sniegopilys.lt
Neretai tenka priminti suaugusiems, kad mažo žmogaus teisės turi būti ginamos. Viena iš šių teisių yra teisė į žodžio laisvę. Tačiau kai kurios tėvų frazės labiausiai nervina vaikus ir paauglius.
Vaikai suvokia visiškai kitaip, nei daugelis galvoja
Kai kuriose Vakarų kultūrose įprasta mokyti vaikus sakyti viską, ką galvoja ir jaučia. Todėl amerikietės mamos labai nenuliūdins vaiko ištarta frazė: „Aš tavęs nekenčiu“, ji manys, kad vaikas taip tiesiog išreiškia neigiamas emocijas. Tačiau Azijos šalyse už tokius pareiškimus gali nutikti ir labai negeri dalykai.
Apskritai tėvai ieško savų bendravimo su jaunąja karta būdų, bet mūsų vaikai mieliau nesileidžia į diskusijas su suaugusiaisiais, o tyli. Tačiau tai nėra priežastis suaugusiems ignoruoti faktą, kad kai kurias jų frazes vaikai suvokia visiškai kitaip, nei daugelis galvoja. Taigi, ką vaikai galvoja apie suaugusiuosius?
Anot apklaustų vaikų, kvailiausias klausimas, kokį tik gali užduoti tėvai, tai: „Ką tu labiau myli, mamą ar tėtį?“. Viena dešimtmetė mergaitė net sugebėjo paaiškinti savo poziciją:
– Neklausiu tetos, ką ji myli labiau: dukrą ar mamą! Ir dėdės taip pat neklausiu, ką jis labiau myli savo žmoną ar močiutę? Meilė yra kitokia! Tai taip paprasta! Ar suaugusieji to nesupranta?
Vaikai antrąja kvaila fraze laiko klausimą: „Kuo tapsi užaugęs?“
– Kaip man dabar žinoti, kuo aš būsiu užaugęs? – dauguma vaikų stebisi.
Vaikai taip pat supranta, kad nėra normalu kasdien užduoti tą patį klausimą: „Ar tu padarei namų darbus?“
– Ir taip jau septynerius metus! – piktinasi septintokas. – Ar tikrai neįmanoma paklausti kitko? Pavyzdžiui: „Ar tau reikia pagalbos atliekant namų darbus?“ arba „Ar namų darbai šiandien buvo įdomūs?“, „Ar tau pavyko?“. Na, bent kažkokia įvairovė turėtų būti? O kas mano mokykloje vykdavo, apskritai, niekam nerūpi!“.
Tuo tarpu devynmetis berniukas piktinasi kitu: kodėl vaikams galima užduoti kai kuriuos klausimus, o suaugusiems – ne? Pavyzdžiui, mamos draugas jo nuolat klausia: „Kiek tau metų?“, o kai jis atsakydamas uždavė tokį patį klausimą tetai, kažkodėl visi ėmė juoktis.
Kvailiausių klausimų penketuką uždaro nuostabi frazė: „O kas pas mus šiandien skanaus?!“
– Aš ne mėsainis! – aiškino šešiametis apklausos dalyvis.
Vaikas nenori už tėvus suvalgyti manų košės
Ne mažiau klausimų, vaikus erzina frazės, skatinančios imtis priemonių ir veikti.
6 metų mergaitė turi antsvorio ir iki šiol ją žeidžia močiutė, kuri nuo pat mažumės mergaitei grūsdavo maistą sakydama: „Šaukštas mamai, šaukštas tėčiui!“
– Man vis dar atrodo, kad jei nevalgau, tada mama ar tėtis jausis blogai, todėl kramtau visą dieną, – sakė mergaitė.
Tačiau kita jos bendraamžė mergaitė nevalgė „dėl savo tėvų“, ji paaiškino močiutei, kad mama ir tėtis turėtų valgyti patys, o ji, kaip mylinti ir rūpestinga dukra, nenori už juos suvalgyti manų košės.
Beje, vaikai tėvų grasinimus ar įspėjimus laiko grėsme. Pavyzdžiui, kai jie sako: „Nepasidėsi žaislų į vietą, aš tavęs nemylėsiu!
– Pasirodo, jie mane mylės tik tuo atveju, jei padarysiu tai, ką jie man lieps! – sakė septynerių metų mergaitė. – Bet aš visada myliu savo mamą, net jei ji man neleidžia žiūrėti animacinių filmų ir neperka šokolado!
O štai jos bendraamžė mergaitė iš savo mamos išgirdo: „Tu tokia stora, kad man gėda su tavimi išeiti į gatvę!“. Tada duktė paklausė: „Mama, jei būčiau neįgali, ar tada išvežtum mane į vaikų globos namus?”. Tuo diskusijos ir baigėsi.
Tačiau 11-metė mergaitė nesupranta, kodėl mama jai nuolat sako: „Esi maža, todėl labai nemandagu grubiai kalbėti su mama!
– Pasirodo, kai užaugsiu ir būsiu nemandagi, tai bus normalu?
Tačiau labiausiai mūsų vaikams nepatinka, kai tėvai sako: „Išjunk kompiuterį ir eik miegoti (padaryk namų darbus, pavalgyk, išjunk muziką ir taip toliau)! Nors šiuo atveju vaikai supranta, kad tėvai dažniausiai yra visiškai teisūs.
