sniegopilys.lt
„Vieną kartą tėvas pasiūlė man lytiškai santykiauti ir pasakė, kad sumokės už tai penkis grivinus (0.15.5 euro centų). Aš atsisakiau. Tada puolė mane kumščiais… Kiekvieną kartą prievartaudamas, jis mane mušė arba smaugė. Kai jis mušdavo man į pečius arba krūtinę, būdavo sunku kvėpuoti ir aš nebeturėdavau jėgų priešintis…“, – nedrąsiai kalbėjo tėvo gniuždyta, kankinta ir prievartauta vienuolikmetė Olesia. (Dėl suprantamų priežasčių pakeisti pagrindinių herojų vardai. Nėra tiksliai nurodytas ir gyvenvietės pavadinimas).
Mergaitė pabėgo pas močiutę, kurią ir įkalbėjo kreiptis į policiją
Kai nedidelę gyvenvietę Černivcių srityje (Vakarų Ukraina) apskriejo žinia, kad 40 metų Piotrą Ivančiuką – vietos verslininką ir rėmėją, suėmė policija, įtarus mažametės dukters prievartavimu, žmonės net ėmė rinkti parašus, norėdami jį apginti. Seniūnas visos gyvenvietės žmonių vardu pareiškė: „Niekada nepatikėsime, kad Piotras, už savo lėšas nupirkęs neįgaliesiems vežimėlius, galėtų padaryti tokį dalyką! Jis – padorus žmogus ir pavyzdingas tėvas!“
Balandžio mėnesį, Šv. Velykų išvakarėse, į rajono policijos skyrių atėjo pagyvenusi moteris su 11-kos metų anūke. „Mergaitę tris metus prievartauja jos tėvas. Ji prašo, kad apgintumėte ją“, – sunkiai rinkdama žodžius ištarė moteris ir apsiverkė. Paaiškėjo, kad mažosios Olesios tėvai gyvena gretimame rajone. Anot mergaitės, prie kelis mėnesius tėvai rimtai susikivirčijo ir viskas baigėsi skyrybomis. Tiesa, po kiek laiko tėvas vis dėlto įkalbėjo motiną grįžti pas jį su vaikais. Bijodama, kad tėvas vėl ją prievartaus, Olesia pabėgo pas močiutę ir įkalbėjo ją kreiptis į policiją.
Pareiškimą, parašytą 11-kos metų mergaitės vardu, teisėsaugos pareigūnai perdavė rajono prokuratūrai, kur ir gyveno Olesios šeima. Rajono prokuroras ir tyrėjas iš karto nuvyko į apylinkę, norėdami apklausti mergaitės tėvą – vietos verslininką ir keturių vaikų tėvą Piotrą Ivančiuką.
„Vyras neneigė: po neilgai trukusių skyrybų jis su žmona vėl ėmė gyventi kartu, – sakė rajono prokuratūros tyrėjas Igoris Drobko. – Bet jis sakė 8 metus sėdėjęs už grotų, kur buvo pasodintas už apiplėšimą, o Olesia augo su motina. Todėl duktė ir apkalbanti jį, nes negalinti adekvačiai įvertinti ir priimti. Ivančiukas elgėsi ramiai, taip įtikinamai kalbėjo, kad tiesiog nebuvo įmanoma juo nepatikėti“. Tada tyrėjas pamanė, kad duktė dėl kažko keršija tėvui, o gal jo pavydėjo motinai. Ir apskundė jį. Norėdamas įsitikinti ar neklysta, tyrėjas nukreipė mergaitę į medicinos įstaigą, kad ją apžiūrėtų teismo ekspertai. Specialisto išvada dėl vienuolikos metų mergaitės išprievartavimo pasitvirtino ir buvo pagrindas sulaikyti Piotrą Ivančiuką bei iškelti jam baudžiamąją bylą.
„Niekada nepamiršiu Olesios apklausos, kuri tęsėsi keturias valandas. Kabinete buvo ir mergaitės motina, pedagogė, psichologė ir ginekologė – kaip ir reikalaujama tokiais atvejais pagal įstatymą. (Taip daroma dėl to, kad tyrėjo veiksmai neigiamai nepaveiktų vaiko psichikos- red.). Tačiau jau po pirmosios Olesios apklausos tapo aišku: ji kalba teisybę. Siaubingi penktokės prisipažinimai pribloškė visus, dalyvavusius tyrimo procese. Apklausos pabaigoje, užduodant klausimus mergaitei, kai kurie pareigūnai net sutriko ir pasimetė iš netikėtumo ir siaubo. O moterys, išgirdusios pasakojimą, braukė ašaras“, – sakė tyrėjas.
Iš Olesios parodymų:
Kai mokiausi pirmoje klasėje, kartą tėvas pasakė: „Ateis laikas ir aš su tavimi darysiu tą patį, ką darau ir su mama… Kartą jis pašaukė mane važiuoti į lauką, rinkti burokėlių. Nuvykus, lauke jis patiesė ant žemės bulvių maišą ir liepė man nusirengti. Aš išsigandau ir pasileidau bėgti. Tėvas pasivijo, ranka tvojo per nugarą ir aš pargriuvau ant žemės… Po to jis ėmė plėšti drabužius nuo manęs. Aš atsiklaupusi maldavau: „Tėveli, brangusis, tėveliuk, neliesk manęs, neliesk manęs”. Bet jis neklausė: nuplėšęs kelnaites, išprievartavo mane. Grįžtant namo, aš labai verkiau. Tėvas liepė niekam nesakyti apie tą įvykį: „Jei pasakysi, primušiu tave ir pasakysiu, kad tu viską išsigalvoji. Tu žinai, kad aš galiu padaryti tau labai blogai, jei tik panorėsiu…“ Aš tylėjau, bet labai bijojau, kad galiu susilaukti vaiko nuo jo. Jau tada buvau girdėjusi, kad viena mergaitė mūsų kaime pagimdė aštuonerių metų…
Kol Olesia davė siaubo filmo vertus parodymus, prokuratūros telefonas netilo nuo skambučių iš įvairių instancijų. Skambino ne tik iš sostinės, kur, paaiškėjo, kad verslininkas turėjo nemažai įtakingų draugų: „Vyrai, labiau įsigilinkite į šį reikalą. Ivančiukas nekaltas“…
Iš Olesios parodymų:
„Tėvas nuolat ieškojo būdų, kaip išvilioti mamą iš namų, kad galėtų likti tik su manimi. Tačiau jam tai ne visada pavykdavo. Buvo, kai jis du mėnesius nieko negalėjo man padaryti, todėl vaikštinėjo labai piktas. Tada kartais jis patykodavo manęs lauke ir pagriebęs nusitempdavo į sandėliuką ar malkinę, daržinę, kad mama nematytų ir ten prievartaudavo. Kartą pamėgino tą patį padaryti namuose, ryte, kai aš dėjau knygas į mokyklą. Bet spėjau sušukti: „Mama ateina!“, jis išsigando ir paleido mane“… Mama iš tikrųjų tai nėjo.
Vieną kartą tėvas pasiūlė man lytiškai santykiauti ir pasakė, kad sumokės už tai penkis grivinus (0.15.5 euro centų). Aš nesutikau. Tada puolė mane kumščiais… Kiekvieną kartą prievartaudamas, jis mane mušė arba smaugė. Kai jis mušdavo man į pečius arba krūtinę, būdavo sunku kvėpuoti ir aš nebeturėdavau jėgų priešintis… Vieną kartą jis labai stipriai smogė man į pilvą. Nuo tada man skauda pilvą, vos palietus jį“.
Pasak Olesios parodymų, tėvas vertė ją santykiauti įvairiausiomis iškreiptomis sekso formomis ir būdais. Kai tėvas savo lyties organą grūsdavo į mergytės burnytę, ji imdavo žiaukčioti. Vieną sykį vos neužspringo vėmalais.
Olesios tėvo lyties organas buvo neįprastai didelių apimčių. Mat, sėdint kalėjime, vyrui buvo įvestas į penį specialus implantas iš plastiko. Ši „plastinė operacija“ gana populiari tarp nuteistųjų. Kaliniai galvoja, kad tokiu būdu padidintas penis tiesiog varo iš proto moteris, nes santykiaujant jos patiria nežemišką malonumą.
Norint, kad skaitytojai geriau įsivaizduotų, kokį maža mergaitė patyrė protu nesuvokiamą siaubą, tyrėjas supažindino su ekspertų išvadomis, kur parašyta, kad mergaitės išangė ir vagina išdraskyta. Nespėjus užsitraukti žaizdoms, jos ir vėl buvo draskomos. Tai matyti iš daugybinių randų.
Iš Olesios parodymų:
„Trečioje klasėje aš pradėjau prasčiau mokytis… Dažnai kai galvodavau apie tai, kas manęs laukia namuose ir ką su manimi vėl darys tėvas, pradėdavau pamokose smarkiai verkti ir man pakildavo temperatūra. Mane pradėdavo pykinti ir vieną kartą net apsivėmiau. Mokytoja klausdavo, kas nutiko, gal susirgau, bet aš tylėjau ir nieko nepasakiau. Buvo gėda prisipažinti, nes bijojau, kad po to iš manęs juoksis ir tyčiosis visa klasė. Bijojau pasakyti ir mamai, todėl, kad tėvas mane labai mušė…
„Kai mokiausi penktoje klasėje tėvas pasakė: „Kai paaugsi, padarysiu tau vaiką. Bet jei turėsi vaiką nuo kito vyro, aš tave užmušiu“.
Motina buvo pasiruošusi atleisti vyrui, prievartavusiam savo dukterį
Kartą mergaitė griežtai atsisakė eiti į mokyklą. Motina klausė, kas nutiko. Mergaitė puolė į ašaras: „Tėtė jau tris metus mane prievartauja, o šiandien mokykloje bus medicininė apžiūra!“
„Aš ne vieną kartą klausiau Natalijos, Olesios motinos, kodėl ji, žinodama apie tėvo ir dukters lytinius santykius, nieko nedarė, kad apgintų ją“, – sakė tyrėjas. Anot jo, moteris verkė, prisipažino, nepaprastai mylinti savo vyrą. Tačiau sužinojusi, vis dėlto pakėlė skandalą jam. Netrukus Natalija susirinko vaikus ir išėjo gyventi pas motiną. Norėdamas atkeršyti žmonai, Piotras išsiskyrė su ja, o namą ir automobilį perrašė broliui. Bet vis dėlto po kiek laiko įkalbėjo Nataliją grįžti.
„Galvoju, motina neįsivaizdavo, kas iš tikrųjų vyko tarp jos vyro ir dukters. Kai Olesia, motinai girdint, ėmė pasakoti, ką su ja išdarinėjo tėvas, Nataliją ištiko isterija. Tą dieną aš nebegalėjau jos apklausti: nuo patirto šoko moteris prarado kalbą“, – sakė bylos tyrėjas.
Nepaisant to, Natalija, aklai mylėjusi savo vyrą, buvo pasiruošusi atleisti jam, prievartavusiam jųdviejų dukterį.
„Tokių įtariamųjų dar neturėjau: kultūringas, nepaprastai mandagus ir išsimokslinęs, apsiskaitęs, inteligentiškas! – nuoširdžiai stebėjosi Piotru Ivančiuku bylos tyrėjas Igoris Drobko. – Prie to dar pridurkite jo žavesį, patrauklumą, intelektualumą ir suprasite, kodėl pradžioje mes buvome linkę labiau tikėti juo, o ne nukentėjusia mergaite. Jis beveik visus įtikino, kad yra nekaltas! O juk praeityje šis žmogus buvo kriminalinis nusikaltėlis, nuteistas 8 metams, atliekant bausmę griežto režimo kolonijoje.
Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje Piotras Ivančiukas dirbo vairuotoju vienoje valstybinėje įmonėje. Laikai buvo neramūs, o atlyginimai darbuotojams neišmokomi net po penkis mėnesius. Todėl 28 metų Piotras sugalvojo, kaip nubausti įmonės vadovus ir atsiimti iš jų, kas priklauso jam šimtu procentų. Jis sugalvojo savo įmonės apiplėšimo planą! Naktį Ivančiukas kartu su broliu įsibrovė į įmonės teritoriją ir žiauriai sumušė sargą. Paskui susprogdino įmonės patalpų išorės sieną. Iš ten nusikaltėliai išvilko seifą, kuriame buvo… milijonas grivinų! ( 31.000 Eurų). Tais laikais – didžiuliai pinigai!
Apiplėšimas buvo apgalvotas iki smulkmenų: tyrėjai negalėjo atrasti nusikaltėlių pėdsakų daugiau kaip pusmetį. Žinoma, kol jų ieškojo, broliai išlaidavo savo malonumui: pirko brangiai kainuojančias mašinas ne savo vardu, o kur dar restoranai, moterys… Tada Piotras ir susipažino su 23 metų Natalija.
Gal ir dar ilgiau nebūtų jo susekę, bet jis, išlenkęs kelias taureles, prasitarė apie pavogtą seifą vienam savo pažįstamam. Paaiškėjo, kad jis – slaptas policijos informatorius. Taip ir buvo atskleistas vienas įžūliausių apiplėšimų, įvykdytų Bukovinoje, praėjusio amžiaus pabaigoje.
Kadangi apiplėšimo metu buvo sunkiai sužalotas įmonės sargas, teismas nuteisė Piotrą 13 metų laisvės atėmimo bausme.
Apie tai, kad mergina laukiasi kūdikio, Piotras sužinojo jau uždarytas areštinėje.
Jau sėdėdamas kalėjime vyras susituokė su Natalija. Nepakeitė merginos sprendimo nei jos jausmų ir tai, kad Piotras įvykdė sunkų nusikaltimą. Ji lankė vyrą kalėjime kas tris mėnesius – tiek, kiek ir numatyta pagal šios šalies įstatymus. Žmona per jo draugus rūpinosi, kad vyras būtų anksčiau paleistas į laisvę. Rašinėjo ir siuntinėjo prašymus ir į šalies generalinę prokuratūrą, kad būtų sutrumpintas bausmės laikas. Kol galų gale jos prašymas buvo patenkintas. Atlikęs kiek daugiau nei pusę skirtos bausmės, Piotras Ivančiukas po 8 metų buvo paleistas į laisvę.
Prievartautojui pavyko apvynioti aplink pirštą net žinomą psichiatrijos specialistą
Grįžęs namo, vyras pirmą kartą pamatė savo vaikus: 7 metų Olesią ir trejų metų Mišą. Tiesa, Piotro naudai galima pasakyti, kad nuo pat pirmos dienos ėmė rūpintis šeimos gerove: išvyko uždarbiauti į užsienį, kur per trumpą laiką susitaupė nemažai pinigų. Už tuos pinigus pasistatė didelį namą, nusipirko automobilį ir ėmėsi verslo. Per dvejus metus šeimoje gimė dar du vaikai.
Reikalai klostėsi gerai ir netrukus Piotras Ivančiukas tapo žinomas žmogus savo gimtajame krašte. Dėl žmonių gerovės verslininkas dažnai aukodavo savo lėšų ir aktyviai dalyvavo gimtojo kaimo gyvenime. Sėkmingas verslininkas, pavyzdingas ir rūpestingas tėvas. Kas galėtų patikėti, kad jis – prievartautojas ir iškrypėlis?
„Man buvo nepaprastai sunku tirti šį atvejį. Mačiau, kad mergaitė nemeluoja. Tokių dalykų neįmanoma išsigalvoti ar sukurti! Bet kai bendravau su jos tėvu, šis pateikdavo tiek argumentų savo naudai, kad tekdavo patikėti juo…, – neslėpė apmaudo tyrėjas.
Ką čia tyrėjas. Piotrui pavyko apvynioti aplink pirštą net žinomą psichiatrijos specialistą, psichoterapeutą, turintį 30 metų darbo stažą! Po tris valandas trukusio bendravimo su įtariamuoju, psichiatras paskambino tyrėjui ir pasakė: „Jūs iš proto išsikraustėte! Ivančiukas nekaltas!“. Tačiau jau kitą dieną, pabendravęs su pačia mergaite, specialistas ėmė atgailauti: „Kaip aš galėjau taip apsirikti?!“
Atlikdamas bausmę už įvykdytą apiplėšimą, kalėjime Ivančiukas kruopščiai tyrinėjo Baudžiamąjį kodeksą. Todėl išanalizavęs įstatymų spragas, žinojo, kaip apsiginti. Vienas iš vyro pateiktų argumentų, kai teismo medicinos ekspertai aptiko pas jį venerinę ligą. „Aš sergu venerine liga daugiau nei metus. Jei būčiau prievartavęs savo dukterį, tai ir ji būtų užsikrėtusi“, -sakė jis. Tačiau Olesia buvo sveika ir tėvas žinojo, kodėl.
