Vaikas, sukiojantis plaukus ar kramtantis nagus, yra emocinio streso ženklas. Archyvo nuotrauka

Stebint ir įsigilinus į vaiko kūno kalbą ir emocijas, padeda tėvams jį labiau suprasti ir atskleidžia jį varginančias problemas.

 

  1. Vaikas, sukiojantis plaukus ar kramtantis nagus, yra emocinio streso ženklas. Taip besielgiant vaiką ramina ir sukuria stabilumo ir ramybės jausmą. Šis gestas būdingas tiems, kurie bijo nepateisinti savo tėvų lūkesčių, o susidūrę su sunkumais ar bėdomis vengia prašyti pagalbos, nes bijo atrodyti silpni.
  2. Šniurkščia nosimi, uostinėja ar kosčioja. Net ir visai maži vaikai žino, kad susirgus tėvai tampa dėmesingesni ir rūpestingesni. Tyliai kosėdami ar šniurkšdami nosimi jie stengiasi sužadinti tėvų užuojautą ir gailestį, nesąmoningai (o kartais ir sąmoningai) demonstruodami savo pažeidžiamumą.

Kartais vaikai „suserga“ tyčia, kad nereikėtų eiti į darželį ar mokyklą. Taip atsitinka dėl jam nepatinkančios aplinkos ugdymo įstaigoje, problemų su bendraamžiais ar tėvų dėmesio ir priežiūros stokos.

  1. Kandžioja lūpas. Jei tai atsitinka pokalbio metu, vaikas bijo per daug pasakyti ar nori nutylėti kokią nors paslaptį arba nenori ginčytis, net jei nesutinka su kalbėtoju. Jei vaikas per pamoką įsikando lūpą, tai yra didžiausias susitelkimo laipsnis.
  2. Mėgdžioja kitus. Įprotis mėgdžioti kitus žmones yra būdas pritraukti dėmesį į save. Dažniausiai tai atsitinka dėl nepasitikėjimo savimi: vaikas mano, kad yra nepakankamai talentingas ir įdomus, palyginti su kitais vaikais, jis deda visas pastangas, norėdamas atkreipti į save dėmesį grimasomis. Suaugusių žmonių pastabas tokioje situacijoje jis laiko savo šlovės akimirka.

Kai šeimoje atsiranda antras vaikas, vyresniems vaikams dažnai trūksta dėmesio ir jie nori įvairiais būdais grąžinti tėvų dėmesį. Vienas iš šių būdų yra grimasos ir išdaigos, bylojančios:  „Atkreipkite dėmesį į mane!“.

  1. Keiksmai, skandalai, kitų įžeidinėjimai. Jei vaikas „dėl nieko“ rėkia, meta daiktus, trenkia durimis, rodo nesuvaldomą pyktį – tai signalas, kad yra paslėpta problema. Greičiausiai vaikas nuolat patiria stresą, o nereikšminga priežastis verčia jį palūžti, nes vidinė problema jį graužia iš vidaus. Tokios apraiškos būdingos vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ar močiutė. Sulaukęs iš pažiūros teigiamų suaugusiųjų žinučių: „Tu esi geriausias“, „Tu esi mano gyvenimas“, „Tu esi tikras vyras“, vaikas mano, kad visada ir visur turi būti geriausias. Bet tai yra sunki užduotis. Vidiniai prieštaravimai verčia vaikus pratrūkti ir išlieti besikaupiančią įtampą.

Venkite pastabų ir priekaištų, skirtų vaikui, kai esate pavargę ar pikti. Tokiomis akimirkomis tėvai dažniausiai praranda kontrolę ir gali pasakyti ką nors perteklinio. Atsikratykite nekonstruktyvių žinučių, adresuojamų vaikui, o dažniau pasakykite jam padrąsinančių žodžių. Suteikite savo vaikui daugiau erdvės ir galimybių savarankiškai elgtis ar priimti kurį nors sprendimą. Mat pamokslaujant ir priekaištaujant, užkertamas kelias jam kūrybiškai mąstyti ir tobulėti. Taip pat atimama galimybė mokytis iš savo klaidų.

 

parengta pagal parents.com

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą