Nacionalinio tyrimų universiteto Ekonomikos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad apie 30 proc. moksleivių kenčia nuo patyčių, o mokytojai dažnai to nepaiso arba patys inicijuoja. Tačiau iš mokytojų taip pat tyčiojasi. To paties tyrimo duomenimis, net 70 proc. mokytojų vienokia ar kitokia forma susiduria su patyčiomis.

 

Daugiausiai tyčiojasi iš mokytojų šeštų – devintų klasių moksleiviai

Patyčios arba „bulingas“ – tai ilgalaikis fizinis ar psichinis smurtavimas prieš auką, kuri nepajėgia pati apsiginti. Prie to priveda  sudėtingas socialinių, edukacinių ir psichologinių priežasčių rinkinys, kurio tyrimas yra mokslininkų galvosūkis visame pasaulyje. Tačiau jie paprastai tiria mokinių patyčias  iš savo bendraamžių mokyklų bendruomenėje. Tuo tarpu patyčios ir priekabiavimas prieš mokytojus yra daug mažiau tiriamos.

Neseniai atliktas HSE švietimo laboratorijos tyrimas buvo specialiai skirtas patyčioms prieš mokytojus išsiaiškinti. Pasak laboratorijos vadovo Aleksandro Milkaus, ši problema iki šiol labai mažai tyrinėta. Laboratorijos bendradarbiai parengė mokytojams skirtą klausimyną ir išplatino jį per mokytojus, socialinius tinklus ir mokyklų administracijų bendruomenę. Pavyko surinkti 2800 profilių. Anot laboratorijos vadovo, tai didelis laimėjimas, todėl tyrimas gali būti laikomas objektyviu. Atsakymus pateikė miesto ir kaimo, didžiųjų ir mažų mokyklų mokytojai iš 75 Rusijos regionų. 8 proc. respondentų yra vyrai, kiti – moterys.

Apklausus paaiškėjo, kad moksleiviai tyčiojasi iš savo mokytojų taip pat, kaip ir iš bendraamžių. Moksleiviai sugalvoja mokytojams įžeidžiančius slapyvardžius, skleidžia paskalas apie juos, diskutuoja apie jų asmeninį gyvenimą socialiniuose tinkluose. Be to, moksleiviai ignoruoja mokytojų reikalavimus ir trukdo jų pamokoms.

Tyrimas parodė, kad daugiausiai tyčiojasi iš mokytojų šeštų – devintų klasių moksleiviai. Bet jiems pradėjus mokytis vyresnėse klasėse, patyčios ir persekiojimas nesibaigia. Tiksliau, jų vietą užima kiti mokiniai, kurie jau žino, kaip mokytojas pravardžiuojamas, kad su šiuo mokytoju galima taip elgtis – „nuodyti“ jį ir tyčiotis iš jo.

Be to, per apklausą buvo išsiaiškinta, kad 50 proc. mokytojų susiduria su moksleivių grasinimais.  Apie 43 proc. – su netinkamu jų elgesiu. tai yra jie tyčiojasi ir užgaulioja mokytojus socialiniuose tinkluose, 28 proc. pedagogų skundėsi dėl įžeidžiamų intymaus pobūdžio komentarų socialiniuose tinkluose. Nuo 2 iki 5proc.  mokytojų pranešė, kad su patyčiomis susiduria labai dažnai.

 

Kuo mažiau mokytojas yra patenkintas savo darbu, tuo dažniau iš jo tyčiojasi

Nuo ko priklauso, kad iš mokytojų tyčiojasi kai kurie mokiniai? Paaiškėjo, kad tai neturi įtakos nei mokytojo lytis, nei jo amžius, šeimyninė padėtis ar mokytojo išsilavinimo lygis. Pagrindinis veiksnys yra mokytojo pajamų dydis. Mokytojai, gaunantys mažą atlyginimą, patiria patyčias dvigubai dažniau nei kolegos, kurių darbo užmokestis yra vidutinis arba didelis.

„Tie pedagogai, kurie klausimyne paminėjo materialinės būklės klausimą, kad „kartais neužtenka pinigų maistui“ arba „pakanka maistui, bet neužtenka drabužiams “, tai yra mokytojai prastos išvaizdos ir blogiau apsirengę, yra dažniau persekiojami nei jų turtingesni darbuotojai“, –  sakė tyrimo vadovas Aleksandras Milkus.  Anot jo, tėvų požiūris į neturtingus mokytojus nepadeda gerinti padėties: jis nėra labai griežtas, tačiau ir palaikymo nėra. Todėl galima pasakyti, kad jie netiesiogiai provokuoja patyčias ir priekabiavimą.

Be to, tyrimas parodė sąsajas tarp  patyčių iš mokytojo  ir jo profesinio „išsekimo“. Kuo mažiau mokytojas yra patenkintas savo gyvenimu ir darbu, tuo dažniau iš jo tyčiojasi. Ir atvirkščiai – dažniau tyčiojasi iš tų pedagogų, kurie nemėgsta savo darbo, kurie vangiai ir abejingai praveda pamoką. Tuo tarpu mokyklos administracija, net jei ji ir žino apie šią problemą, paprastai nieko neišsprendžia.  Administracijos manymu, tai neprofesionalaus ir nekompetentingo  mokytojo problema.

 

Reikia padėti suprasti patyčių esmę ir kaip jas sustabdyti

Be to, per tyrimą paaiškėjo, kad patyčių patyrę mokytojai retai kreipiasi pagalbos. Apklausa parodė, kad tik apie trečdalis mokytojų diskutuoja apie patyčias su kolegomis, trečdalis – su šeima, 13 proc. pedagogų  kreipėsi į psichologus, o 23 proc. apskritai tyli.

Visa tai sukuria užburtą ratą: mokytojas, gaunantis mažą atlyginimą, jaučiasi bejėgis ir žeminamas.

Jis yra nepatenkintas darbu ir gyvenimu, nemato perspektyvų ir vos ne kasdien balansuoja ties nerviniu protrūkiu. O kai moksleiviams nuolat tampant nervus – nebeištveria, po to sulaukia iš jų tik dar dažniau patyčių ir persekiojimą.  Savo ruožtu mokytojai nekenčia ir užsisėda ant tokių moksleivių. Šie nekenčia ir tyčiojasi iš mokytojų.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad būtina dirbti dviem kryptimis. Pirmiausiai reikia mokyti mokytojus susidoroti su  moksleiviams paaugliams būdingomis problemomis: organizuoti mokymus ir pokalbius jiems, padėti suprasti patyčių esmę ir kaip jas sustabdyti. Taip pat įtikinti mokytojus, kad tikrai verta pasidalinti savo problemomis su psichologais. Kita vertus, reikia gerinti mokytojo socialinį statusą ir jo pajamas. Kol mokytojas jaučiasi įžeistas ir pažemintas, jis yra lengvas taikinys moksleiviams“, – sakė laboratorijos vadovas A.Milkus.

 

parengta pagal novayagazeta.ru

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą