Šie įpročiai pamažu griauna jūsų psichiką, bet daugelis į tai nekreipia dėmesio arba net nežino

Anot psichologų, kai kurie kasdieniai įpročiai kartais gali sukelti nerimą ir net depresiją. Taip pat padėsime išsiaiškinti, kurie kasdieniai įpročiai neigiamai veikia jūsų psichinę būseną?Kaip stabilizuoti savo emocinę būseną? Kurie įpročiai kenkia jūsų psichinei sveikatai?

Vis daugiau žmonių patiria nerimą, prastą nuotaiką ir net depresiją. Kreipimasis į psichologus ir psichoterapeutus tampa įprasta praktika, tačiau ne visada pastebime, kaip mūsų kasdieniai įpročiai pamažu kenkia mūsų psichinei sveikatai.

Šį kartą aptarsime mažiau akivaizdžius kasdienius įpročius, kuriuos turėtumėte kontroliuoti, kad išlaikytumėte vidinę pusiausvyrą.

1. Nuolatinis naujienų ir socialinių tinklų tikrinimas

Įprotis nuolat griebtis telefono, norint patikrinti naujienas ar socialinių tinklų kanalą, padidina kortizolio kiekį ir sukelia nerimą. Kadangi per didelis informacijos, dažniausiai neigiamos, srautas išsekina nervų sistemą. Tai ypač kenkia prieš miegą – ekrano šviesa ir emociniai dirgikliai pablogina poilsio kokybę, o be gilaus miego psichika negali atsigauti.

2. Savęs lyginimas su kitais

Socialiniai tinklai sukuria tobulo gyvenimo iliuziją: filtruotos nuotraukos, sėkmės be sunkumų, kelionės be rutinos. Šis kognityvinis šališkumas verčia mus matyti tik savo trūkumus. Nuolatinis lyginimasis su kitais mažina savigarbą ir atima džiaugsmą. Ekspertai pataria apriboti laiką, praleistą socialiniuose tinkluose, ir nustoti sekti paskyras, kurios verčia jaustis neužtikrintai savimi ir nesaugiai.

3. Kūprinimasis

Atrodo, kad laikysena veikia tik fizinę sveikatą. Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės, kurie stengiasi palaikyti tiesią nugarą patiria daugiau teigiamų emocijų. Mat kūprinimasis sustiprina depresijos jausmus, o savitobulėjimas tiesios laikysenos srityje gali būti psichologinės terapijos dalis.

4. Pernelyg daug neigiamų minčių

Smegenys formuoja neuroninius ryšius priklausomai nuo to, kokias emocijas patiriame dažniausiai. Džiaugsmas ir juokas palengvina prieigą prie teigiamų būsenų, o nuolatinės pesimistinės mintys sukuria nepasitenkinimo ir nerimo jausmus. Todėl verta sąmoningai lavinti savo gebėjimą pastebėti ir vertinti mažus džiaugsmus.

5. Pernelyg didelis užimtumas ir poilsio trūkumas

Visą savo laiką skirti darbui gali atrodyti kaip pasitikėjimo savimi didinimas, tačiau iš tikrųjų tai vargina. Nuolatinis užduočių kaitaliojimas mažina susikaupimą, didina streso lygį ir veda prie perdegimo. Nesugebėjimas rasti laiko poilsiui ir maloniai veiklai didina depresijos riziką.

6. Konfliktų vengimas ir emocijų slopinimas

Santykiams reikalingas nuoširdumas ir noras priimti sunkias akimirkas. Konfliktų vengimas bet kokia kaina veda prie įtampos ir laipsniško išsekimo. Ilgainiui emocijų slopinimas sukelia nusivylimą ir saviizoliaciją. Svarbu leisti sau išreikšti net nemalonius jausmus.

7. Atidėliojimas

Įprotis atidėlioti darbus tik didina nerimą. Nebaigtos užduotys sukuria nesaugumo jausmą ir menkina savivertę. Geriau įveikti trumpalaikį stresą ir atlikti užduotį, nei nuolat gyventi su mintimi apie kažką nebaigto.