Moksleiviai jau susirinko į mokyklas. Nemažai jų – pirmą kartą. Kai kurie – pirmą kartą naujoje mokykloje. Kaip suprasti, ar jūsų vaikui pasisekė su mokytoju, jau nuo pirmųjų pamokų.

Gebėjimas bendrauti, perteikti savo mintis, įsiklausyti į pašnekovą ir užmegzti tam tikrus ryšius – tai yra vienas svarbiausių pedagogo profesinių įgūdžių.

Neseniai atlikta sociologinė pedagogų apklausa parodė, kad geras mokytojas yra tas, kuris, svarbiausia, gerai išmano savo dalyką. Jis myli ir gerbia vaikus, taip pat myli savo profesiją. Mokymo talentas yra svarbus (šią kokybę pabrėžė 10 proc. respondentų), taip pat psichologinis lankstumas (9 proc.). Be to, patys mokytojai tokias nepakeičiamas savybes įvardijo kaip geranoriškumą ir humoro jausmą (8 proc. respondentų).

Tačiau tėvų požiūriu, visos šios mokytojo savybės toli gražu ne visada akivaizdžios. Kaip sužinoti, ar mokytojas turi talentą, ar bendraudamas su mokiniais rodo psichologinį lankstumą?

 

  1. Prieinamumas, bendravimo atvirumas

Gebėjimas bendrauti, perteikti savo mintis, įsiklausyti į pašnekovą ir užmegzti tam tikrus ryšius – yra vienas svarbiausių pedagogo profesinių įgūdžių. Prieinamumas, bendravimo atvirumas yra ypač svarbus mokytojams mokykloje. Tai reiškia, kad vaikai nebijo užduoti savo mokytojui klausimų ir tuo pat metu jis išlieka jiems vadovas ir autoritetas. Jei mokytojas laiko save aukščiau ir aiškiai svarbesniu už moksleivius, tokio pedagogo vaikai bijos net ko nors paklausti. Tai yra nekompetencijos ženklas.

Kaip tai gali pasireikšti praktikoje

Pavyzdžiui, per pamoką moksleivis ką nors pasako iš savo vietos. Taip, niekas jo  neklausė, neprašė ir niekas nedavė žodžio. Atsakymo variantų tikrai gali būti daug, bet paprastai bendraujantis mokytojas neapsimes, kad jo nepastebėjo arba kad mokinio paprasčiausiai nėra, o pakomentuos temą, kurią tas moksleivis palietė, parodys galimybę išplėtoti jo mintį ar idėją ar pateiks priešpriešą. Toks elgesio būdas suteikia moksleiviams jausmą, kad „jie mane mato“, „aš esu vertingas“, kad „tu gali būti aktyvus“ ir iš to gali keistis nuomonėmis ir idėjomis.

 

  1. Gebėjimas palaikyti

Vaikai dažnai šaiposi, svaido replikas, pakviestam atsakinėti prie lentos, net kai jis puikiai žino medžiagą. Tai nutinka ne tik tarp vyresnių klasių moksleivių, bet ir tarp pradinukų. Svarbus mokytojo įgūdis yra suteikti vaikui greitą psichologinę pagalbą. Kartais pakanka padrąsinančio žvilgsnio, bet gali palaikyti ir įkvėpti mokinį žodžiais, pavyzdžiui: „Pradėk, o aš padėsiu, jei ką“.

Kaip tai gali pasireikšti praktikoje

Dažnai nutinka, kad vaikas gėdijasi, jam sunku kalbėti prieš klasės draugus. Geras mokytojas, pirmiausia, iškart tai pastebės ir supras.  Gal net primins droviam moksleiviui pavyzdį iš savo mokyklos dienų. Tai greitai sukurs pasitikėjimu mokytoju pojūtį. Bet jei gėdos ar varžymosi jausmas itin stiprus, tada geras mokytojas naudos kitas žinių kontrolės formas – individualią apklausą, apklausą raštu – tol, kol mokiniui bus patogu atsakinėti prieš klasę.

 

  1. Gebėjimas kritikuoti ir vertinti

Grįžtamasis ryšys yra būtinas bet kokiame mokymosi procese, o gebėjimas kritikuoti grįžtamojo ryšio forma yra pagrindinis mokytojo įgūdis. Jei mokytojas nuolat kartoja frazes „vėl neteisingai“, „viskas negerai“, „akivaizdi nesąmonė“ – tai visiškai sunaikina mokinio bet kokį norą mokytis ir kažkaip rodyti iniciatyvą. Geras mokytojas, kritikuodamas, parodo sprendimo kelią, pasako, kaip galima tai padaryti kitaip, skatina, paaiškina, komentuoja. Tai yra mokytojas pateikia pagrindimą, kodėl mokinio pasirinktas sprendimas neteisingas ir išsako savo, kaip eksperto nuomonę, kokį kitą sprendimą galima išbandyti.

Kaip tai gali pasireikšti praktikoje

Kai mokytojas komentuoja mokinio atsakymą, jis apibūdina jo sprendimą, veiksmus, o ne vaiko asmenybę. Pavyzdžiui, jis sako: „Tu tiesiog padarei klaidą, atlikdamas šį pratimą“. Bet komentarai, kaip antai „Tu visada klysti!“, „Tu esi nemokša!“ ir panašiai, yra nepriimtini.

Kita vertus, mokytojas turi parodyti, kaip galima ištaisyti situaciją. Pavyzdžiui, jis sako: „Prieš rašydami kitą sakinį, dar kartą perskaitykite taisyklę ir atlikite pratimą pagal ją. Tada viskas bus gerai!“.

 

  1. Gebėjimas paaiškinti vieną medžiagą skirtingais būdais

Vaikai mokomąją medžiagą supranta skirtingai. Kažkas labiau orientuojasi į klausą, kitas – į regėjimą, trečias mėgsta viską paliesti rankomis. Be to, vaikai turi skirtingą mokytojo supratimo ir suvokimo patirtį, todėl kompetentingas mokytojas yra tas, kuris sugeba paaiškinti tą pačią medžiagą skirtingais būdais.

Štai viena mokytoja pasiskundė, kad ji tą pačią temą 20 kartų paaiškino savo mokiniams, bet ne vienas jų ir vėl nepatenkinamai parašė kontrolinį darbą. Tačiau problema buvo ta, kad ji paaiškino medžiagą tuo pačiu būdu. Tai yra vienodai. Nepateikė vaizdinių pavyzdžių. Apskritai neparodė savo kūrybiškumo.

Kaip tai gali pasireikšti praktikoje

Pavyzdžiui, kai kuriems moksleiviams būna sunku įsisavinti abstrakčias sąvokas, skaičius, suprasti, kas yra elektros srovė ar cheminė reakcija. Tokiu atveju į gelbėjimą ateina vaizdai ar koncepcijos iš kitų akademinių disciplinų. Tų, kurių vaikai jau mokėsi. Tai yra taikomi vadinamieji tarpdisciplininiai švietimo ryšiai. Analogijas galima atlikti iš kitų žinių sričių. Pavyzdžiui, aiškinant cheminius modelius, galima naudoti vaizdus iš vaiko kasdienio gyvenimo, tarkime, kaip mama ruošia maistą virtuvėje. Svarbu naudoti kontekstą, žinias, kurias vaikas jau turi, o dar geriau pasirinkti iš to, kas įdomu ir suprantama mokiniams. Bet už tai mokytojas turi būti eruditas įvairiose mokslo srityse ir domėtis savo mokiniais, žinoti jų gyvenimo sąlygas ir pomėgius.

 

  1. Emocinis stabilumas ir tolerancija

Svarbi mokytojo savybė yra emocinis stabilumas. Kitai tariant, mokytojui svarbu greitai pastebėti psichinį stresą savyje ir jį valdyti, o ne leisti laisvai lietis jausmams. Gera savikontrolė, savireguliacija, sugebėjimas nepasiduoti mėgstamiems ir nemėgstamiems, išlikti neutralioje profesinėje padėtyje, iškilus konfliktinėms ir ginčytinoms situacijoms, tai yra auksinės mokytojo savybės. Mokytojo tolerancija yra privaloma, nes klasės vaikai yra skirtingi, turintys savitą temperamentą, skirtingų tautybių ir kultūrų.

Kaip tai pasireiškia praktikoje

Taip nutinka, kad vaikai nori paerzinti mokytoją. Pavyzdžiui, jie pradeda garsiai kalbėti per pamoką, laidyti lėktuvėlius, net triukšmauti. Būtina reaguoti į tokį elgesį, nes ignoravimas nieko gero neduos. Tiksliau, įvykiai vystysis pagal principą „toliau – daugiau“. Svarbu tik nereaguoti taip, kaip tikisi mokiniai: mokytojas  supyks, įsižeis ir atsisakys tęsti pamoką. Bet tokiais atvejais mokytojas turėtų gerai atsiminti, kad klasėje suaugęs žmogus yra jis ir jam reikia vadovauti. Čia reikia parodyti savo pedagoginius įgūdžius ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, galima kreiptis į moksleivius, paklausyti, kas ką dūzgia, ir pateikti tokį komentarą: „O, Jonukas dūzgia įdomiau, muzikaliau“. Tokiu būdu mokytojas suteikia mokinių veiksmams naują prasmę, o tai reiškia, kad pirminis tikslas „supykti“ praranda aktualumą ir gali baigtis jungtiniu „choru“  greitai pereiti į pamokos dalykinį režimą.

 

  1. Dėmesys bendradarbiavimui

Mokytojo profesija suteikia didelę pagundą – pasimėgauti savo statuso galia. Todėl mokytojo profesionalumo rodiklis yra orientacija į vienodą bendradarbiavimą, kuriame mokytojas yra konsultantas, o sąveikos principas toks: „Tu mokaisi, o aš tau padedu“.

Šiuolaikiniame pasaulyje ne veltui laimi Suomijos ir Singapūro švietimo sistemos,  nes šiose šalyse mokytojai praktikuoja patariamąsias strategijas, bendradarbiavimo idėjas, o ne mokytojo dominavimą prieš savo mokinius. Tai duoda nepaprastų rezultatų, atskleidžia unikalius mokinių sugebėjimus.

Kaip tai pasireiškia praktikoje

Vėlgi, minėtose šalyse moksleiviai, naudodamiesi mokytojų konsultacijomis, parengia projektus ir gina juos prieš savo bendraamžius. Kai kuriuos, sunkiausius temos aspektus, mokytojas gali pristatyti pats arba jis padeda pateikiant pristatymą, tačiau visus pagrindinius darbus atlieka mokiniai. Taigi, mokytojas ir moksleiviai dirba kaip tyrėjų komanda. Svarbiausia, moksleiviai gauna pagrindinį įgūdį – sugebėjimą savarankiškai įsisavinti naujas žinias ir pritaikyti jas praktikoje.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą