sniegopilys.lt
Ar yra ryšys tarp pornografijos ir smurto bei seksualinės prievartos? Mokslininkai iki šiol tyrinėja pornografijos ir žmogaus elgesio ryšį. Visuomenėje nuolat raginama riboti pornografijos platinimą, bet nėra tikslių įrodymų, kiek tai kenkia žmonėms, kurie ją žiūri.
Žiūrint pornografiją su smurto scenomis, didesnė tikimybė, kad išprievartaus moterį
1961 metais psichologas Albertas Bandura atliko drąsų eksperimentą. Jo esmė buvo ta, kad vaikai stebėjo, kaip suaugusieji muša pripučiamą lėlę, o po to jie patys liko vieni su lėle. Vaikai taip pat ėmė mušti lėlę, mėgdžiodami suaugusiuosius. Psichologas padarė išvadą, kad žmonės linkę kopijuoti agresyvų elgesį.
Po daugelio metų, buvęs Kalifornijos universiteto studentas Neilas Malamute‘as, studijavęs psichologiją, nusprendė panašiai išbandyti reakcijas į pornografiją. Tada jis visą savo karjerą skyrė šio klausimo studijoms.
1986 metais jis atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 42 vyrai ir įvertino juos pagal „tikimybės išprievartauti“ skalę. Tada jis atsitiktine tvarka eksperimento dalyvius suskirstė į tris grupes. Pirmoji grupė žiūrėjo pornografines išprievartavimo ir sadomazochizmo scenas, antra – pornografiją be smurto scenų, o vyrams iš trečiosios grupės nieko neparodė.
Maždaug po savaitės buvo atliktas dar vienas eksperimentas, tariamai nesusijęs su pirmuoju, kurio metu kiekvienas vyras buvo suporuotas su moterimi, įspėjus, kad ji nejaučia jam simpatijos. Tada jiems teko žaisti sumanumą ir išradingumą lavinantį žaidimą. Tuo pat metu vyrai turėjo galimybę nubausti moterį, jei jos atsakymas buvo neteisingas.
Remdamasis šiuo ir kitais eksperimentais, psichologijos specialistas Malamute‘as padarė išvadą, kad jei žmogus iš prigimties yra seksualiai agresyvus ir tuo pat metu mėgsta žiūrėti pornografiją su smurto scenomis, yra didesnė tikimybė, kad jis išprievartaus moterį.
Jo tyrimai buvo naudojami kaip pornografijos uždraudimo pagrindimas.
Negana to, Malamute‘as atliko paraleles ir su alkoholio vartojimu. „Kai kuriuos žmones alkoholis atpalaiduoja, o kitus skatina elgtis agresyviai. Bet jei aš apibendrinsiu ir pasakysiu, kad alkoholis sukelia agresiją, tai jūs tikriausiai pasakysite, kad aš neatsižvelgiu į daugelį niuansų. Tai taip pat taikoma pornografijai. Kai kuriems tai yra gyvenimo dalis, jokiu būdu nepriverčianti jų pažeisti visuomenės normų. O kai kuriems rizikos veiksnių veikiamiems asmenims tai tas pats, kaip įpilti degalų į ugnį“, – sako psichologas.
Pornografijos prieinamumas paaugliams privertė tyrėjus susimąstyti apie jos poveikį
Tuo tarpu Bostono Wheelocko kolegijos sociologijos profesorė Gail Dines sako, kad dabar internete sunku rasti smurtinių pornografinių filmų.
„Nors pats Julesas Jordanas, garsus pornografijos režisierius, teigė, kad hardcore žanro pornografijos paklausa yra labai didelė“, – teigė ji.
Tačiau neuroinformatikos specialistas Ogi Ogas su šiuo teiginiu nesutinka. Kartu su kolega Sai Gaddam jis analizavo milijardų paieškų duomenis. Pasak jo, užklausų dėl smurtinės pornografijos procentas buvo labai mažas.
Pasak jo, daugumą pornografijos ieškotojų traukia personažų jaunatviškumas. Dažniausiai ieškomi angliški žodžiai yra „gėjus“, „milf“ (akronimas, kurį galima išversti kaip „seksualiai patraukli vyresnė moteris, paprastai turinti vaikų“).
„Seksualiniai interesai yra labai panašūs, – sako neuroinformatikos specialistas. – Vidutinis naujų seksualinių interesų skaičius, sutinkamai su vartotojų užklausomis, yra vos keli. Žmonės nuolat ieško to paties“.
Jį taip pat nustebino pornografijos žanro granny porn („močiutės porno“) populiarumas.
“Moterys, vyresnės nei 40, 50 ir net 60 metų, yra labai paklausios. Didžioji Britanija užima vieną pirmųjų vietų reitingo lentelėje „močiutės porno“ srityje“, – sakė neuroinformatikos specialistas.
Jis apskaičiavo, kad viena iš šešių ar septynių interneto paieškų yra susijusi su pornografija. Jos prieinamumas paaugliams ir vaikams privertė tyrėjus susimąstyti apie poveikį, kurį daro pornografija jaunajai kartai.
Stebėjimai pagrįsti ne moksliniais įrodymais, o subjektyvia autoriaus nuomone
Praėjusiais metais Jungtinės karalystės vaiko teisių ir reikalų komisaras paprašė Midlsekso universiteto mokslininkų peržiūrėti šios srities mokslines publikacijas.
Buvo išanalizuota daugiau nei 40tūkst. straipsnių, tačiau tik 276 iš jų atitiko akademinius standartus.
Psichologė Miranda Horvath ir jos kolegos stebėjosi prasta tyrimų kokybe ir gausybe straipsnių, kurie buvo pagrįsti ne moksliniais įrodymais, o subjektyvia autoriaus nuomone.
„Pornografija buvo siejama su nerealiais lyties lūkesčiais, moterų, kaip seksualinio objekto, suvokimu ir, manoma, kad vaikai ir paaugliai, kurie gali naudotis pornografija, turi mažiau progresyvią nuomonę lyčių klausimais“, – sakė psichologė.
Anot jos, dauguma dabartinių šio klausimo tyrimų remiasi statistinėmis koreliacijomis. Pavyzdžiui, pirmiausia jaunų žmonių klausiama, ar ir kaip dažnai jie žiūri pornografinę medžiagą, o tik tada paprašoma pateikti atsakymus apie požiūrį, susijusį su lyčių vaidmenimis.
Pornografija yra sena kaip pasaulis – daugelyje kultūrų būdingas susižavėjimas erotiniais vaizdais.
Tačiau net statistinės koreliacijos buvimas nesuteikia pagrindo išvadoms apie priežastinį ryšį tarp pornografijos žiūrėjimo ir elgesio požiūrio pasikeitimo ar padidėjimo.
Vienintelis būdas išspręsti šią problemą yra atsitiktiniai kontroliniai eksperimentai, kuriuos jau atliko Neilas Malamute‘as Kalifornijos universitete. Šių eksperimentų metu tyrėjai tiria asmenis dėl smurtinės pornografijos ir stebi pasekmes.
Mažai tikėtina, kad tyrėjai sugebės įrodyti, kad pornografija keičia elgesį
Bet pats Malamute‘as sako, kad dabar atsisako atlikti tokius eksperimentus dėl etinių priežasčių – galų gale, o kas, jei jo pirminės išvados pasirodys teisingos?
„Mes ir kiti tyrėjai susidūrėme su dilema – universiteto etikos komisijos nariai teigia, kad jie pasitiki mūsų rezultatais ir todėl baiminasi, kad universitetą gali paduoti į teismą vienas tokių, kuris dalyvavo šiame eksperimente. Tai yra, paaiškės, kad tokiu būdu jis prisipažino padaręs lytinį nusikaltimą“, – sako mokslininkas.
Kitaip tariant, mažai tikėtina, kad tyrėjai kada nors sugebės įrodyti, kad pornografija keičia elgesį.
Tuo tarpu psichologė Miranda Horvath mano, kad laikas nustoti ieškoti priežasčių, o geriau susitelkti ties jaunimo asmenybės bruožais, jo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis bei jų santykio su pornografijos patirtimi tyrinėjimais.
Jos nuomone, tyrėjai turi užduoti išsamesnius klausimus, kad pornografijos problemą galima būtų apžvelgti platesniame kontekste.
„Mes dažnai girdime žmones skundžiantis, kad per televizorių mato kažką panašaus į pornografiją, – sako psichologė. – Jaunimas kasdien mato tokias erotizuotas scenas ir vaizdus įvairiausiuose kontekstuose, bet mes iki galo neišsiaiškinome, kaip jie juos supranta ir ar netgi skiria, tarkime, muzikinį vaizdo įrašą nuo pornografijos“, – teigė psichologė Miranda Horvath.
parengta pagal focusforhealth.org
