sniegopilys.lt
Kai man buvo 3 metai, į mūsų šeimą atėjo naujas senelis. Iš pradžių gyvenau su tėvais už miesto, o seneliai gyveno pas mus. Senelis man visada buvo malonus ir žaidė, skyrė man daug dėmesio.
Būdama maždaug 10 metų išvažiavau pas senelius į miestą tęsti mokslus mokykloje ir pradėjau pas juos gyventi. Kada konkrečiai senelis pradėjo manimi domėtis, tiksliai nepamenu, prisimenu tam tikras akimirkas savo tėvų namuose. Jis žiūrėjo, kaip šlapinuosi, po to gėrė šlapimą, rodė savo lyties organą, siūlė paliesti. Tai buvo šlykštu, bet nesuprantama. Ir kai pradėjau gyventi su jais bute, viskas pablogėjo. Jis bandė su manimi pasimylėti, bet, matyt, buvo bailys, kai pasakiau, kad pasakysiu mamai. Tada tiesiog įkišo savo penį man į burną, privertė mane nusirengti ir lietė.
Kodėl niekam nesakiau, nežinau. Nepamenu, kad grasinau, tik pažadėjau, kad nesakysiu. Aš verkiau ir klausiau, kodėl tu taip darai? Į tai jis atsakė, kad ruošia mane pilnametystei. ir tai jis padarys geriau nei bet kas kitas.
Norėjau jį nužudyti. Stengiausi nelikti su juo viena. Puikiai prisimenu, kaip pasislėpiau nuo jo už spintos ir kartą paėmiau žirkles ir pasakiau, kad jei jis prieis prie manęs, aš jį nužudysiu.
Tai tęsėsi keletą metų. Kartą, nežinau kaip ir kodėl, viską pasakiau močiutei. Verkiau. Nežinau, ar ji manimi patikėjo, ar ne, bet ji nustojo palikti mane vieną su juo.
Netrukus tėvai pardavė namą už miesto ir persikėlė į miestą ir pasiėmė mane pas save. Spėju, kad jie jam nieko nesakė, nenorėjo kelti triukšmo. Niekada daugiau nediskutavome šia tema.
Tačiau jis man dar daug metų teikė nepadorius pasiūlymus. Kai pradėjau susitikinėti su berniukais, jis paklausė, kaip man sekasi su jais, ar pabuvojo „jau ten“, ar dar ne? Ir panašiai. Bet jis daugiau niekada manęs nelietė, ir aš nebebuvau ilgai su juo viena.
Matyt, viskas, kas įvyko, manęs nelabai paveikė. Aš susitikinėjau su vaikinais ir niekada neturėjau jokių seksualinių problemų. Būdama 19 metų susipažinau su jaunuoliu ir išsikrausčiau iš tėvų namų. Močiutė ir senelis perleido mums savo butą ir persikėlė gyventi į namą su tėvais. Po to jis iš principo daugiau su manimi nebendravo. Gal bijojo, kad galiu pasiskųsti vaikinui.
Kartą močiutė užsiminė, kad mama irgi kažkada stengėsi su juo nebūti viena. Gal jis ir jai ką nors darė, nežinau. Matyt, jis buvo seksualiai aktyvus, nes, anot močiutės (o jiems jau buvo vidutiniškai 70 metų), jis reikalavo iš jos sekso. Jis gyveno pas mus iki savo dienų pabaigos.
Viena vertus, iki tol su juo susiję daug teigiamų akimirkų. Kita vertus, tai, ką jis padarė su manimi, negaliu atleisti, paleisti, viską prisimenu. Mano vyriausioji dukra, jai dabar 5 metai, dažnai pas juos lankydavosi, tačiau kažkodėl niekada nekilo mintis, kad jis gali prie jos lysti. Nes mano močiutė arba mano tėvai visada buvo šalia. Ji tikriausiai niekada nebuvo su juo viena. Be to, jis jau buvo gana senas, gal nusiramino.
Jis mirė namuose, pusantro mėnesio gulėjo lovoje ir, tiesą pasakius, man jo buvo gaila, juk jis mūsų šeimoje gyveno daugiau nei 20 metų. Kalbėjausi su juo ir neapykantos jam nejaučiau. Bet atsirado kažkoks neigiamas jausmas, net negaliu apibūdinti šio pojūčio, tikriausiai panieka. Visada tikėjau, kad Dievas jį nubaus už tai, bet sulaukęs 80 metų jis gyveno šiltai, sočiai ir gerai prižiūrimas. Ateinu pas tėvus, ir net kažkaip keista, kad jo nebėra. Niekada jo nesapnavau, bet viską prisimenu…
Patekusiems į tokią pat situaciją patariu neužsisklęsti savyje, netylėti, bet būtinai pasakykite mamai, močiutei, mokytojai, kreipkitės į socialines tarnybas, jos tikrai padės. Nebijokite grasinimų. Tokie žmonės, atvirkščiai, yra labai silpni. Nebijokite, kad jie jumis nepatikės – ir viskas bus gerai. Visa tai parašiau norėdama pasakyti, kad po to yra gyvenimas. Svarbiausia, išlikti stipriam ir nepalūžti.
Seksualinės prievartos auka
„YouTube“ vaizdo įrašas
