Jo namuose pradėjo pasirodyti prostitutės, laukiančios klientų trasose. Tai yra daugiausiai tolimųjų reisų vairuotojų. "Yandex" nuotrauka

2002 metai. Rostovo sritis. Novošachtinsko miesto policija gavo pareiškimą dėl penkių raudonplaukių merginų dingimo. Paskutinei aukai 18 metų Lidijai Ovsianikovai pavyko išvengti žiauraus sekso vergės likimo. Tai istorija apie Novošachtinskio maniaką, kurio visas rajonas bijojo. Perskaitę iki galo, sužinosite, kas iš tikrųjų atsitiko merginai, pabėgusiai iš maniako gniaužtų, ir nulėmė jos tolesnį likimą.

 

Mergina ėmė įrodinėti, kad nėra prostitutė

Lidija  Ovsianikova augo normalioje šeimoje. Tėvas dirbo statybininku. 1997 metais vyrą  mirtinai partrenkė motociklas ir Lidijos mama liko viena su dviem dukromis. Naujas gyvenimas našlei atrodė per sunkus, moteris pradėjo gerti. O netrukus buvo pašalinta iš statybų skyriaus, kur kadaise dirbo kartu su vyru.

Vyresnioji Lidos sesuo Jelena ištekėjo ir persikėlė gyventi pas vyrą. Lidija liko su mama.

„Mergaitei buvo labai sunku“, – sako Jelenos vyras Aleksandras Širobokovas. – Mama niekur nedirbo, o  gavusi pinigus iš karto pragerdavo pašalpą netekus maitintojo, kurią gavo už Lydą.

Aleksandras ir Jelena priglaudė mergaitę pas save, kai sužinojo, kad sudegė butas, kuriame kadaise gyveno Ovsianikovų šeima. Mama bastėsi nežinia kur, o metų gale buvo rasta sušalusi lauke.

Likimas merginos nelepino, tačiau tai, kas nutiko Lidai balandžio 25 d., ji negalėjo susapnuoti net baisiausiame sapne.

„Tą dieną, – prisimena Lidija, – ėjau namo. Per sodą. Saša (sesers vyras) paprašė manęs už jį sumokėti jam paskirtą baudą. Su savimi turėjau du pasus – jo ir savo, įgaliojimą ir pinigus. Einu, girdžiu, kaip už manęs staiga sustoja mašina ir vyriškas balsas sako: „Ei, tu, ateik čia. Mes iš policijos“.

Mergina priėjo prie mašinos. Senutėliuose „Žiguliukuose“ sėdėjo pagyvenęs vyras ir jaunas vaikinas. Senolis žvaliai iššoko iš automobilio ir, sugriebęs Lidą už rankos, šiurkščiai įgrūdo ją ant užpakalinės sėdynės.  Jis paklausė: „Ar tu stovi trasoje?“.

Mergina, vyrus supainiojusi su policijos pareigūnais, ėmė įrodinėti, kad nėra prostitutė. Parodė dokumentus.

„Jie paėmė popierius. Ir tada nuėjome, – pasakoja Lida. – Vyresnysis iš jų visą laiką tvirtai laikė mane už rankos“.

Mergina buvo atvežta į kaimyninį ūkį – į pagyvenusio žmogaus Nikolajaus Ivanovičiaus Škotovo namus.

Penkiasdešimt trejų metų Škotovas – vidutinio ūgio, tvirto sudėjimo vyras, gyveno Kalinino ūkyje su dviem vaikais – penkerių metų Olia ir šešerių metų Kolia. Jis niekur nedirbo, turėjo II invalidumo grupę (trūko trijų dešinės rankos pirštų). Vaikai, anot kaimynų, buvo nuo skirtingų žmonų, tiksliau – sugyventinių. Jis niekada nebuvo teisėtai vedęs.

Moterys greitai nuo jo pabėgo, o tada jam pavyko atimti iš kiekvienos tėvystės teises į vaikus.

Ūkio gyventojai siaubingai bijojo Nikolajaus. Ir ne be pagrindo. Kalininoviečiai patyliukais pasakojo vienas kitam siaubingų istorijų apie tai, kaip Škotovas elgėsi su savo moterimis. Pavyzdžiui, jis parišo Kolenkos motinai virvę po kaklu ir vedžiojo kaip galviją. O Olios mamai vieną naktį pavyko išlįsti pro siaurą užrakinto namo langą (raktą Nikolajus visada nešiodavosi su savimi) ir pabėgti. Moteris buvo jo žiauriai mušama.

Kai sugyventinės pabėgo, Nikolajus, nemėgęs pats dirbti namuose, ėmė ieškoti joms pakaitalo. Taip, ir lovoje jam reikėjo moters. Taigi, jo namuose pradėjo pasirodyti prostitutės, laukiančios klientų trasose. Tai yra daugiausiai tolimųjų reisų vairuotojų.

Tada, pasikalbėjusi su kaimynais, Lida sužino, kad ne pirmą kartą per pastaruosius metus Škotovas atsivežė  merginų į savo namus. Bet koks tų merginų likimas – nežinia. Žmonės kalbėjo, kad visos jos, skirtingai nei Lida, tikrai buvo greitkelio prostitutės.

