Lytinio švietimo pamoka Danijos mokykloje

„Pažiūrėjęs, kaip mokomi vaikai įprastose Danijos švietimo ir ugdymo įstaigose, nebegaliu suvokti mokyklų kaip anksčiau“, – rašoma Aleksandro Muraševo knygoje „Kita mokykla. Iš kur atsiranda normalūs žmonės?“  Knygos autorius dalijasi savo įspūdžiais su skaitytojais apsilankęs Danijos mokyklose.  „Kai svarstau papasakoti savo įspūdžius, visada pasimetu: nuo ko pradėti? Tikriausiai dėl to, kad  jau pirmą kartą apsilankius Danijos mokyklose, man pradėjo patikti frazė „pagal įstatymą“. Pavyzdžiui, kad ir norint apsaugoti vaikus nuo patyčių. Jau po pirmojo patyčių incidento mokykla gali būti uždaryta“, – rašo A.Muraševas savo knygoje.

 

Mokyklose patyčių prevencija vykdoma per žaidimus, filmus

Anot knygos autoriaus, kiekviena Danijos mokykla turi savo kovos su patyčiomis politiką, o direktorius privalo užtikrinti, kad jos būtų griežtai laikomasi.

Prieš dvejus metus šalyje buvo priimtas naujas įstatymas: patyčių ir priekabiavimo aukos gali pateikti skundą mokyklai. Ir tada, net po vieno įvykio, mokyklą gali uždaryti.

„Mes dirbame siekdami, kad moksleiviai daugiau bendrautų vienas su kitu ir gerbtų jų savivertę, – sako Esbjergo miesto vidurinės mokyklos direktorius Steffanas Levetas. – Mūsų programos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas klasės moksleivis išmoktų suvokti vienas kito skirtumus ir kaip reaguoti, jei kas nors elgiasi kitaip“.

Pedagogo tvirtinimu, mažiesiems moksleiviams patyčių prevencija vykdoma per žaidimus, kuriuose prieinama forma pasakojama, kaip priimti ir sutikti su tuo, kad visi yra skirtingi.

Tuo tarpu vyresniems vaikams – per filmus ir, žinoma, bendraujant su mokytojais. Vienas tokių – trumpas filmas apie iš pažiūros laimingą šeimą, kurioje tėvas iš tikrųjų yra tironas, bet niekas apie tai nežino. „Mama, mes, pasirodo, turime labai gerą šeimą“, – sakė moksleivė, grįžusi namo po šio filmo peržiūros.

Anot knygos autoriaus, besilankant įvairiose Danijos mokyklose, jis dažniausiai girdėjo žodį „savigarba“. „Prieš keturiasdešimt metų moksleivis gautų raudonos spalvos lapą, kuriame būtų pažymėta kiekviena jo padaryta klaida, – sako mokyklos direktorius Steffanas Levetas. – Mokytojai mokykloje turėtų dirbti kitaip. Klaidas galima nurodyti bei pasakyti atskirai. Tačiau vertėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį į tai, ar vaikui  gerai sekasi. Todėl bet kuris mokytojas turėtų sakyti: „Jei čia galėtum šiek tiek daugiau pasistengti, bus dar geriau. Štai kas stiprina vaiko savivertę: kai moksleivis supranta, kur pasiekė pažangą: vakar jis buvo čia, o šiandien jis yra jau čia“.

Taigi, danų mokytojai ir direktoriai tėvams nurodo jų vaikų klaidas ne visiems girdint ir per klasės tėvų susirinkimus, o asmeniškai. Nepaisant to, kad tėvų susirinkimai būna gana dažni.

Be to, Danijos mokyklos laikosi tvirtos pozicijos: vaikų ugdymas yra tėvų ir mokyklos atsakomybė.

 

Klasės formuojamos pagal pomėgius

„Susidomėjimas“ yra dar vienas žodis, kuris taip pat dažnai kartojamas iš vienos mokyklos į kitą. Pradedant nuo pirmos klasės, Danijos mokyklų moksleiviai du kartus per metus užpildo klausimynus, kuriuose atsakoma į daugybę klausimų apie jų mokslus ir mokymąsi.

„Be kitų dalykų, užduodamas ir klausimas: „ Ar jums nuobodu mokytis? – pasakoja Steffanas. – Taip mes sužinojome, kad pirmoje klasėje yra žemas nuobodulio lygis.

Anot jo, tačiau kuo vyresni vaikai, tuo ne vienas iš jų ima labiau nebesidomėti mokymu. Bet tarp to, ką moksleivis laiko savo mokslus nuobodžiais ir to, ką jis žinos mažai arba nieko nežinos nesimokydamas, yra labai glaudus ryšys. „Štai kodėl mes stengiamės nesureikšminti klaidų: moksleiviams nebus įdomu, jei kišimės į kiekvieną trūkumą. Ir tikrai dėl to nepradės geriau mokytis“, – sako mokyklos direktorius.

Tuo tarpu Danijos politikai įpareigojo mokyklas parengti tokias savo programas, kad moksleiviams būtų įdomu mokytis.

Steffanas nesididžiuodamas parodo savo parengtą programą, kurioje siūlo skirstyti moksleivius, baigus šeštą klasę, į klases pagal pomėgius. „Moksleiviai gali pasirinkti įprastas programas arba iš penkių skirtingų krypčių, – sako jis. – Mes galime jiems pasiūlyti rinktis kultūrą, istoriją ir filosofiją, filmų kūrimą, miesto sportą, žurnalistiką ir žiniasklaidą. Klasės nėra skirstomos pagal principą „geriausi su geriausiais ir blogiausi su blogiausiais“. Mokslai yra paremti pomėgiais ir šis bendras pomėgis palaiko  ir skatina gerai mokytis visus“.

Knygos autorius Aleksandras Muraševas rašo, kaip su mokytoja Seren ėjo per klases ir stebėjo,

kaip vaikai smagiai bendrauja vienas su kitu.

„Du trečdaliai šioje mokykloje besimokančių paauglių yra atėję iš kitų mokyklų. Dauguma jų neišvengė patyčių ir prie jų buvo priekabiaujama. Pavyzdžiui, jūs esate vienintelis vaikas mokykloje, grojantis smuiku ir jaučiatės  atskirtas nuo kitų. Štai čia ir yra galimybė būti tarp žmonių, turinčių tuos pačius interesus“, – vaizdžiai paaiškino Seren.

Iš tikrųjų labai paprasta idėja – suvienyti klases pagal šį principą ir moksleiviams bus įdomu mokytis. Séren teigė, kad formavimas užtruko, tačiau programa buvo labai sėkminga, nes 60 proc. moksleivių pasirinko „nestandartines kryptis“. O norėdami būti bendraminčių kompanijoje, nemažai vaikų atvyksta ir gyvenančių 50 kilometrų iki mokyklos. Tai – precedento neturintis atvejis Danijoje, kur vaikai dažniausiai lanko mokyklą, esančią arčiausiai namų.

 

Danijoje mokytojas turi mokyti trijų ar keturių pasirinktų dalykų

Prieš kiek laiko ir Danijos mokyklose buvo  vadinamieji „pataisos užsiėmimai“, kuriuos dažniausiai tekdavo lankyti  „itin aktyviems“ ir prasčiau besimokantiems vaikams. Bet vieną gražią dieną mokyklos nusprendė: nei vienas neturi tapti „atstumtuoju“. Ir „ne tokie, kaip visi“ vaikai pradėjo mokytis įprastose klasėse, bet tvarkaraštis buvo sudarytas kiekvienam atskirai. Pavyzdžiui, kol kiti ėjo į fizinio lavinimo pamoką, šie vaikai mokėsi danų kalbos. Vis dėlto mokyklų vadovų neapleido jausmas, kad tokie vaikai yra „nereikalingi“. Todėl dabar 96 proc. šalies moksleivių mokosi įprastose klasėse pagal įprastą tvarkaraštį, kaip ir visi kiti. Tiesiog jiems yra parinktos specialios mokymosi programos. Pavyzdžiui,  mokyklose gali būti kompiuterio programa su specialiai skirtais tekstais. Programos, padedančios taisyklingai rašyti ir specialūs kursai, kaip jais pasinaudoti. Visa tai yra visiškai nemokama.

„Kaip teisingai suvienyti visus vaikus klasėje?  Tai labai geras klausimas, –  juokiasi Steffanas Levetas. – Paklauskite mokytojų ir jie atsakys, kad tai yra sunkiausias dalykas jų darbe“.

Anot mokyklos vadovo, jie stengiasi sukurti tokią atmosferą, kurioje visi vaikai priimtų vienas kitą tokiais, kokie jie yra ir suprastų, kad visi yra skirtingi – tiek mokymosi gebėjimais, tiek socialiniais įgūdžiais.

„Kai kurie mokytojai jums pasakys: anksčiau viskas buvo daug lengviau. Mat prieš 20-30 metų moksleiviai buvo auklėjami kitaip. Be to, tada jie buvo klusnūs ir darė tai, ką jiems liepė mokytojas. Šiandien jie klausia: „Kodėl?“ Arba atsako: „Ne, aš nenoriu to daryti“, – neslepia mokyklos užkulisių Steffanas Levetas.

Danijoje šiuolaikinė karta vadinama „besisukančiais vaikais“ (iš anglų k. žodžio „curling“), nes tėvai  stengiasi pašalina visas kliūtis vaikams, kad šie galėtų lengvai riedėti pirmyn lygiu keliu.

Danijos mokyklose, vienoje klasėje  mokosi moksleivių „pagal įstatymą“. Tai yra ne daugiau kaip 28 žmonės. Dažniau teko matyti  besimokančius vienoje klasėje apie dvidešimt moksleivių.

