Šie trys požymiai nurodo, kad žmogus žemo intelekto

Visais laikais visose gyvenimo sferose buvo geresnių ir blogesnių žmonių. Nebūna taip, kad visi yra protingi arba visi yra kvaili. Visada yra protingiausių ir kvailiausių. Pagrindinė dalis, žinoma, yra normalūs žmonės. Vis dėlto kokie ženklai gali byloti, kad  žmogaus žemas intelektas?

1. Nekeičia nuomonės net ir pateikus akivaizdžius faktus

Akivaizdu, protingas žmogus sugeba pakeisti savo nuomonę, atsižvelgdamas į naujus faktus. Tuo tarpu  žemo intelekto žmogus bijo persigalvoti arba tiesiog nepriima naujo. Gerai, kad vis dėlto  daug žmonių tobulėja ir keičia  savo nuomonę. Yra daugybė pavyzdžių.

Bet jei kas nors nepersigalvoja, kai visi argumentai jau  išsakyti, vadinasi, tada kažkas blogai  su šiuo žmogumi. Pavyzdžiui, žmogus mano, kad jogurtas yra sveikas maistas. Jam parodyta, kad yra daug įvairių priedų ir dar daugiau cukraus, o tai neigiamai veikia svorį ir kūną. Ir jei po tokių faktų žmogus labiau tiki reklama, o ne tikrais faktais, tada tai daug ką pasako apie jį.

2. Nežino, kodėl taip galvoja

Tai išskirtinė tokio žmogaus savybė. Žinia, nuomonių visada būna mažiau nei žmonių. Nes  daugelis  jų tiesiog persako  kitų nuomones. Tai yra  išgirstas mintis iš draugų, televizijos ar interneto. Bet esmė ta, kad protingas žmogus turi savo požiūrį ir argumentus, o kvailas – ne.

Pavyzdžiui, paklausus jo, kodėl jis taip mano,  jis nežino, ką atsakyti. Įdomiausia tai, kad toks žmogus gali užsispyrusiai laikytis savo. Šaukti. Rėkti.  Nors iš tikrųjų jis pats net nežino, kodėl taip mano.

2. Manipuliuoja išimtimis

Tai yra, kai  žmogui  nurodoma, jog jis turi laikytis nustatytų taisyklių, jis pradeda ginčytis,  prieštarauti ir kalbėti apie išimtis. Pavyzdžiui, jūs sakote vyrui, kad moterys mėgsta pasitikinčius savimi vyrus, protingus ir panašiai, o jis manipuliuoja išimtimi, sakydamas, kad moterims reikia tik pinigų. Tai yra gryna kvailybė. Banalus pasiteisinimas tam, kuriam nepasisekė asmeninis gyvenimas. Protingas žmogus žiūri į bendrą vaizdą apskritai arba į daugumą,  o kvailys randa sau patogią išimtį ir bando ją perteikti kaip vienintelę ir neginčijamą tiesą.