Laura Tedder buvo pradėta, kai jos motiną  išprievartavo trys vyrai. Per visą nėštumo laikotarpį motina mėgino atsikratyti jos vartodama įvairius preparatus ir sukelti persileidimą, bet nesėkmingai. Mergytė gimė nesveika. Netrukus gydytojai nustatė  jai akies onkologinę ligą.

Moteris sakė turinti savo stiprų Angelą Sargą, visada sėdintį greta jos

„Mano gyvenimas  prasidėjo nuo to, kad mano biologinė motina išėjo iš baro vėlai vakare ir ją išprievartavo trys vyrai. Ji jau augino dvi dukteris, bet trečio vaiko neplanavo. Juo labiau, nuo seksualinių prievartautojų“, – sakė Laura.

Visus devynis mėnesius kūdikio besilaukianti moteris vartojo įvairius preparatus, norėdama sunaikinti vaisių ir sukelti persileidimą. Bet nesėkmingai – mergytė išgyveno. „Dievas norėjo, kad aš gyvenčiau“, – šyptelėjusi pasakė Laura.

Netrukus gydytojai nustatė mergytei akies onkologinę ligą ir praėjus dviem metams akį teko pašalinti.

Ką tiktai gimusią mergytę, jos biologinė motina nunešė į savo brolio namus ir trumpai pasakė:

  • Paimkit, aš jos neauginsiu.

Jis ir paėmė. Čia ir prasidėjo mergytės gyvenimas. Po kiek laiko Lauros dėdė, biologinės motinos brolis ir jo žmona įsidukrino ją.  Paskui Laurai buvo atlikta ne viena veido plastinė operacija ir daugybė kitų operacijų. Jai teko praeiti  ir chemoterapijos seansą, kad sustabdytų vėžio plitimą po organizmą.  „Tai buvo nuožmi kova už gyvenimą, su kuria viena ir nebūčiau susidorojusi“, – sakė Laura. Įtėviai palaikė ir padėjo jai įveikti ne vieną sunkią operaciją, budėjo prie jos lovelės per naktis.

Moteris sakė turinti savo stiprų Angelą Sargą, visada sėdintį greta jos ir visada sergėjantis ją.  Anot  pašnekovės, jis buvo greta ir atliekant jai sudėtingas operacijas. Laura išgyveno.

Po kiek laiko galvos smegenyse gydytojai aptiko auglį, bet padedant jiems, moteris ir vėl išgyveno.  „Tikriausiai dievulis nori, kad aš būčiau šioje žemėje, todėl, kad myliu jį, o jis myli mane“, – galvoja Laura.

Moteris pasakojo, kad prabėgus nemažai metų norėjo susitaikyti ir su savo biologine motina. „Žinojau, kad ji atidavė mane savo broliui, bet niekada nemėgino susigrąžinti“.

Kartą per savo įtėvius Laura perdavė motinai, kad norėtų pasikalbėti su ja.  Po to Laura paskambino jai ir pasakė:

  • Čia Laura.

Motina atsakė:

  • Aš žinau.

Kiek patylėjusi, Laura paklausė:

  • Kodėl tu mane atidavei ir niekada nemėginai susigrąžinti?

Motina atsakė:

  • Aš nekenčiu tavęs, kaip nekenčiu savo prievartautojų. Net neįsivaizduoju, nuo kurio iš jų pagimdžiau tave.

Bet Laura jai atsakė:

  • Aš šiandien, praėjus tiek metų, tau skambinu norėdama iš visos širdies padėkoti, kad tu mane atidavei savo broliui. Už tai, kad tavo brolis rūpinasi manimi, padėjo man įveikti sunkias operacijas. Ir ką dar norėčiau tau pasakyti: tegul padeda tau Dievas už tai, kad tu manęs nenužudei, neišmetei į šiukšlių konteinerį, o atidavei geriems žmonėms.

Po šių žodžių stojo ilga tyla. Laurą pagimdžiusi moteris nežinojo, ką atsakyti.

 

Jos misija – perduoti žmonėms, kad negalima žudyti užsimezgusios gyvybės

Laura sakė nejaučianti neapykantos savo biologinei motinai. Nors ir neslepia ilgus metus jautusi jai negerus jausmus. Bet  dabar Laura žiūri į gyvenimą vien šviesiomis spalvomis ir su optimizmu:

  • Svarbiausia, kad esu gyva. Turiu nuostabų vyrą, sūnų, anūkų Aš kiekvieną dieną meldžiuosi Dievui ir dėkoju jam už tai, kad išsaugojo mano gyvybę. Jis išsaugojo mane ne šiaip sau, o dėl labai svarbios priežasties. Ir aš tikiu, kad ta priežastis – perduoti žmonėms, kad negalima žudyti užsimezgusios gyvybės, nes tai – didžiulė nuodėmė.

Laura neabejoja, kad gyvenime galima įveikti ir pačias sunkiausias negandas. Net ir tada, kai žmogus galvoja, jog viskas prarasta ir viskas baigta. „Nesvarbu, kad ir kaip būtų blogai, bet reikia tikėti, kad viskas bus gerai“, – sakė moteris. Taip nutiko ir Laurai. Ji ir baisiausiame sapne nesapnavo, kad beišgydant akies vėžį, po kiek laiko jai smogs smegenų vėžys. Ją kankino nežmoniški galvos skausmai. Gydytojai tvirtino, kad Laurai liko labai nedaug laiko gyventi, bet ji iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą. Net ir tada, kai jai paskambino iš darbo ir paklausė, kodėl ji neateina, Laura atsakė:

  • Man labai skauda galvą ir aš negalėsiu šiandien to darbo atlikti.

Nors iš tikrųjų galvojo, ar ji apskritai kada nors daugiau ateis į darbą.

Bet dabar jos nebekankina galvos skausmai!  Ji stipri, be galo stipri.  Moteris ištvėrė ne vieną sunkią ir sudėtingą galvos smegenų operaciją. Ir visada tikėjosi geriausio. Net ir tada, kai  medikai dar  turėjo, palyginti, mažai informacijos apie smegenų auglio gydymo būdus, kaip jis gydomas ir išgydomas dabar. Bet Laurai pasisekė – pakliuvo tais laikais pas geriausius gydytojus ir jie padėjo jai išgyventi.

Moteris ne tik sėkmingai sukūrė šeimą, bet ir susilaukė sūnaus. O kai jis sukūrė šeimą, jo žmona pagimdė  dvynukus. Laura jaučiasi labai laiminga, nes greta jos puikus vyras – visada suprantantis ir palaikantis ją.

„Pradėkime nuo to, kad  jis vedė moterį su negalia ir po to susilaukėme sūnaus. Jei man geri žmonės nebūtų padėję išgyventi, dabar neturėčiau nei vyro, nei sūnaus, nei nuostabių anūkų, nes nebūtų buvę manęs“, – labai paprastai pasakė Laura.

parengta pagal youtube

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą