sniegopilys.lt
Ketvirtokui Petriukui grįžus iš mokyklos, tėvas klausia:
– Na, pasakok, kaip nauja mokytoja?
– Man labai patiko. Gaila, kad tarp mūsų toks didelis amžiaus skirtumas…
Nereti atvejai, kai vaikas įsimyli savo mokytoją, sporto trenerį, motinos draugę arba draugo seserį. Tokie įsimylėjimai paprastai neapseina be liūdesio, išgyvenimų, beviltiškumo jausmo. Paprastai įsimylėjimas trunka neilgai, užtat labai emociniai. Įsimylėjęs paauglys daug svajoja ir kankinasi. Ilgainiui fantazijos blėsta ir įsimylėjėlis grįžta į tikrovę. Mokinys supranta, kad nerealu paskirti meilės pasimatymą mokytojai.
Kai moters ir moksleivio santykiai perauga į intymų artumą – virsta drama
Vaikas ar paauglys kenčia ir kankinasi, nesiryždamas prisipažinti, kad myli. O jei jis ir prisipažįsta, tai nuo to niekas nepasikeičia ir, suprantama, jam nė kiek nepalengvėja. Geriausiu atveju, moteris pasakys, kad berniukas, tinkantis į sūnus, blogiausiu – pasijuoks iš jo.
Vienintelė paguoda, kad toks įsimylėjimo jausmas ilgai nesitęsia.
Dauguma paauglių – linkusių įsimylėti ir gana dažnai keičia įsimylėjimo objektus. Nereti atvejai, kai atsidūrus ties kritine ir beviltiškumo riba, paauglys gali pagalvoti ir apie savižudybę. O praėjus pora mėnesių, žiūrėk, jis ne tik pamiršta dar visai neseniai garbintą savo susižavėjimo objektą, bet spėja įsimylėti kad ir bendraamžę.
Aišku vienas, kad tokiais atvejais abipusė meilė – neįmanoma. Išsiskyrusią, vienišą arba netekėjusią jauną moterį gal ir gali sugraudinti paauglio šilti jausmai. Pradžioje ji gaili jo, paskui pajunta simpatiją jam, kol galų gale prisiriša prie jo. Tačiau apie kokią nors meilę, kaip tarp vyro ir moters, negali būti ir kalbos. Bet jei vis dėlto suaugusios moters ir moksleivio santykiai perauga į intymų artumą, tai jau tampa drama. Žinomas ne vienas atvejis, kai mokytojas ar mokytoja, treneris užmezgė intymius santykius su savo auklėtiniais.
Bet visuomenėje labai smerkiami suaugusieji, įtraukiantys į lytinius santykius nepilnamečius. Kai brandaus amžiaus vyras gyvena su mergaite – irgi smerkiama, bet kai suaugusi moteris tampa paauglio meiluže, tai ne tik jo tėvai, bet ir visi pažįstami stoja piestu ir deda į šuns dienas tokią moterį.
Viena pažįstama ir dabar dar su siaubu prisimena tuos laikus, kai tuomet jos 15 metų sūnus įsimylėjo savo trenerę, kuriai tada buvo 38 metai. Pradžioje berniukas jai nešdavo lauko gėlių, rašė eiles, tekinas bėgdavo į treniruotes, išpildydavo bet kokį jos pavedimą, padėdavo organizuoti rungtynes. Žodžiu, kur buvo ji, ten ir jis.
Paskui kartu buvo ir vasaros stovykloje. Kad paauglys įsimylėjęs savo trenerę, niekas ir neatkreipė dėmesio, nes stovykloje apskritai tvyrojo įsimylėjimo atmosfera. Daug paauglių vaikščiojo porelėmis. Ir vyrai vadovai turi gerbėjų tarp merginų, savo auklėtinių.
„ Iš pradžių ta moteris sakė mano sūnui, kad ji tik trenerė, o jis – jos mokinys. Bet netrukus jos požiūris į berniuką pasikeitė. Trenerė buvo išsiskyrusi moteris, bet neturėjo nei vaikų, nei draugų. Ji jautėsi vieniša – darbas ir namai, kur jos niekas nelaukė. Ir ji užmezgė intymius santykius su paaugliu. Susitikinėdavo jos bute. Po pasimatymo grįžęs namo, mano sūnus skrajojo kaip ant sparnų. Mes su vyru negalėjome jo pažinti. Ne vieną kartą klausėme, kas nutiko, gal išlošė milijoną ar įsimylėjo Holivudo žvaigždę Facebooke ir sulaukė iš jos atsaką. Bet sūnus tylėjo, kaip vandens į burną prisisėmęs. Prasitarė praėjus tik penkiolikai metų, ir kad dovanojo gėlių, miegojo su ja vienoje lovoje, ir kad santykiavo“, – pasakojo pažįstama. Anot jos, būtų tada žinojusi, nežinia, ką būtų padariusi tai paauglių viliotojai…
Nusprendė prisipažinti mokytojui, kad myli
Tačiau kai mergaitės paauglės susižavi gerokai vyresniu už save vyru, seksologai tai vadina laikinu reiškiniu. Dažnai pirmą kartą mergaitės įsimyli kurį nors savo mokytoją ar žinomą ir rodomą per televizorių dainininką, aktorių, šou verslo atstovą.
Panaši drama įvyko dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje. 14 metų Deimantė (vardas pakeistas – red.) su mama ir močiute gyvena viename šalies regione, nedideliame miestelyje. Tėvai seniai išsiskyrė. Paauglė buvo ramaus būdo, svajinga, tyli ir drovi. Mėgo klausytis močiutės pasakojimų, apie jos jaunystę. Močiutei padedant mergaitė anksti išmoko skaityti ir rašyti, o jau būdama 5 metų ėmė kurti eiles. Visą laisvą laiką praleisdavo namuose. Močiutė padovanojo anūkei gražų albumą, kur ji klijuodavo atvirutes ir piešdavo. Nuo mažumės labai daug skaitė, o būdama 10 metų jau skaitė praėjusio amžiaus žinomų rašytojų meilės romanus. Ir pati mėgo kurti pasakojimus apie meilę, vedė dienoraštį, bet slėpė jį nuo mamos ir močiutės. Su bendraamžiais Deimantei buvo neįdomu. Mergina laikė juos primityviais ir grubiais, o jie kreipdavosi į ją „grafaite“.
Deimantė mokėsi 7-oje klasėje, kai atėjo naujas muzikos mokytojas, kurį moksleivė įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Jis buvo vešlių tamsių plaukų, aukšto ūgio, dailaus sudėjimo, inteligentiškas, elegantiškas ir jaunatviškas. Be to, išlaikytas ir santūrus. Bendraklasiai tarpusavyje šnabždėjosi, kad jis ne šiaip sau mokytojas, o ir kompozitorius, sukūręs ne vieną melodiją. Be to, turi gražų balsą.
Nuo tos dienos Deimantė neatpažįstamai pasikeitė. Anksčiau per daug nekreipusi į savo išvaizdą dėmesį, dabar mergina ėmė stropiai rūpintis, kaip ji atrodo. Valandų valandas sėdėdavo prieš veidrodį, įdėmiai tepdavo kremą ant veido, pasidažydavo blakstienas bei lūpas blizgesiu. Taip pat paprašė mamos, kad nupirktų naują trumputį sijonėlį ir aukštakulnius batelius. Kai močiutė paprieštaravo, kad negalima taip apsirengusiai mergaitei eiti į mokyklą, Deimantė pirmą kartą pakėlė balsą ir susipyko su močiute. Vis dėlto mama, dėl šventos ramybės, nupirko dukteriai norimus batus ir drabužį.
Bet Deimantė tik dar labiau atitolo nuo mamos ir močiutės. Ji tapo uždara ir slėpė savo išgyvenimus nuo jų. Jei iki tol mergaitė mėgo sėdėti prieš močiutę ir klausytis jos pasakojimų, tai dabar užsidarydavo savo kambaryje ir neleisdavo niekam įeiti. Ir kažką ilgai rašydavo į dienoraštį, o paskui paslėpdavo jį.
Ryte į mokyklą ji lėkdavo labai anksti ir tykojo ateinančio mokytojo, kad su juo „susitikusi „atsitiktinai“, galėtų pasisveikinti ir nusišypsoti jam. Tačiau ji taip tik svajojo. Nes iš tikrųjų prieiti prie jo nedrįsdavo, tiesiog žiūrėdavo iš tolo, kaip jis eina dideliais žingsniais. Jis atrodė jai dieviškas.
Kartą mergina vis dėlto nusprendė prisipažinti mokytojui, kad myli: parašė tai laiškelyje ir kad nori turėti nuo jo vaiką bei paprašė paskirti pasimatymą.. Prieš prasidedant jo pamokai, įdėjo laiškelį į klasės žurnalą, kad atsivertęs iš karto pamatytų ir perskaitytų. Tačiau visiškai atsitiktinai tą laiškelį aptiko Deimantės klasės auklėtoja, kuriai dėl kažko prireikė to žurnalo prieš muzikos pamoką. Ir pedagogė nesugalvojo nieko geresnio ir protingesnio, kaip perskaityti mergaitės meilės laišką, skirtą mokytojui, visai klasei. Negana to, dar griežtai pamoralizavo, kad mokytojas yra vedęs, turi du vaikus, o gal jau ir anūką. Klasiokai ėmė garsiai juoktis iš Deimantės, o ši puolė į ašaras ir išbėgo iš klasės. Parbėgusi namo griebė močiutės tabletes ir saujomis susipylė į burną. Mergaitė buvo nugabenta į ligoninę sunkios būklės. Po to ji paniro į komą. Tik nuostabių gydytojų dėka pavyko ją išplėšti iš mirties nagų.
Amerikiečių sociologas Ray Shortas vadina tokius jausmus tiesiog įsimylėjimu. Tačiau kartais toks jausmas gali baigtis ir tragedija. Žinoma, labiausiai tose istorijose gaila mergaitės, savo svajonėse susikūrusios idealaus vyro portretą, kurį gali atitikti ir mokytojas, šeimos draugas, tolimas giminaitis, aktorius.
