sniegopilys.lt
Lavinios Fisher gyvenimas buvo kupinas paslapčių ir mistikos – šiandien pirmosios amerikiečių serijinės žudikės istorija virto tikra legenda, kurioje mitai glaudžiai susipynę su realybe. Tačiau nesuprantama, kas buvo ši moteris ir kas privertė ją įvykdyti daugybę žiaurių nusikaltimų, rašo legendsofamerica.com.
Pagal kitą versiją, mergina buvo įtakingų ir išsilavinusių JAV tėvų paveldėtoja
Pasaulis žino daugybę moterų, išgarsėjusių kaip serijinės žudikės, tačiau Lavinia Fisher istorija skiriasi nuo įprastų pasakojimų apie maniakus. Apie jos gyvenimą iki nusikalstamos veiklos pradžios žinoma nedaug, o jos įvykdytos žmogžudystės vis dar kelia klausimų ekspertams. Kas ją privertė žudyti, kokius griaučius slėpė praeitis ir kaip susiklostė žiaurios nusikaltėlės likimas, pasakojame savo medžiagoje.
Lavinia Fisher (mergautinė pavardė nežinoma) gimė 1793 metais Čarlstone, Pietų Karolinoje. Apie mergaitės šeimą ir vaikystę žinoma mažai – kai kuriais pranešimais, Lavinia buvo vergų dukra, o visi jos jaunystės metai prabėgo plantacijų ūkiuose. Pagal kitą versiją, mergina buvo įtakingų ir išsilavinusių JAV gyventojų paveldėtoja.
Vienaip ar kitaip, subrendusi, pagrindine miesto gražuole garsėjanti Lavinija, sutiko turtingą vergų valdančios dinastijos įpėdinį Johną Fisherį, kuris iškart įsimylėjo žavią merginą ir jai pasipiršo. Versijos, kad Lavinia buvo vergų palikuonis, šalininkai mano, kad Johnas padėjo savo mylimajai ir jos mamai pabėgti iš vergijos. Tačiau tai nepatiko jaunuolio šeimai – sužinoję apie sūnaus poelgį tėvai nusprendė atimti iš jo finansinę paramą, kuri gali paskatinti jo veiklą ateityje.
Tiesa, kai kurie tyrinėtojai nesutinka su šia versija – daugelio teigimu, Lavinia ir Johnas susitiko viename iš oficialių priėmimų, kuriuos surengė jų šeimos, ir ten jie įsimylėjo vienas kitą. Tačiau vargu ar mes kada nors sužinosime tiesą apie pirmąjį jų susitikimą.
Susituokę Fisherių pora apsigyveno savo namuose Čarlstone, o kiek vėliau įkūrė savo verslą – nedidelį viešbutį miesto pietuose, pavadintą „Six Mile Wayfarer House“. Viešbutis buvo labai populiarus tarp turistų ir pavargusių keliautojų, kurių tose vietose buvo gana daug. Būtent Čarlstone buvo įsikūręs jūrų uostas, per kurį plaukė laivai su medvilne, todėl vieta buvo viena iš labiausiai klestinčių Jungtinėse Valstijose.
Be to, Lavinia ir Johnas garsėjo svetingumu ir nepriekaištingomis manieromis – Pietų Karolinos gyventojai buvo daug girdėję apie draugiškus nedidelio Čarlstono viešbučio šeimininkus ir su dideliu malonumu rekomendavo „Six Mile Wayfarer House“ savo pažįstamiems ir draugams. O prie sutuoktinių veiklos populiarinimo visokeriopai prisidėjo ir policija – ne kartą nemokamai šiame viešbutyje gavusi nakvynę ir gardžius patiekalus vakarienei.
Tačiau nerūpestingą miestelio gyventojų ramybę netrukus nutraukė paskelbus apie kelių sutuoktiniams Fisheriams priklausančio viešbučio svečių dingimą – per kelis mėnesius tose vietose dingo daugiau nei dešimt žmonių. O tai kėlė nerimą ir net sėjo paniką visuomenėje.
Nepaisant desperatiškų bandymų surasti dingusius žmones ir išnarplioti bylą, policijai taip ir nepavyko žengti žingsnio į priekį – nebuvo nei liudininkų, nei aiškių įrodymų. Tuo tarpu „Six Mile Wayfarer House“ viešbučio savininkai visą laiką tikino nieko nežinantys. Be to, kaip prisimename, su policininkais ir vietos gyventojais Fisherių pora buvo geranoriška ir niekam nekilo į galvą, kad jie gali būti susiję su žmonių dingimu.
Tačiau vieną dieną viskas pasikeitė – 1819 metų pradžioje į policiją kreipėsi vyras vardu Johnas Peoplesas su pareiškimu, kad Fisherių pora yra žudikai, kurie savo viešbutyje įkūrė tikrą kalėjimą su kankinimo kameromis ir narvais kaliniams.
Pasak vyro, jis vėlų vakarą sustojo prie Johno ir Lavinios viešbučio, nusprendęs po ilgos ir varginančios kelionės atsikvėpti. Iš pradžių šeimininkė pranešė atvykėliui, kad laisvų kambarių nėra. Tačiau pasiūlė karštą vakarienę, kurios metu paklausė apie jo finansinę padėtį ir sužinojo, iš kur jis atvyko ir kur važiuoja. Tą vakarą Johno nuotaika buvo puiki – jam pavyko sudaryti kelis didelius, pelningus sandorius, užtikrinančius nemažą pelną, ir jis nusprendė savo džiaugsmu pasidalinti su svetingąja Lavinia.
Sužinojusi, kad Johnas su savimi turi didelę pinigų sumą, ponia Fisher staiga pranešė radusi svečiui laisvą kambarį. Taip pat maloniai pasiūlė prieš miegą išgerti arbatos. Lavinios rūpesčiu sujaudintas svečias paėmė gėrimą ir nuėjo į savo kambarį. Tačiau jis nemėgo arbatos ir išpylė ją į kriauklę, nenorėdamas įžeisti svetingos šeimininkės. Ir tai išgelbėjo jo gyvybę.
Rado didelį kambarį su daugybe kankinimo įrankių, narvų ir kraujo pėdsakų
Nukentėjusiojo teigimu, naktį jis sėdėjo fotelyje ir studijavo dokumentus, kurie buvo reikalingi vėlesniems sandoriams. Peržiūrėjęs popierius, Johnas jau ruošėsi gultis, kai staiga pamatė, kad jo lova pradėjo slinkti žemyn – gudraus mechanizmo dėka lova iš lėto ėmė leistis po grindimis. Išsigandęs atvykėlis greitai čiupo daiktus ir iššoko pro langą. Po to susirado artimiausią policijos nuovadą, kur papasakojo apie tai, kas nutiko.
Policija nedelsdama nuvyko į Fisherių viešbutį, kur pastato rūsyje rado didelį kambarį su daugybe kankinimo įrankių, narvų, dingusių svečių daiktų ir kraujo pėdsakų. Lavinia ir Johnas buvo nedelsiant suimti.
Tačiau tai tik viena iš daugelio versijų, kas nutiko. Kai kurie istorikai mano, kad Johnas Peoplesas buvo vienas iš šantažuotojų, atpažinusių Lavinią pabėgusia verge ir nusprendusių pasinaudoti savo atradimu. Atsidūręs beviltiškoje situacijoje, Johnas Fisheris nušovė vieną iš viešbučio klientų, tačiau Peoplesas sugebėjo pasprukti – taip jis atsidūrė policijos nuovadoje su istorija apie maniakus sutuoktinius, norėjusius jį nužudyti.
Remiantis rašytiniais šaltiniais, uždaryti atskirai areštinėje, įsimylėjėliai Lavinia ir Johnas kasdien rašė vienas kitam laiškus ir iki paskutinio atodūsio tikėjosi teismo atleidimo, tikėdamiesi pradėti naują gyvenimą kartu. O kartą net bandė pabėgti – surišęs kelias virves, vyras sugebėjo nusileisti, bet jo žmonai nepavyko to padaryti. Po to ponas Fisheris apėjo pastatą ir paprašė kalėjimo prižiūrėtojų grąžinti jį į kamerą, nenorėdamas palikti vienos Lavinios.
Beje, yra ir trečia versija – anot jos, Lavinia Fisher priklausė banditų grupuotei, kuri medžiojo ir apiplėšinėjo žmones kelyje, vedančiame į Čarlstoną. Nepaisant daugybės pranešimų apie plėšimus ir žmogžudystes, policija nesiėmė jokių veiksmų. Todėl miesto ir apylinkių gyventojai nusprendė su nusikaltėliais susidoroti patys.
Į tą vietą, kur dažniausiai buvo apiplėšiami žmonės, nuvyko ginkluota grupė savanorių. Tiesa, prieš tai „Six Mile Wayfarer House“ viešbutyje palikę savo žmogų, kuris turėjo sekti šeimininkės elgesį ir vėliau pranešti, ką pamatė. Tačiau įvykiai klostėsi visai kitaip – iškart po to, kai būrys piliečių išėjo į medžioklę, banditai atėjo į viešbutį ir jame surengė muštynes. Situaciją stebėti turėjęs Davidas Rossas tarp jų pamatė Lavinia Fisher ir paprašė jos pagalbos, tačiau moteris ėmė jį smaugti, o vėliau kelis kartus trenkė jo galvą į lango rėmą.
Aukai per stebuklą pavyko ištrūkti iš viešbučio ir pasiekti šerifo biurą, kuris nedelsdamas surengė kratą Fisherių viešbutyje ir išdavė orderį juos suimti. Tuo tarpu supykę Čarlstono gyventojai padegė vieną iš viešbučio pastatų, prakeikdami tą vietą, kur jis buvo pastatytas.
Nepaisant teorijų ir versijų gausos, šios istorijos pabaiga žinoma daugeliui – teismo nuosprendžiu, sutuoktiniai Fisher buvo nuteisti mirties bausme pakariant. Tačiau tuo metu ištekėjusios moterys turėjo vieną pranašumą – joms nebuvo taikoma mirties bausmė, todėl Laviniai pavyko išvengti baisios bausmės. Tiesa, labai greitai valdžia aptiko įstatymo spragą – buvo nuspręsta pirmiausia įvykdyti mirties bausmę Johnui Fisheriui, o po kelių dienų įvykdyti nuosprendį Laviniai, kuri tuo metu jau bus našlė.
Atėjus egzekucijos dienai, Lavinia Fisher, teisėjui leidus, apsivilko vestuvinę suknelę – taip ji tikėjosi, kad kas nors iš minios nuspręs ją vesti, ir ji galės išvengti mirties. Tačiau stebuklas neįvyko, o moteris atsidūrė ant pastolių. Naudodamasi paskutinio žodžio teise, Lavinia kreipėsi į publiką ir pasakė: „Jei norite ką nors pasakyti šėtonui, aš tai perduosiu“.
Po to budelis patraukė svirtį ir Lavinia Fisher oficialiai tapo pirmąja serijine žudike, kuriai Amerikoje buvo įvykdyta mirties bausmė. Tačiau žmonės vis dar domisi, kas ji tokia: žiauri nusikaltėlė, sadistė, žudė siekdama pasipelnymo ir malonumo, garsių smogikų gaujos narė ar nelaiminga šantažuotojo sąmokslo auka?
parengė Vytautė Jogailaitė
En.wikipedia.org nuotraukos