Kiekvienas mokytojas Danijoje turi mokyti trijų ar keturių pasirinktų dalykų. Neretai tai būna visiškai priešingos mokymo sritys. Pavyzdžiui, Seren praveda kultūros, matematikos ir fizinio lavinimo pamokas. „Čia mes mokomės matematikos“, – sako mokytoja, pravėrusi duris į sporto salę. Anot jos, stengiasi nestandartiškai prieiti prie tokių nuobodžių dalykų kaip geometrija. Todėl per „nuobodžias“ pamokas daromos trumpos pertraukėlės, per kurias linksmai atliekami fiziniai pratimai arba piešiama patinkančiomis temomis.

Be to, vadovaudamiesi „atviros mokyklos“ koncepcija, Danijos mokyklose besimokantys  mokiniai per pamokas eina  į parką, žaidimų ar lauko treniruoklių aikštelę, kur ne tik sportuoja, bet ir mokosi geometrijos. Beje, pagal įstatymą, vaikai negali būti laikomi mokyklos patalpose visą mokymosi dieną.

 

Nuo pirmos klasės pradinukai mokomi pažinti savo kūną

Atskira ir kertinė mūsų šalies tema yra lytinio švietimo pamokos. Danijoje lytinio švietimo pamokos įvestos  nuo pirmosios klasės – vieną kartą per metus, šeštą savaitę („šeši“ danų kalba „seks“)

Pradėjus lytinio ugdymo pamoką pirmokėliams, klasė prisipildo nepatogaus juoko.

„Man patiko  vaikų pagyvėjimas ir entuziazmas, mokytojai pradėjus kalbėti intymiomis temomis. Dar labiau pradinukai suklūsta, mokytojai atsakinėjant į jų užduotus klausimus, – rašo knygos autorius. – Tada iš mokytojų, direktorių ir pačių mokinių sužinojau, kokie klausimai aptariami šiose pamokose.

Nuo pirmos klasės pradinukai mokomi pažinti savo kūną. Pradedant nuo šeštos klasės kyla daugiau praktinių klausimų.  Vyresnių klasių moksleiviams, paaugliams pateikiamos mokymo priemonės – knygelės: „Kaip naudotis prezervatyvais“, „Ką daryti per menstruacijas“, „Kaip išvengti  nepageidaujamo nėštumo“, „Kaip išvengti venerinių ligų, perduodamų lytiniu keliu“ ir taip toliau.

„Vaikai juos dominančių dalykų susiranda internete ankstyvame amžiuje, bet daug ko nesupranta arba jiems neaišku, – sako Steffanas Levetas. – Manome, kad  pirmiausiai tėvai, kiti suaugusieji turi paaiškinti, ką reiškia įsimylėti pirmą kartą? Kas yra normalu, o kas ne?  Nemažai dalykų paaugliai pamato ir pornografijos svetainėse ir jie galvoja, kad bus kvailiai nevykėliai, jei to paties nepadarys  su savo mergina. Tai yra, jie įsitikinę, kad kai turės merginą, būtent taip turės ir elgtis su ja“.

„Mes jiems  dažnai aiškiname, ką daryti, jei  nepažįstamas asmuo socialiniuose tinkluose paprašo atsiųsti kurio nors jų apsinuoginusio nuotrauką. Kur reikia kreiptis tokiais atvejais.  Ką pasakyti. Kaip elgtis, –  prisijungia ir mokytoja Seren. – Žinoma, jie drovūs ir juokiasi. Todėl klasėje  dažnai siūlau jiems anonimiškai parašyti klausimus ant popieriaus lapo. Po to atsakau po vieną, todėl jie drąsiau patys užduoda klausimus“.

Pasibaigus šeštai savaitei, lytinis švietimas yra tolygiai paskirstomas tarp kitų pamokų. Tai gali būti ir tas pats interneto etiketas ar literatūros pamoka, per kurią moksleiviai aptaria danų rašytojo kūrinį bei aprašytą oralinio sekso sceną tarp paauglių. Be to, mokytojai dalijasi naudingomis nuorodomis ir literatūra, žinodami, kad smalsumas šia tema tarp moksleivių bus šimtaprocentinis ir jie aktyviai tyrinės informaciją.

„Bet Danijos švietimo sistemoje yra nemažai ir trūkumų, – sako mokyklos vadovas. – Šalies gyventojams mokslas brangiai kainuoja, o mes, pedagogai, galėtume padaryti  dar geriau. Pavyzdžiui, blogai, kad nesimokome vieni iš kitų. Ir tik per pastaruosius penkerius – dešimt metų pradėjome atvirai lyginti mokyklas ir diskutuoti, ar viską darome teisingai“.

Jo tvirtinimu, dar dvidešimt procentų šalies jaunuolių baigia mokslus devintoje klasėje. Nemažai iš jų net nemoka skaityti. Knygos autoriui suabejojus, kaip galima mokytis devynerius metus ir neišmokti skaityti, net direktorius nesugebėjo paaiškinti. Anot jo, galbūt šiems moksleiviams buvo nuobodu ir neįdomu mokytis. „Jei tau nepatinka mokykla, neteikia malonumo mokymasis, tu nieko ir neišmoksi“, – padarė išvadą Steffanas Levetas.

Nuotr. Danijos mokyklos klasėse

parengė Vytautė Jogailaitė

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą