmas gali pats atsikratyti vėžio, net jei tai atsitinka itin retai“.

Kyla klausimas, kaip tiksliai tai atsitiko? Irvine‘o pacientė buvo tikra, kad Dievo įsikišimas padėjo: ji sukalbėjo maldą ir pabučiavo kryželį prieš pat gydymosi pradžią. Tačiau mokslininkus domino biologinė to, kas įvyko,  pusė. Tai yra regresija. Ištyrę ją, jie tikisi rasti įrodymų, galinčių paskatinti savęs išsigydymą. „Jei apskritai įmanoma pratinti kūną daryti tokius dalykus, tokia technika turės kuo platesnį pritaikymą“, – sakė Irvine‘as.

Mokslininkai ieško būdo, kaip išprovokuoti imuninę sistemą reaguoti į vėžį.

Teoriškai mūsų imuninė sistema turėtų aptikti ir sunaikinti mutavusias ląsteles, užkertant kelią vėžio vystymuisi. Tačiau kartais šios ląstelės sugeba likti nepastebėtos ir pradeda daugintis, o tai ir lemia naviko augimą. Tačiau kol vėžys patrauks gydytojų dėmesį, pacientas vargu ar galės pats pasveikti. Statistikos duomenimis, tik vienas iš šimto tūkstančių vėžiu sergančių pacientų šia liga atsikrato be vaistų pagalbos.

Tarp šių retų atvejų pasitaiko ir visiškai neįtikėtinų. Taigi neseniai paskelbta vienos Didžiosios Britanijos ligoninių pacientės, ilgą laiką kentėjusios nuo nevaisingumo, istorija. Po kurio laiko gydytojai jai nustatė auglį tarp tiesiosios žarnos ir gimdos, tačiau kai moteris jau buvo pasiruošusi operacijai, pagaliau pavyko pastoti. Viskas pavyko, gimė sveikas kūdikis. Tyrimas parodė, kad nėštumo metu vėžys paslaptingai išnyko. Po devynerių metų atkryčio pėdsakų nepastebėta.

Taip pat įspūdingos sveikimo istorijos buvo pastebėtos pacientams, sergantiems įvairiomis vėžio formomis, įskaitant ypač agresyvias formas, tokias kaip ūminė mieloidinė leukemija, kuri apima nenormalų baltųjų kraujo kūnelių dauginimąsi. „Jei pacientas negydomas, jis paprastai miršta per kelias savaites, kartais – dienas“, – sako Arminas Rashidis iš Vašingtono universiteto Sent Luiso mieste. Jam pavyko išsiaiškinti 46 atvejus, kai ūminė mieloidinė leukemija atsitraukė savaime. Tiesa, tik aštuoniems iš jų pavyko išvengti vėlesnio atkryčio. „Jei paklaustumėte atsitiktinai atrinkto onkologo, ar taip gali nutikti, 99 proc. atsakys, kad ne, taip neatsitiks“, – sako Rashidis, su kolega Stephenu Fisheriu paskelbęs tyrimą šia tema.

Siekia suprasti vėžio išnykimo priežastį

Tuo pačiu metu stebėtinai dažnai pasitaiko radikalaus vaikystės vėžio formos, vadinamos neuroblastoma, gydymo atvejai, o tai suteikia mokslininkams erdvės hipotezėms dėl spontaniškos remisijos priežasčių. Šio tipo vėžiui būdingi nervų sistemos ir endokrininių liaukų navikai. Jei paskui išplinta (metastazuoja), odoje gali atsirasti mazgelių, kepenyse – augliai. Dėl pilvo patinimo vaikui sunku kvėpuoti.

Neuroblastoma – itin nemaloni liga, tačiau kartais ji išnyksta taip greitai, kaip atsirado, net ir be medicininės intervencijos. Be to, jei pacientui nėra metų, regresija yra tokia dažna, kad gydytojai paprastai nepradeda chemoterapijos iš karto, tikėdamiesi, kad auglys išnyks savaime. „Prisimenu tris atvejus, kai odos metastazės buvo įspūdingo dydžio, o kepenys buvo padidėjusios, bet mes tiesiog stebėjome pacientus – ir jie susitvarkė patys“, – sako Garrettas Brodeuras iš Filadelfijos vaikų ligoninės.

Tačiau atsisėsti , žiūrėti ir nieko nedaryti gali būti sunku: kai kuriems tėvams  netampa lengviau, jei vaikas nėra gydomas. G. Brodeuras siekia suprasti vėžio išnykimo priežastį, kad išvengtų tokių kančių. „Norime sukurti specifinį vaistą, galintį suaktyvinti regresijos mechanizmą, kad mums nereikėtų laukti gamtos malonės ar „dieviško įsikišimo“, – aiškino jis.

Iki šiol Garrettas Brodeuras rado keletą įdomių užuominų. Taigi, skirtingai nuo kitų nervinių ląstelių, neuroblastomos auglio ląstelės išmoko išgyventi, kai nėra vadinamojo „nervų augimo faktoriaus“ (NGF), organizmo išskiriamo baltymo, skatinančio neuronų vystymąsi ir veiklą.

Brodeuras sakė, kad dvi farmacijos įmonės jau pasirinko keletą galimų variantų, ir jis tikisi, kad klinikiniai tyrimai bus pradėti greitai. „Jis selektyviai naikintų naviko ląsteles, o pacientai apsieitų be chemoterapijos, spindulinės terapijos ar operacijos, – tikino jis. – Nevemtų, neslinktų plaukai, kraujo tyrimai nepablogėtų“.

Kai atsigavo nuo infekcijos, auglio nebeliko

Deja, netikėto kitų vėžio formų  pasveikimo atvejai yra mažiau ištirti, galbūt todėl, kad jie tokie reti. Tačiau yra keletas orientyrų, jų atsiradimą, be kita ko, palengvino novatoriškas mažai žinomo amerikiečių gydytojo darbas daugiau nei prieš šimtą metų.

XIX amžiaus pabaigoje Williamas Bradley Coley bandė išgelbėti pacientą, kurio kakle buvo didelis auglys. Penkios atliktos operacijos nepadėjo išgydyti vėžio. Tada vyrui išsivystė nemaloni odos infekcija, kurią lydėjo didelis karščiavimas. Kai jis atsigavo nuo infekcijos, auglio nebeliko. Coley nusprendė išbandyti šį principą su nedidele kitų pacientų grupe ir nustatė, kad neoperuotini navikai išnyksta, jei pacientas vartoja mikrobų toksinus arba yra sąmoningai užkrėstas bakterijomis.

Ar infekcija apskritai gali paskatinti spontanišką remisiją? Naujausių duomenų analizė aiškiai patvirtina tolesnį šios problemos tyrimą. Pavyzdžiui, Rashidžio ir Fisherio atliktas tyrimas parodė, kad 90 proc. pacientų, kurie buvo išgydyti nuo leukemijos, prieš pat vėžio išnykimą sirgo kita liga, pavyzdžiui, plaučių uždegimu. Kituose tyrimuose pabrėžiama, kad navikai atsitraukė pacientui susirgus difterija, gonorėja, hepatitu, gripu, maliarija, tymais, raupais ir sifiliu. Iš tiesų, kas tavęs nenužudo, padaro stipresniu.

Išgydymo priežastis nėra patys mikrobai. Manoma, kad infekcija sukelia imuninį atsaką, kuris yra nepalankus naviko egzistavimui. Pavyzdžiui, aukšta temperatūra gali padaryti naviko ląsteles labiau pažeidžiamas ir sukelti jų „savižudybę“. O gal svarbu tai, kad mūsų organizmui kovojant su bakterijomis ar virusais, mūsų kraujyje yra daug uždegiminių molekulių, kurios aktyvina ląsteles, o šios imuninės ląstelės tampa kariais, naikinančiais ir ryjančiais mikrobus – ir galbūt vėžį.

„Manau, kad dėl infekcijos organizmo imuninės ląstelės nustoja skatinti navikinių ląstelių vystymąsi ir pradeda jas naikinti“, – sakė Henrikas Schmidtas iš Danijos Orhuso universitetinės ligoninės.

Schmidto teigimu, norint sukurti naujausius imunoterapijos metodus, kurie naudoja natūralią organizmo gynybos sistemą kovai su vėžiu, būtina suprasti spontaniškos remisijos procesą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pati temperatūra gali sukelti remisiją, Schmidtas pasiūlė, kad paracetamolis gali sumažinti metodo veiksmingumą. Iš tiesų, jis nustatė, kad dvigubai daugiau pacientų – 25 proc. palyginti su 10 proc. – galėjo išgyventi dvejų metų laikotarpį, jei jų temperatūra nebuvo sumažinta.

Remiantis šiais duomenimis, yra ir kitų paprastų, bet veiksmingų kovos su vėžiu būdų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui po vakcinacijos nuo stabligės ir difterijos pasireiškė spontaniška remisija. Galbūt todėl, kad vakcinos taip pat suaktyvina imuninę sistemą. Remdamasis tuo, Rashidis nurodė, kad,  pavyzdžiui, vakcina nuo tuberkuliozės – sumažina melanomos pasikartojimo tikimybę po chemoterapijos.

Užprogramuoja atpažinti vėžines ląsteles

Kiti tyrinėtojai mano, kad būtina taikyti radikalesnius įtakos metodus. Taigi vieno iš požiūrių šalininkai teigia, kad vėžiu sergančius pacientus būtina sąmoningai užkrėsti tropine liga.

Šis metodas, sukurtas amerikiečių startuolio „PrimeVax“, apima kovą dviem frontais vienu metu. Tai užprogramuoja atpažinti vėžines ląsteles. Vėžiu sergantiems pacientams  net siūloma užsikrėsti tropinėmis ligomis, kad suaktyvėtų jų imuninė sistema

Gydytojams prižiūrint, paciento temperatūra pakyla iki 40,5 laipsnių, tuo pačiu metu į kraują išsiskiria daug uždegimą sukeliančių molekulių – dėl to organizmo imuninė sistema pradeda dirbti avariniu režimu. Anksčiau nepastebėtas navikas tampa užprogramuotų ir kontroliuojamų imuninių ląstelių atakos taikiniu. „Dengės karštligė įsiveržia į imuninę sistemą ir performuoja ją taip, kad ji pradėtų naikinti naviko ląsteles“, – sako „PrimeVax“ atstovas Bruce‘as Lyday‘as.

Susilpnėjusių pacientų užkrėsimas dengės karštligėmis gali atrodyti kaip rizikingas žingsnis, tačiau vidutiniam suaugusiam žmogui tikimybė mirti nuo dengės karštligės yra mažesnė nei nuo peršalimo, todėl tai yra saugiausia įmanoma infekcija. Kai temperatūra nukrenta, užprogramuotos imuninės ląstelės ir toliau bus budrios dėl navikų ląstelių, jei jos vėl atsiras. „Vėžys yra judantis taikinys. Daugumoje metodų jis puolamas tik iš vienos pusės, bet mes stengiamės kartą ir visiems laikams padėti jį įveikti“, – sako Lyday‘as.

Sunku abejoti motyvacija, skatinančia šio gydymo metodo kūrėjus. „Mūsų misija yra atkurti spontanišką remisiją standartiniu būdu“, – aiškina Lyday‘o kolega Tony Chen. Tačiau  mokslininkai pabrėžia, kad jų idėja dar tik pradinėje kūrimo stadijoje – ir kol neprasidės klinikiniai tyrimai, jie nežino, kaip viskas klostysis. Tyrėjai tikisi, kad pacientai, sergantys pažengusia melanoma, bus pirmieji, kurie išbandys šią techniką, o tai gali įvykti iki šių metų pabaigos.

Akivaizdu, kad reikia elgtis atsargiai. Kaip pažymi Irvine’as, „Spontaniška remisija yra tik mažytė užuomina į didžiulį sudėtingą galvosūkį“ , – sakė Irvine‘as. Bet jei mokslininkams pavyktų laimėti, tai jų darbo  rezultatas  būtų milžiniškas. Greitai ir palyginti neskausmingai atsikratyti vėžio kol kas dar laikoma stebuklu!