Užtat tyrėjui teko aiškintis ir įrodinėti, kada ir kokiu keliu užsikrėtė venerine liga prievartautojas. Išsiaiškino, kad Ivančiukui buvo nustatytas hyperseksualumas, todėl jis turėjo bent kelias dešimtis kitų moterų! Kai kurios sekso partnerės buvo ištekėjusios moterys ir, suprantama, atsisakė pasakoti apie savo sekso nuotykius. „Kai paaiškinau toms moterims, kam reikalingi jų parodymai, jos apstulbo, – sakė tyrėjas. – Paaiškėjo, kad Piotrui venerinę ligą perdavė viena iš jo meilužių. Tuo metu Olesia gyveno su mama pas močiutę ir lytinių kontaktų su tėvu neturėjo“.
Šios sudėtingos bylos tyrimas tęsėsi šešis mėnesius: iškilo nemažai ginčytinų klausimų. Pagrindinė problema buvo ta, kad Ivančiukas visą laiką neigė savo kaltę. Mat visi kaltinimai buvo paremti išimtinai tik vienuolikos metų mergaitės parodymais.
„Bet būtent Olesios dėka byla pasiekė teismą, – džiaugėsi tyrėjas. – Per visą tyrimo laiką mergaitė parodė neįtikėtiną didvyriškumą, nugalėjusi baimę, gėdą ir skausmą. Jūs net negalite įsivaizduoti, ką jai teko išgyventi, kad įrodytų, jog ji nemeluoja. Kiek jai teko praeiti ekspertizių, kai ją vienu metu apžiūrinėjo šeši specialistai, fotografavo jos genitalijas, garsiai komentavo ir aptarinėjo rezultatus… Tokius dalykus ne kiekviena suaugusi moteris galėtų pakelti. O ji kentėjo sukandusi dantis! O kai Olesia davė parodymus, kai paprašyta kantriai kartojo žodžius dar kartą ir dar kartą, mes nė karto nepastebėjome jos akyse ašarų, negirdėjome jos skundų, kai ją kamantinėjo prokurorai, ekspertai, teisėjai.
Tėvas, pamatęs dukters draugę, pareiškė, kad norėtų kartu su abiem pasimylėti
Bylos tyrėją Igorį Drobko tiesiog pribloškė sužinojus, kokias pareigas turėjo mergaitė šeimoje. Kol tėvas su motina užsiiminėjo verslu, visi buities rūpesčiai gulė ant vyriausiosios dukters Olesios trapių pečių. Būdama 9 metų Olesia jau mokėjo iškepti duoną, paruošti pietus, žinojo kaip elgtis ir su dujų kolonėle, skalbė visos šeimynos drabužius, prižiūrėjo ir naminius gyvulius. Be to, į jos pareigas įėjo ir jaunesnių vaikų priežiūra. Nepaisant daug ir sunkių darbų, mergaitė mokėsi mokykloje puikiai. Kadangi namuose pritrūkdavo laiko, Olesia ruošdavosi pamokoms per pertraukas! Mokytojai pasakojo, kad dėl savo fenomenalios atminties mergaitė išmokdavo sudėtingiausias užduotis per dešimtį minučių.
„ Ir mergaitės išskirtinė atmintis padėjo įrodyti tėvo kaltę, – sakė tyrėjas Igoris Drobko. – Stebėtina, bet ji iki mažiausių smulkmenų apibūdino gyvenvietės vietas, kur ją prievartavo tėvas. Pavyzdžiui, ji įsidėmėjo, kad kartą ją su tėvu matė atsitiktinis praeivis ir net galėjo tiksliai apibūdinti to vyro išvaizdą. Kitą kartą ji prisiminė, kaip prieš kelerius metus tėvas, pamatęs jos draugę, pareiškė, kad norėtu kartu su abiem pasimylėti. Olesia tai pasakė savo draugei. O mergaitė, kurią vėliau apklausiau, dalyvaujant pedagogei, patvirtino Olesios žodžius ir pridūrė, kad nors jos bendraklasės žodžiai neišėjo jai iš galvos, bet ji apie tai niekam nepasakojusi“.
Olesia kartą prasitarė tyrėjui, kad nepaisant nieko… ji myli savo tėvą ir kad labai apsidžiaugė, kai jis grįžo iš kalėjimo. Anot mergaitės, supratusi, kad jei praneš apie tėvą policijai, šeima liks be maitintojo. Bet kai motina vėl pradėjo kartu gyventi su tėvu, jos kantrybė trūko: suprato, kad jei neapsigins pati, to nepadarys niekas. „Aš nenoriu, kad tėvą pasodintų arba užmuštų, – sakė mergaitė tyrėjui. – Noriu tiktai, kad jį išvežtų labai labai toli nuo manęs. Taip toli, kad niekada negalėtų mane pasiekti…“
Bylos ir tyrimo procesas vyko tarp dviejų lygiaverčių ir stiprių asmenybių
„Aš mėginau išsiaiškinti: kodėl tėvas patyrė stiprią seksualinę aistrą dukteriai. Ir kur slypi tokio potraukio šaknys, – sakė tyrėjas. – Atlikus psichiatrinę ekspertizę, neaptikta jokių nukrypimų ir pripažino jį pakaltinamu. Psichologai sakė, kad,tikėtina, vyro tokio elgesio priežastis – psichinė trauma, patirta vaikystėje. Gali būti, kad kažkada Piotrą galėjo taip pat seksualiai išnaudoti jo tėvas arba kitas asmuo. Aš kalbėjau su visais šeimos nariais, tačiau nieko panašaus jie negalėjo prisiminti“.
Stebėdamas įtariamojo elgesį, tyrėjas I.Drobko priėjo išvadą: „Piotras greičiausiai jautė stiprią lytinę aistrą savo dukteriai ne kaip tėvas, o kaip vyras. Anot artimųjų, visus metus, jam grįžus iš kalėjimo, tėvas negalėdavo atplėšti akių nuo savo septynerių metų dukters. Kas jį taip pakerėjo joje? Gal jo paties atspindys?.. Olesia – tiksli tėvo kopija: išraiškingų akių, ryškių veido bruožų, tokio pat sudėjimo. Iš tėvo ji paveldėjo ir savo unikalią atmintį, įgimtą protą, valią. Paveldėjo ji ir tėvo žavingumą bei patrauklumą“.
Tyrėjas prasitarė, kad ir kiti vyrai, šio bylos proceso dalyviai neslėpė jautę mergaitei simpatiją.
„Bylos ir tyrimo procesas vyko iš tikrųjų tarp dviejų lygiaverčių ir stiprių asmenybių, – įsitikinęs Igoris Drobko. – Bet nugalėtoja iš šios dvikovos išėjo Olesia. Paskutinėje apklausoje Piotras, kaip visada, laikėsi savo: „Esu nekaltas“. Net kai perskaičiau jo dukters parodymus, vyro veide nekrustelėjo nei viena raukšlelė. Tačiau kai Ivančiukas jau ruošėsi išeiti iš kabineto, pamačiau jo akyse ašaras. Galvoju, kad tuo metu jis suprato pralaimėjęs“.
Teismas nuteisė Piotrą Ivančiuką 11 metų laisvės atėmimo bausme. Ir priteisė jam atlyginti neturtinę žalą Olesios motinai – 33 tūkst. grivinų ( 1.033 Eurų).
Pasibaigus teismo procesui, Olesia persikėlė gyventi pas močiutę. Ten, kur dabar gyvena mergaitė, apie jos praeitį nežino niekas. Nenorėdami, kad mergaitė vėl išgyventų tuos baisius įvykius, žurnalistai jos ir neieškojo. Dėl tos pačios priežasties netrukdė ir jos motino, kuri liko gyventi toje pačioje kaimo vietovėje. Bet ši istorija neduoda ramybės ir kitiems kaimo gyventojams. Mat ne vienas iš jų galvoja, kad Piotras nuteistas… nepelnytai.
Sniegė Pilypienė
