
Šiandien yra daugybė filmų ir TV laidų, kuriose pasakojama baisios vaiduoklių istorijos, privedusios prie siaubingų mirčių, tačiau ar jos turi pagrindo? Ar kas nors mirė, susidūrus akis į akį su vaiduokliu?
Valdžia net paskelbė ketinanti suimti vaiduoklį
Nors nė vienas medicinos ekspertas ar patologas neįvardijo vaiduoklio kaip oficialios mirties priežasties, yra daug dokumentuotų įrodymų, rodančių, kad populiariuose Holivudo filmuose gali būti tam tikros tiesos. Todėl kviečiame pažvelgti į šių žmonių istorijas, kurių mirtis, regis, buvo siejama su vaiduokliškais ar antgamtiniais reiškiniais.
Viena žinomiausių ir detaliausių mirčių, nors ir netiesiogiai, susijusių su antgamtine esybe, yra Hammersmitho vaiduoklio nužudymo atvejis.
Pasakojama, kad 1800-aisiais Hammersmitho rajonas Vakarų Londone buvo apsuptas niūrių gandų apie siaubingą vaiduoklį, kuris klajojo vienose iš vietinių kapinių. Retkarčiais gyventojai pranešdavo matę baltai apsirengusią figūrą. Ji turėjo arba šviečiančią stiklinę akį, arba ragus. Vaiduoklis kaskart staiga pasirodydavo iš tamsių užkampių, aimanavo, raitydavosi agonijoje ir gąsdino praeivius.
Tačiau po to, kai viena nėščia moteris pareiškė, kad ji iš tikrųjų buvo užpulta, o sunkvežimio vairuotojas iš baimės paliko savo keleivius ir žirgą, kai pamatė bauginančią baltu apsiaustu apsigaubusią figūrą. Tada pradėjo sklisti gandas, kad žmogus tikriausiai nusižudė, ir kadangi jis buvo palaidotas bažnyčios nešventintoje žemėje, mirusiojo dvasia negalėjo ilsėtis.
Tokios istorijos buvo vertinamos labai rimtai, kad valdžia net paskelbė ketinanti suimti vaiduoklį. Tam buvo sukurti specialūs ginkluoti patruliai ir netrukus vienas iš jo dalyvių – pareigūnas Francisas Smithas asmeniškai susidūrė su vaiduokliu.
Jis parodė drąsą ir nepabėgo kaip kiti būrio nariai. Smithas pareikalavo, kad jis nurodytų savo vardą, bet vaiduoklis ir toliau stovėjo iškėlęs rankas ir tylėjo. Nesulaukęs atsakymo, pareigūnas šovė, nes bijojo, kad jį užpuls.
Francisas Smithas nušovė „vaiduoklį“, bet priėjęs prie jo suprato, kad tai, kas slypi prieš jį, visai ne žmogaus siela. Nuo policininko šūvio nukentėjo vietinis tinkuotojas Thomas Millwoodas, kuris buvo apsirengęs baltais drabužiais, nes tą dieną viename name balino lubas ir, regis, ėjo iš darbo namo.
Po šio nelemtos žmogžudystės įvyko teismas, kuris buvo laikomas vienas labiausiai neįprastų istorijoje. Smithas galiausiai buvo nuteistas mirties bausme, nors vėliau, dėl karališkosios malonės, ji buvo pakeista sunkiaisiais darbais.
Po to jau Thomaso Milwoodo dvasia nenurimo. Kaip sakoma, jau kitą dieną po jo nužudymo Juodojo liūto smuklėje (velionio mėgstamiausia įstaiga) pasirodė tinkuotojo vaiduoklis.
Manoma, kad Milwoodo vaiduoklis smuklėje klaidžioja iki šiol, šnabždėdamas lankytojams į ausis baisius žodžius, daužydamas sienas ir girgždindamas grindų lentas. Ar Thomas Milwoodas tikrai galėjo tapti Hammersmitho vaiduokliu?
Galėjo nužudyti senovės Egipto vaiduoklis, o gal ir sutapimai
1922 metais Karalių slėnyje, viename iš senovės Egipto laidojimų vietų, datuojamų XVI amžiuje prieš Kristų, buvo aptiktas faraono Tutanchamono kapas.
Įspūdingiausias šio atradimo dalykas buvo tai, kad jis praktiškai nepaliestas. Jį atrado britų archeologas Howardas Carteris kartu su savo dukra.
Nuostabus radinys tapo pasauline spaudos sensacija. Tačiau laikraščiai netrukus aprašė kitą istoriją, kurios priežastis buvo vaiduoklio prakeiksmas, ištikęs visus, kurie dalyvavo faraono kapo išniekinime.
Garsus rašytojas ir Šerloko Holmso kūrėjas Arthuras Conanas Doyle‘as papildė gandus, sakydamas spaudai, kad tai „neabejotinai buvo piktoji dvasia, kurią iššaukė senovės Egipto kunigai, turėjusi apsaugoti faraoną net mirties atveju“.
Visos spėlionės apie keistą pagrindinio Tutanchamono kapo kasinėtojo mirtį, ko gero, laikui bėgant būtų ir pamirštos, jei po to nebūtų įvykę daugybė kitų mirčių.
Howardas Carteris, kurio, atrodo, prakeiksmas nepaveikė, mirė 1939 metais kovo 2 dieną, sulaukęs 64 metų.
Tuo pačiu metu tarp žuvusiųjų buvo: Arturas Maysas, kasinėjimų komandos narys, apsinuodijęs arsenu 1928 metais, Richardas Bethelas, Howardo Carterio sekretorius, kuris tariamai užduso 1929 metais miegodamas, ir seras Archibaldas Douglasas Reedas, kuris buvo atsakingas už faraono mumijos rentgeną ir tapo paslaptingos mirties auka1924 metais.
Ar juos galėjo nužudyti senovės Egipto vaiduoklis, ar tai tik atsitiktinumai?
Alkatraso sala, kur kadaise buvo federalinis kalėjimas, laikoma viena paslaptingiausių vietų Jungtinėse Valstijose, tačiau nė viena iš liūdnų šio kalėjimo istorijų nesukelia tokio siaubo, kaip pasakojimas apie vaiduoklius, klaidžiojančius ankštame D bloko, geriau žinomo kaip „Skylė“, vienutėje.
Skylė – pati šalčiausia ir nepatogiausia kalėjimo dalis, kurios kameros buvo naudojamos tik karceriui. Kamerose buvo tik kriauklė, tualetas ir pritemdyta lemputė, kurią reguliavo sargybiniai. Kaliniai miegojo ant čiužinių, kuriuos dieną išnešdavo.
„Skylėje“ buvo uždrausta net skaityti, todėl kaliniams neliko nieko kito, kaip nuobodžiauti ir dykinėti, o tai, be jokios abejonės, juos slėgė.
Anot rašytinių šaltinių, pirmasis vaiduoklis čia pasirodė 1940-aisiais, kai kaliniai pradėjo pranešti apie „tamsų vyrą“, vilkintį XIX amžiaus pabaigos kalinio drabužiais. Bent kartą „vaiduoklis“ galėjo būti atsakingas už keistą vieno kalinio mirtį.
Netrukus po to, kai naujasis kalinys buvo uždarytas „Skylės“ kameroje, jis pradėjo įnirtingai rėkti apie tai, kad šalia jo yra kažkas neįsivaizduojamo, spindinčiomis raudonomis akimis.
Deja, sargybiniai nekreipė dėmesio į jo žodžius ir kalinys rėkė maždaug iki vidurnakčio, kol staiga įsivyravo klaiki tyla.
Kitą dieną, tikrindami kameras, prižiūrėtojai nustatė, kad nuteistasis yra miręs, o ant jo kaklo – ryškūs rankų ir pirštų atspaudai, kurie atrodė švieži.
Nors kai kas teigė, kad tai vieno iš sargybinių darbas, kuris nužudė kalinį, siekdamas sustabdyti per nervus kertančius riksmus. Tačiau nuodugniai ištyrus šią bylą, jokių sargybinių kaltės įrodymų nerasta.
O gal šią žmogžudystę galėjo įvykdyti XIX amžiaus kalinio vaiduoklis, besiblaškantis kalėjimo koridoriuose?
“YouTube” vaizdo įrašas
sniegopilys.lt




