„Interpolo“ išvada paprasta ir aiški: kad pedofilų aukomis tampa vaikai, pirmiausiai kalti jų tėvai

Pedofilu gali būti  ir turtingas, ir bedarbis, jaunas ar senas, išsilavinęs ar bemokslis. Bet jie visi turi ir kai kurių bendrų bruožų. Tačiau nereikia iš karto įtraukti žmogų, atitinkantį tuos apibūdinimus, į pedofilų gretas, jei šis kažkaip kitaip, nei įprasta, užkalbino vaiką.  Vis dėlto žinant tuos požymius ir sugretinus juos su įtartinu elgesiu, galima išvengti didelės bėdos.

Pirmutinis tikslas – palenkti vaiką į savo pusę

Taigi, įprasto pedofilo portretas tai dažniausiai vyresnis nei 30 metų vyras. Jis paprastai neturi draugų ir bičiulių. Gal net vengia jų sąmoningai, tikėdamasis sėkmingai paslėpti savo nešvarius darbus. Jei toks vyras vedęs, tai jo santykiai su žmona būna „draugiški“. Tai yra be sekso.  Dažniau tarp pedofilų –  žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą dirbantis arba apskritai nedirbantis vyras. Tai gali būti ir teistas asmuo, ne vienerius metus praleidęs už grotų, todėl darbdaviai nenori su juo prasidėti.

Jei pedofilas ir dirba, tai stengiasi pasirinkti tokį darbą, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti su vaikais. O jei nepavyksta įsidarbinti, tai pasisiūlo būti savanoriu ir dirbti vaikų stovyklose, dienos centrus ir panašiai.  Jo pirmutinis tikslas – palenkti vaiką į savo pusę.

Pedofilus labai domina „vaikiški“ užsiėmimai. Jie domisi jais daug aktyviau, nei „suaugusiųjų“ pomėgiais. Apibūdindami vaikus jie  vartoja tokius žodžius, kaip antai „nekaltas“, „angeliukas“ , „perliukas“, „tyras“, kaip šaltinio vanduo, „skaidrus“ kaip deimantas ir panašiai. Pedofilo pomėgiai turi būtinai sudominti vaiką. Tai gali būti ir brangių žaislų kolekcionavimas, egzotinių gyvūnų paveikslėlių rinkimas arba lėktuvų ir automobilių žaislų modelių rinkimas.

Vieno pedofilo aukomis paprastai tampa maždaug to paties amžiaus vaikai.  Tai yra vieniems pedofilams labiau patinka pradinukai ar net darželinukai, kitiems – vyresnio amžiaus moksleiviai. Todėl dažniausiai pedofilo namuose kuris nors kambarys įrengtas taip, kad atitiktų jo mėgstamo amžiaus vaikų ar paauglių interesus. Labai dažnai pedofilų aukomis tampa pereinamojo amžiaus vaikai. Tai yra, kai jie jau ima domėtis seksu, nors dar tik teoriškai, o iš kitos – neturi jokios patirties intymiais klausimais.

Sulaukia tokio dėmesio, kurio negauna iš savo tėvų

Bene dažniausiai pedofilų aukomis tampa labiausiai pažeidžiamos vaikų grupės – augantys daugiavaikėse, nepritekliuje šeimose, vaikų globos namuose, taip pat vaikai su negalia ir našlaičiai.  Vaikų medžiotojai paperka juos dėmesiu, dovanomis ir siūlymais aplankyti vaikų mėgstamus renginius ir vietas: žaidimų aikšteles, karuseles, gyvūnų cirką. Taip pat nueiti į kiną ar kavinę. Svarbiausias pedofilo tikslas – užmegzti draugiškus ir artimus ryšius su vaiku.  Vaiką gali papirkti tai, kad nepažįstamas (arba ir pažįstamas)  dėdė su juo elgiasi kaip lygus su lygiu, klausia jo nuomonės ir atsižvelgia į ją. Neretai net pataikauja ir stengiasi įtikti vaikui. Iš pedofilo sulaukia ypač didelio dėmesio, kurio taip trūksta ar vaikas visiškai negauna iš savo tėvų.

Suteikęs galimybę vaikui pasijusti „suaugusiu“, paskui  pedofilas tais pojūčiais pradeda manipuliuoti. Pasiūlo savo jaunam draugui peržiūrėti pornografijos filmą, išmėginti alkoholį ar narkotikų. Todėl nėra ko stebėtis, kad vaikas ar paauglys prisiriša prie pedofilo. Tai vadinamasis  Stokholmo sindromas, kai vaikas, prisirišęs prie savo vyresniojo draugo, pradeda siekti jo palankumo ir stengiasi visaip jam įtikti. Todėl dažnai vaikas pateisina pedofilo pastangas, matydamas, kaip dėdė rūpinasi ir globoja jį. Ką dažnai pamiršta padaryti tėvai.

Be to, neretai pedofilai  prieina prie vaiko per jo motiną, jei šeima išsiskyrusi arba moteris tiesiog viena augina vaiką. Įgijęs motinos pasitikėjimą ir palankumą, pedofilas įgyja veiksmų laisvę.  O jei motina dar ir dirba, vaikų mylėtojo žinioje – visa diena.

Norėdamas pasiekti savo tikslą, pedofilas būna labai kantrus. Jis gali susidaryti aukų sąrašą ir „dirbti“  su jais atskirai, užmezgant ir palaikant „draugiškus“ santykius. „O gal su kuriuo nors iš jų ir pavyks?…“, – galvoja pedofilas

Be to, daug pedofilų galvoja, kad nedaro nieko blogo, o tik padeda vaikui. Neva, artimai bendraudamas su vaiku, jis sužinos daug daugiau, apie ką kiti nekalba.  Beveik visi pedofilai turi didžiules pornografinių nuotraukų kolekcijas, su kuriomis supažindina ir savo aukas.

Per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė ir pedofilų mąstymas bei elgesys

Be to pedofilai mėgsta prašyti vaikų padovanoti kokį nors kad ir menkavertį daiktą atsiminimui. Bet atsisakyti gautų dovanų negali net fiziškai. Tai – patologija. Vienas iš veiksnių, nenaudingų pedofilams – tai, kad lytiškai išnaudotoms ir prievartautoms aukoms užaugus, jos jau kitaip pažvelgs į dešimties ar daugiau metų senumo įvykius. Pedofilai nepatraukiami baudžiamojon atsakomybėn tik dėl to, kad tyli aukos, kurios norėtų ne tik teisingumo, bet ir būti apsaugotos nuo viešumo. O tai jas baugina labiau, nei  pedofilų padaryti nusikaltimai.

Per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė ir pedofilų mąstymas bei elgesys. Prieš kiek laiko „Interpolas“  paskelbė atliktą išsamų tyrimą, skirtą pedofilijos klausimams.  Tyrimo autoriai priėjo išvadą, kad per pastaruosius metus šie nusikaltėliai labai pasikeitė. Jei anksčiau tai buvo daugiau vienišiai, su savo atitinkamais nukrypimais ir besilaikantys atokiau kitų žmonės, saugojo savo paslaptis ir  bijojo kam nors prasitarti, tai dabar pedofilai jau nebeslepia savo ketinimų.  Priešingai – jie susibūrė į bendruomenes ir forumus, kur bendrauja ir dalijasi savo patirtimi bei pojūčiais. Tai yra pedofilai konkrečiai pasakoja, kur, kada ir kokį vaiką išnaudojo savo seksualiniams tikslams patenkinti. Jie dalijasi patirtimi, pasakoja, kur važiuoja ir kokius vaikus jau yra nusižiūrėję. Žodžiu, nustojo varžytis ir net laiko tai normaliu dalyku. Vienintelis ko jie bijo, kad nesučiuptų policija ir neįkištų už grotų. Bet „Interpolas“, atlikęs tyrimą, taip pat priėjo prie išvados, kad tai, jog vaikai tampa pedofilų aukomis, pirmiausiai kalti jų tėvai. Tai yra, kurie nesirūpina savo vaikais, nesidomi, ką jie veikia arba patys lytiškai išnaudoja ir prievartauja savo vaikus. O tokių tik daugėja…

Didesnis pavojus nepilnamečių tyko internete

Ekspertų tvirtinimu, kaip bebūtų gaila, bet kažkada vaikystėje tapęs seksualinės prievartos auka, suaugęs pats neretai tampa seksualiniu prievartautoju ar pedofilu, norėdamas tokiu būdu atsilyginti  už patirtus išgyvenimus ir kančias. Be to, daugumos atvejų pedofilų aukomis tampa vaikai, kurie nesulaukia nei meilės, nei dėmesio iš savo tėvų. Anot ekspertų, kai tėvai yra labai užimti, daug dirba ir jų vienintelis rūpestis – uždirbti daugiau pinigų, kad atitiktų reikiamą socialinį statusą, „pamiršta“ savo vaiką, nekreipia į jį jokio dėmesio, nekalba su juo, neklausia, nesidomi visai. Ir tokie vaikai būna emociniai nepatenkinti. Ir tada atsiranda pavojus, kad jie gali patekti į žmogaus rankas, kuris ne tik juo susidomės, bet ir bus tėviškai rūpestingas, negailės ne tik dėmesio, bet ir daug laiko skirs bendravimui.

Vis dėlto didesnis pavojus nepilnamečių tyko internete, nes ten daug paprasčiau įvykdyti seksualinius nusikaltimus. Praėjusiais metais „Interpolas“ įregistravo 313 atvejus, nors manoma, kad tokių atvejų buvo gerokai daugiau. Nors tai yra bendra visos Europos tendencija.

Vienas iš seksualinio išnaudojimo pavyzdžių  internete –  tikra istorija, nutikusi su nepilnamečiu.  Paaugliui socialiniame tinkle parašė žmogus, prisistatęs bendraamžiu. Užsimezgė susirašinėjimas. Praėjus kelioms dienoms,  „bendraamžis“ paprašė paauglio ar vaiko atsiųsti savo nuotrauką. Dar po kiek laiko – jau pusnuogio ir visai nuogo. O po to jis pareiškė, kad  atsiųstų 100 eurų į nurodytą sąskaitą. Priešingu atveju, išplatinsiąs tas nuotraukas ne tik paauglio visiems draugams, bet ir tėvams, mokytojams. Vaikas pavogė iš tėvų pinigus ir išsiuntė juos į pedofilo nurodytą sąskaitą. Po to pedofilas pareikalavo daugiau pinigų… Iš kur vaikui dar paimti pinigų?  Klausimas retorinis.

Mieli tėveliai, labai prašome,  domėkitės daugiau savo vaikais. Ypač atkreipkite dėmesį į tai, su kuo jie bendrauja socialiniuose tinkluose! Atraskite laiko ir nevenkite patikrinti savo atžalos kompiuterio. Ne slapta, o jai matant. Jei negalite laisvai į jį įeiti, pareikalaukite, kad vaikas pasakytų slaptažodį. Tuo pačiu apsaugosite savo vaikus nuo tykojančių pavojų.

parengta pagal victimsofcrime.org