sniegopilys.lt
Kodėl reikia pasitikėti vaikais, kai jie sako, atrodo, neįmanomus dalykus? Papasakosiu vienos savo klientės istorijas iš vaikystės, kai suaugusieji rodė akivaizdų seksualinį susidomėjimą ja.
Tema sudėtinga ir tabu. Ne visi drįsta apie tai kalbėti, net jei jis užaugo ir sukūrė savo šeimą. Tačiau vis daugiau atsiranda žmonių, kurie nepabijojo pasakoti savo liūdnų istorijų.
Pažvelgė į ją gudriai prisimerkęs
Taigi, jūsų dėmesiui istorija, kai jos herojė tapo artimo šeimai žmogaus seksualinio susidomėjimo objektu.
Tada mergaitei buvo 12 ar 13 metų. Jų šeimos draugas, dėdė, pavadinkim jį Jonu, mamos prašymu, nuvežė ją pas močiutę, kuri gyveno maždaug už 50 km. Mergaitė stovėjo prie mašinos durų, prispaudusi nugarą, kai pajuto, kaip dėdė Jonas lengvai uždėjo ranką ant jos rankos. Mergaitė susigėdo ir išsigando, išlaisvino ranką, apsidairė (atrodė, kad aplinkiniai nieko nepastebėjo) ir kitoje vietoje įsikibo į durų rankeną. Dėdė atkakliai padarė tą patį: uždėjo savo ranką ant josios.
Tada pažvelgė į ją gudriai prisimerkęs, o ji, nepakeldama akių, atitraukė abi rankas ir sukryžiavo jas ant krūtinės.
Tą vakarą buvo vėsu, ir dėdė pasiūlė jai savo švarką. Po to padavė atsigerti mineralinio vandens, bet pora gurkšnių išgėrusi, mergaitė po akimirkos automobilyje apsvaigo.
„Jis man pasiūlė švarką ir, neklausęs mano sutikimo, užmetė man ant pečių ir lengvai apkabino. Bet visai ne taip, kaip tai darė mano tėvai, – dalijosi karčia patirtimi dabar jau moteris.- Žinote, šios sekundžių dalys ir visiškai skirtingi prisilietimai leido suprasti, kad kažkas ne taip“.
Anot jos, du kartus dėdė bandė patikrinti, ar jos rankos šaltos, suspausdamas jos kairę ranką savo didelėmis bjauriomis rankomis. Tada ji buvo kaip varveklis, ne todėl, kad buvo šalta. greičiau iš išgąsčio. Priešais močiutės namus dėdė sustojo. Į vidų nėjo. Atsisveikindamas jis pabučiavo mergaitei į skruostą stipriu vyrišku bučiniu, nuo kurio, anot jos, iki šiol pašiurpsta oda.
Tačiau mergaitė nedrįso apie viską papasakoti močiutei. Melavo, kad susipyko su drauge, močiutei paklausus, kodėl ji tokia liūdna.
Po kelių dienų grįžo namo ir nedrąsiai pasiskundė mamai dėl dėdės Jono veiksmų.
„Jis laikė man už rankos“, – pasakiau tai su tokia intonacija, kad jautrus suaugęs žmogus būtų įtaręs, kad kažkas ne taip. Bet mama numojo ranka, sakydama, kad nereikia prisigalvoti visokių nesąmonių, kad dėdė su manimi elgiasi kaip su dukra… Tada jaučiausi neapsakomai įskaudinta ir pažeminta. Mama – žmogus, kuriuo pasitikėjau, dalinausi su ja savo slapčiausiais dalykais – numojo ranka ir net nebandė išgirsti. Arba nenorėjo“, – sakė moteris.
Gyveno su baime, kad dėdė grįš
Anot jos, po to įvykio kelis kartus per šeimos šventes susidūrė su dėde Jonu., tačiau jis daugiau niekada jos nelietė. Tik kartais per daug atidžiai nužvelgdavo, tarsi vertindamas ir vulgariai juokaudavo.
Laimei, po kurio laiko dėdė Jonas išvyko dirbti į užsienį su šeimą. (Jis turėjo šeimą ir du vaikus – dvejų metukų berniuką ir jos amžiaus mergaitę).
Moteris neslepia, kad daugiau ta tema su tėvais niekada nekalbėjo, nes bijojo pasmerkimo.
Vienintelis žmogus, kuriuo galėjo pasitikėti, buvo jos močiutė, juolab kad ji niekada nejautė užuojautos šiam vadinamam šeimos draugui.
Prieš tai septynerius metus gyveno su baime, kad dėdė grįš ir vėl pagriebs ją savo didžiule ranka. Arba pabučiuos į skruostą.
Po kiek laiko atsitiktinai aptiko Beate Hanikos knygą, kur rašoma apie mergaitę Malviną, kuri tapo savo senelio seksualinio priekabiavimo objektu. „Knyga nuostabi (kad ir kaip baisiai skambėtų kalbant apie tokią temą), patarčiau ją skaityti kartu ir suaugusiems, ir paaugliams.
Kai susipažinau su Malvinos istorija, atpažinau joje save. Knygoje yra epizodas, kai Malvina, sėdinti automobilyje su tėčiu, bando jam pasakyti savo paslaptį, o jis… negirdi arba nenori girdėti savo dukters. Tai, kaip autorė aprašo mergaitės jausmus, vienas prie kito sutapo su mano išgyvenimais, kai savo paslaptimi bandžiau pasidalinti su mama“, – atviravo moteris.
Dabar ji – dviejų dukterų mama. Bet įsitikinusi, kad ir kokie sunkūs būtų jų santykiai, nuo savo vaikų neužsidarysianti. „Atidžiai klausysiuosi, pasitikėsiu jų žodžiais, o juo labiau nenuvertinsiu jų jausmų. Išmokysiu jas rūpintis savimi ir savo kūnu. Išmokysiu jas pasakyti tvirtą „ne“ ir atsisakyti keistų prašymų net jai to prašo artimi žmonės“, – sakė moteris.
psichologė Angelė Kazlauskienė
„YouTube“ vaizdo įrašas