„ Kai įėjau į namus, – pasakoja Lidija Ovsianikova, – buvo kita mergina, kuri atrodė vyresnė už mane. Tada net susidraugavome. Larisa buvo atvežta iš Novosokolovkos. Ji išsiskyrusi, turi mažą vaiką. Čia ji taip pat buvo įkalinta, bet lengvatinėmis sąlygomis, nes buvo laikoma septyniolikmečio Deniso drauge. Toks jauno vaikino, sėdėjusio automobilyje su Nikolajumi, vardas.

 

Jis sugriebė ją už plaukų ir nusitempė į kitą kambarį

Denisas buvo vienos iš pabėgusių Nikolajaus sugyventinių brolis. Atvykęs aplankyti sesers, jis čia išbuvo šešis mėnesius. Tačiau Škotovas nedavė vaikinui pinigų bilietui atgal. Privertė jį dirbti jam.

„ Iš pradžių tikėjausi Deniso pagalbos, – pasakoja Lida. – Bet paskui supratau, kad vaikinas labai bijo Nikolajaus“.

Naujosios sekso vergės pasirodymą namuose Nikolajus nusprendė atšvęsti – padėjo ant stalo butelį degtinės ir liepė visiems išgerti. Lida atsisakė, o tada jis jai trenkė per veidą. Mergina pakluso. Pats Škotovas prisigėrė iki sąmonės netekimo  ir užmigo.

„Naktį jis atsigulė šalia manęs, – sako Lida. – Kovojau kaip galėdama, bet jis pasakė, kad subjauros mane, jei nepaklusiu“.

Tada kiekvieną vakarą, o kartais, pasak Lidos, kelis kartus per naktį, Škotovas ją prievartavo.

Ryte Larisa ir Lida tvarkė namų ruošos darbus. Nikolajus turėjo karvę, dvi kiaules, triušių, ančių, žąsų ir vištų. Tada gamindavo maistą – tironas mėgdavo  skaniai ir daug valgyti, o įkalintos merginos tvarkydavo namus.

„Per tą laiką, kol buvau, bulvėmis apsodinome dešimt hektarų žemės, – rodydama suaižėjusius delnus pasakoja buvusi belaisvė. – Jis neleido mums ilsėtis, visą laiką stumdė, o jei kas ne taip, tai mušė“.

Lidija nuolat buvo akylai kontroliuojama Škotovo. Net tik jo prižiūrima  mergina galėjo nueiti į tualetą. Kai tik visi susirinkdavo į namus, Nikolajus vidinėje durų pusėje pakabindavo didelę spyną, o raktą įsidėdavo į kišenę. Jei reikėdavo kur nors vykti, pasiimdavo ir merginas.

„ Man atrodo, kad Larisa galėjo pabėgti, – svarsto Lidija. – Bet to nepadarė, nes bijojo dėl manęs. Škotovui manęs labai reikėjo“.

Anot jos, kai vieną kartą girtas kankintojas greitai užmigo, merginos tyliai planavo pabėgimą. Bet paskui persigalvojo: jei nepavyktų pabėgti ir baisiai suerzinus Škotovą, paskui būtų daug blogiau abiem.

Kartą Lidija neištvėrė ir suriko ant prievartautojo, kai šis pradėjo mušti savo dukrą. Mergaitė netyčia išpylė pieną.

„Jis sugriebė ją už plaukų ir nusitempė į kitą kambarį, – prisimena Lida. – Išgirdau kurčius smūgius ir Olios verksmą. Tada mergaitė išsilaisvino ir pribėgo prie manęs. Paslėpiau ją už savęs ir pasakiau šiam niekšui: „Mušk mane, neliesk vaiko“.

Anot Lidos, nuo Škotovo  ne kartą kliuvo ir jo sūnui Koliai.

„Jis galėjo pagriebti berniuką už kelnių ar marškinėlių ir trenkti į sieną, – sako Lida. – Ir jis uždraudė mums su Larisa virti košę vaikams su pienu. Visas pienas buvo skirtas parduoti turguje. Bet mes jo neklausėme ir  virėme normalią košę vaikams.

Gegužės 1-ąją, sočiai pavalgęs ir išmaukęs visą butelį degtinės, Škotovas nuėjo  miegoti. Laimei, lauko durys buvo atrakintos. Deniso taip pat nebuvo šalia. Ir merginos nusprendė bėgti.

„Denis pasivijo mane jau gatvėje, – prisimena Lida. – Jis sugriebė mane už rankos, nutempė į namus ir sviedė tiesiai į miegantį Nikolajų. Šis, sužinojęs, kad bandome pabėgti, pašėlo“.

Lidos pasakojimais buvo smarkiai sumušta ne tik jis, bet ir  Larisa. Škotovas suplėšė visus Lidijos drabužius, tada išsitraukė ginklą ir priglaudė prie merginos kaktos.

„Tada nebuvo jokios baimės, – sako ji. – Net norėjau, kad jis greičiau šautų“.

