Tyrimas: mokslininkai išsiaiškino, kodėl organizmas priešinasi svorio mažėjimui

Atsikratyti papildomų kilogramų nėra lengva, o rezultatą išlaikyti dar sunkiau. Iš tiesų, daugybė skirtingų procesų daro įtaką žmogaus svorio pokyčiams. Vienas jų yra adaptyvioji termogenezė. Mokslininkai įrodė, kad svorio metimas veikia energijos apykaitą. Jie taip pat išsiaiškino, kodėl taip atsitinka ir kaip kūnas reaguoja į lieknėjimą.

Organizmas įjungia apsauginius mechanizmus ir svoris mažėja lėtai

Mokslininkų tvirtinimu, svoriui turi įtakos ne tik režimas ir tinkama mityba, bet ir dienos laikas.

Termogenezė yra galimybė kalorijas paversti šiluma. Adaptyvios termogenezės esmė yra ta, kad dėl kalorijų deficito, metant svorį, kūnas stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ir sumažina energijos sąnaudas. Ir nors energijos sąnaudos natūraliai mažėja, nes svoris krinta, organizmas vis tiek įjungia apsauginius mechanizmus ir svorio metimas sulėtėja.

Ekspertai ištyrė šį reiškinį ir padarė netikėtas išvadas. Net praėjus metams po sėkmingo svorio metimo, kūnas išlieka sumažinto energijos vartojimo režimu, kuris turi įtakos treniruočių veiksmingumui.

1995 metais, Amerikos mokslininkų grupė, vadovaujama Rudolfo Leibelio, atliko eksperimentą. Jame dalyvavo žmonės, netekę 10 proc. ar daugiau pradinio svorio. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes – kiekvieną sudarė trys žmonės, kurių kūno svoris ir lytis buvo vienodi. Paaiškėjo, kad  vienas iš jų išlaikė svorį, numetęs svorį 5–8 savaites, antrasis – daugiau nei metus, o trečiasis dalyvis dar niekada nebuvo numetęs svorio. Savanoriai gyveno tyrimų centro teritorijoje ir valgė daugiausiai skystą maistą, kad išlaikytų stabilų svorį.

Eksperimento metu mokslininkai stebėjo, kiek energijos tiriamieji išeikvojo įvairiai veiklai  per dieną, įskaitant tai, kiek kalorijų reikia maistui virškinti, palaikyti fizinį aktyvumą ir gyvybines funkcijas.

Paaiškėjo, kad dalyvių paros energijos suvartojimas buvo skirtingas. Daugiausiai svorio numetė tie tyrimo dalyviai, kurie niekada nėra kovoję su antsvoriu. Iš viso skirtumas buvo 428–514 kcal per dieną.

Energija naudojama trims pagrindiniams procesams

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad sportuojantys žmonės energiją išeikvoja efektyviau, o norint palaikyti jėgas jiems reikia mažiau kalorijų.

Adaptyvi termogenezė taip pat siejama su raumenų medžiagų apykaitos greičio sumažėjimu, hormonų lygio ir vidaus organų masės pokyčiais. Energijos sąnaudos taip pat sumažėja, nes fizinis aktyvumas kasdieniame gyvenime tampa mažesnis. Mokslininkai įsitikinę, kad mesdamas svorį žmogus nesąmoningai ima mažiau judėti.

Iš esmės organizmas energiją naudoja trims pagrindiniams procesams: maisto virškinimui – apie 8 proc., pagrindinei medžiagų apykaitai, tai yra kvėpavimui, širdies plakimui ir kt. – 50-75 proc.,

fizinis aktyvumui – 17-32 proc.

Pastarasis savo ruožtu skirstomas į treniruotes ir nesąmoningus judesius – apsipirkimą, judėjimą namuose ir kitą kasdienę veiklą.  Mokslininko Rolando Weinserio  atlikti tyrimai parodė, kad būtent nesąmoningų judesių lygio sumažėjimas dažnai lemia svorio augimą.

Anot mokslininko, galima palaikyti formą, padidinus krūvį sporto salėje arba paprasčiausiai pakeitus savo įpročius. „Nustokite naudotis liftu – verčiau lipkite laiptais, nevenkite rytinių pasivaikščiojimų, susirinkite komandą su draugais ir žaiskite tinklinį“, – sako R.Weinseris.

Fizinis aktyvumas gali pagerinti net genetiką

Be Rudolfo Leibelio, kiti mokslininkai  taip pat tyrė adaptacinę termogenezę. Kai kurie iš jų, atlikdami eksperimentus, neaptiko energijos mainų pokyčių, mažinant svorį.

Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos profesorius Jamesas Amatruda atliko panašų tyrimą energijos sąnaudoms apskaičiuoti. Eksperimente dalyvavo 18 moterų. Tačiau jie nebuvo nuolat prižiūrimi, o gyveno įprastai, bet tai pažeidė eksperimento sąlygas. Anot tyrėjų, tokiu atveju neįmanoma tiksliai išmatuoti tyrimo dalyvių kalorijų suvartojimo ir išlaidų.

Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad metabolinė adaptacija egzistuoja. Šiandien galima atlikti daugybę analizių ir sužinoti, kaip energijos sąnaudos pasikeis sulieknėjus. Tiems, kurių masė sumažėjo 10 proc. ar daugiau, grynasis skirtumas yra 100–150 kcal per dieną.  Anot mokslininko, todėl mažai tikėtina, kad prisitaikanti termogenezė gali atstatyti svorį, jei išlaikomas fizinis aktyvumas. Priešingai, šis apsauginis mechanizmas neleidžia greitai numesti svorio, todėl kūnas patenka į ekstremalias sąlygas. Mokslininkai nustatė, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti net genetiką. „Bet jei svoris krenta per lėtai, nenusiminkite – taip kūnas rūpinasi jūsų sveikata“, – patikino profesorius.