Būdamas šešerių metų Joyce‘as Crowdedas susimąstė, kodėl jis skiriasi nuo kitų savo bendraamžių, kai vienas jų pradėjo berniuką erzinti. Mat Joyse‘as gimė su viena ranka.
Mama nežinojo, kaip palaikyti savo vaiką
„Grįžęs iš mokyklos sūnus pasakė, kad pyksta ant Dievo dėl to, jog sutvėrė jį be vienos rankos, – sakė Joyce‘o mama. – Man tai buvo smūgis į širdį“. Anot jos, berniuką kankino mintis, kodėl jis ne toks, kaip kiti. Tačiau mama nežinojo, kaip palaikyti savo vaiką ir atrasti atsakymus į šiuos klausimus. Bet atsakymas atėjo netikėtai. Šeima, vakarodama prie televizoriaus, pamatė įdomų siužetą, kaip moksleivis, aštuntokas Trashaunas Willis meistriškai žaidė krepšinį: varinėjo kamuolį po aikštelę, o paskui įmetė jį krepšinio žiedą. Jaunasis krepšininkas, kaip ir Joyce‘as, neturėjo vienos rankos.
„Labai sunku paaiškinti, bet atrodo, kad per akimirką tarp jų užsimezgė emocinis ryšys per atstumą. Niekada nemačiau tokio savo sūnaus, kuris buvo pasiruošęs tučtuojau čiupti kamuolį ir bėgti į sporto aikštelę“, – sakė šešiamečio berniuko mama.
Krepšininkas be vienos rankos tapo puikus pavyzdys daugeliui vaikų
Trashaunas Willis išgarsėjo dar praėjusių metų pradžioje. Apie jaunąjį krepšininką su viena ranka rašė kone visa amerikiečių žiniasklaida. Vaikino nuotrauka buvo publikuojama ir žurnale „Sports Illustrated“, pavadinęs jį vienu geriausių šalies sportininkų tarp vaikų.
Išpopuliarėjęs jaunasis krepšininkas tapo puikus pavyzdys daugeliui vaikų. Jie smalsiai žiūri į žaidžiantį krepšinį Trashauną ir galvoja: „Jie jis tai padarė su viena ranka, tai aš tikrai galiu padaryti su dviem“.
Trashaunas Willis tapo tikras herojus, o paskui ir draugas ir mažajam Joyce‘ui. Šeimos draugas kreipėsi į laikraščio redakciją, kuri pirmoji parašė apie krepšininką su viena ranka ir paprašė organizuoti jo susitikimą su šešiamečiu berniuku. Ši idėja patiko mokyklos krepšinio komandos treneriui ir jis susitarė su Trashauno šeima, kuri džiaugėsi galėdama susipažinti su tokio pat likimo berniuku.
Po susitikimo berniukai tapo draugai. Ne tik dėl to, kad abu gimė be vienos rankos, bet ir dėl didžiulio noro žaisti krepšinį. Trashaunas išmokė Joyce‘ą mėtyti kamuolį į krepšį ir padovanojo jam marškinėlius su užrašu: „Dešimt pirštų yra pervertinti“. Paauglys taip pat įtikino mažametį, kad jis yra puikus toks, kokį jį sukūrė Dievas ir niekada nereikia abejoti pasitikėjimu savimi ir savo jėgomis, nes jis taip pat gali daug ką pasiekti. Žinoma, jei bus atkaklus, užsispyręs ir daug dirbs.
„Dabar aš esu rami“, – šypsodama sakė Joyce‘o mama.
parengta pagal usatodayhss.com