Nikolajus atleido gaiduką. Pasigirdo duslus spragtelėjimas. Škotovas nusikeikė. Ginklas užsikirto.

„Tada pasidarė baisu, – tęsia Lidija. – Kritau ant kelių ir maldavau, kad manęs nenužudytų. Dar kelis kartus smogė man šautuvo buože į veidą, kuris kaip mat ištino, ir galiausiai nurimo“.

Arčiau nakties Lida pasiprašė  į tualetą. Škotovas ėjo iš paskos ir paliktas už durų, visą laiką klausė: „Kodėl taip ilgai?“. Tada staiga kažkas patraukė jo dėmesį. Mergina, išėjusi  iš tualeto ir neradusi greta savo kankintojo, įsliūkino į šienavietę ir ten pasislėpė po brezentu. Lauke jau buvo tamsu.

 

Pastebėjo, kad kažkas blizga ir pamatė peilį

„Išgirdau triukšmą kieme, – sako bėglė. – Jie pradėjo manęs ieškoti su Denisu. Tada užvedė mašiną ir nuvažiavo.

Lida žinojo tik vieną būdą, kaip pabėgti. Tačiau tai atspėjo ir Škotovas. Pasodinęs Denisą į pasalą miške, jis pats nuvažiavo iki šieno kupetų, paslėpė mašiną ir laukė.

„ Jis užpuolė mane apleistos karvidės teritorijoje, – pasakoja Lidija. – Jis iššoko kažkur iš šono ir, šaukdamas, kad pasiųs mane į trasą, pradėjo mušti. Tada jis sugriebė už plaukų ir nulenkė galvą beveik iki žemės. Pastebėjau, kad kažkas blizga. Ir pamačiau peilį. Jis tikriausiai iškrito iš jo kišenės. Griebiau peilį ir tris kartus dūriau Škotovui į krūtinę.

Nikolajus tik pasakė: „Ką tu padarei?“ ir nugriuvo.

„ Apie antrą valandą nakties išgirdau beldimą į langą, – pasakoja Aleksandras Širobokovas. – Išeinu, žiūriu, Lida sėdi ant suoliuko. O mes jos ieškodami tiek laiko, nusivarėme nuo kojų… Lidos drabužiai buvo permirkę krauju, rankose – kruvinas peilis. Ji sako: „Saška, manau, kad nužudžiau žmogų“.

Gegužės 2 d., šeštą ryto, į įvykio vietą išvyko tyrimo-operatyvinė grupė, kurią sudarė septyni žmonės. „Ant žemės gulėjo dar šiltas vyro lavonas su trimis durtinėmis žaizdomis krūtinėje. Jis turėjo pasą Nikolajaus Ivanovičiaus Škotovo vardu“, – sakė vyresnysis tyrėjas Aleksandras Povaliuchinas.

Mergina nieko neneigė. Ji tik apgailestavo, kad dėl tokios menkystos kaip Škotovas jai teks sėsti į kalėjimą.

Drąsi bėglė dviem paroms buvo uždaryta į tardymo izoliatorių. Po to mergina buvo išleista už užstatą.

Krata Nikolajaus Škotovo namuose parodė, kad Lida kalbėjo tiesą apie savo siaubingą gyvenimą vergijoje. Tyrėjai rado daugybę aukų kankinimo ir pavergimo įrankių. Namuose buvo rasti ir kitų moterų pasai bei daiktai. Dauguma jų buvo raudonplaukės gražuolės.

„Keletą metų Škotovas kiekvieną iš jų laikė surakintą namuose, vertė sunkiai dirbti.  Jis vedžiojo mergina keturiomis po kiemą su pavadėliu. Visi kaimynai tai matė, bet tylėjo“, – sakė Novošachtinsko policijos vadovas.

Tarp šešiolikos tyrimo metu rastų pasų keturi priklausė dingusioms merginoms. Tolesnis jų likimas tebėra nežinomas. Toliau aiškinasi tyrėjai.

„Lidijai Ovsianikovai iškelta baudžiamoji byla pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 108 straipsnio 1 dalį „Būtinosios savigynos ribų peržengimas“, – paaiškino policijos pareigūnas Pavelas Ignatenko.

Atitinkamas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tačiau Lidija ir beveik visi Kalinino gyventojai tiki, kad jai pavyks išvengti bausmės.

„Kalininoviečiai man  sako tiesiai į veidą, – šypsosi Lida, – kad išgelbėjau juos nuo nuolatinės baimės“.

Gimtajame kaime mergina  tapo heroje. Jai neleidžiama ramiai praeiti gatve.

Paklausta apie savijautą, Lida atsako, kad niekada nesijautė geriau. Lėtai gydo žaizdas ir randus ant kūno. Ji grįžo į namus, šeimą, kur jos seniai laukė.

Kita sekso vergė Larisa grįžo pas savo motiną. Denisas vis dar gyvena ūkyje ir prižiūri vaikus – globos institucijos galvoja, ką daryti su Olia ir mažuoju Kolia …

Denisas buvo išteisintas, nes buvo pripažintas nukentėjusiuoju, Škotovo vergu.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą